Gintas ir Rūta Cimakauskai augina tūkstančius kalakutų. Rūtai malonu stebėti, kaip paukščiai auga, bet negaila, kai reikia kokį nors kalakutą paaukoti Rudaminos bendruomenės šventei.
Tai daro ne tik artėjant artimųjų gimtadieniams, bet ir laukdama Velykų, Joninių, Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo šventės, Žolinės.
Iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 6 kilogramus sveriantis kalakutas kepamas ne ilgiau kaip 2,5 valandos. Išvyniojus iš folijos kepsnys būna toks sultingas, kad įbedus peilį sultys trykšta į šalis.
Ryžiais ir džiovintais vaisiais kimštas kalakutas būna apskrudęs ir kvepia medumi, česnakais.
Dar viena paslaptis – Rūta naudoja specialų termometrą, kuriuo matuoja kepsnio temperatūrą.
Pavyzdžiui, jei įbedus į storiausią kalakuto krūtinėlės vietą termometras įkaista iki 70 laipsnių, tai ženklas, kad kepsnį laikas ištraukti iš orkaitės.
Prieš kepdama kalakutą ūkininkė jį marinuoja padaže, kurį pasigamina iš valgomojo šaukšto medaus, šaukšto sviesto ir 3–4 šaukštų klasikinio Vusterio padažo.
Mėsą ji taip pat įtrina įvairiais prieskoniais ir česnakais.
Norėdama, kad gilesni mėsos sluoksniai taip pat būtų pasūdyti, Rūta į vandenį įberia valgomosios druskos, tada paėmusi švirkštą prileidžia šio tirpalo į būsimą kepsnį.
Druskingas vanduo neleidžia išgaruoti mėsos sultims, todėl iškepusi kalakutiena nebūna sausa ir sprangi.
Rūta mėgsta gaminti nuo vaikystės. „Man labiausiai patinka ruošti didelius kepsnius. Tada kiekvienas supranta, kokį darbą atlikai, nes pamaitinai daug žmonių.
Jei reikėtų gaišti prie salotų ar sumuštinių, būtų prasčiau“, – prisipažino Rudaminos bendruomenės pirmininkė.
Rūta ir jos šeima ne veltui mėgsta kalakutieną, nes šioje mėsoje beveik nėra blogojo cholesterolio. Kalakutiena užima tarpinę vietą tarp raudonosios ir baltosios mėsos.
Kaip kiekviena paukštiena, kalakutiena turi daug baltymų, bet joje yra ir didelis kiekis geležies, o tai – raudonosios mėsos požymis.
Žmonėms, įpratusiems valgyti kiaulieną, kalakutiena gali būti kaip protingas pasirinkimas, padedantis mažinti kalorijų kiekį.
„Kalakutai auga kur kas ilgiau nei vištos, nes jų medžiagų apykaita yra lėtesnė. Kalakutienos skaidulos būna stambesnės, mėsos struktūra ilgiau bręsta, todėl tai aukštesnės kokybės mėsa“, – pasakojo R.Cimakauskienė.
Rudaminoje augusi Rūta po studijų toli nesiblaškė, bet grįžo į šį miestelį. Nuo 1998-ųjų ji kartu su vyru Gintu ėmė ūkininkauti.
Iš pradžių šeima augino tik kalakutus, vėliau – rudas mėsines vištas, o dabar, be šių paukščių, dar dedekles, antis, perlines vištas.
Gardžiausias kepsnys Rūtai – iš perlinių vištų, kurias vadina patarškomis. Ji tikino, kad net gurmanai susigundo tai paragauti, nes nuo stipraus šalavijų ir rozmarinų kvapo ima varvėti seilės.
