Kas nutiktų, jeigu B.Nicholson receptai pasirodytų nepatikrinti?
Iškiltų grėsmė geram knygų autorės vardui – argi jai būtų malonu, jei pagal receptą iškeptas pyragas atrodytų susmegęs?
Tokios klaidos neatleistinos, tad receptai ir pagal juos paruošti patiekalai testuojami.
Kam patikėti testuotojos vaidmenį, B.Nicholson nereikėjo toli ieškoti. Kulinarinių knygų autorės ginklaneše sutiko tapti Beatos sesers Odetos, dirbančios banke, kolegė Deimantė.
„Mano kasdienis darbas ne toks romantiškas kaip laisvalaikio pomėgis“, – apie receptų tikrinimą ir patiekalų pagal juos ruošimą kalbėjo banko projektų vadovė D.Urbonaitė.
Deimantė mėgsta šeimininkauti virtuvėje ir patiekalus ruošia tiksliai pagal receptą.
Tai žinodama Odeta kolegę rekomendavo talkinti seseriai leidžiant kulinarijos knygas.
„Poreikis patikrinti receptus kilo dėl tikslumo sumetimų. Kai Beata kuria receptą, daug improvizuoja. O kai gauna rezultatą, sėdasi užrašyti recepto taip, kaip pavyko. Po to jį perduoda man koreguoti. Turiu atsižvelgti į tai, ar aiškiai išdėstytos instrukcijos, ar neprasprūdo koks produktas, kuris buvo įdėtas, bet neužrašytas.
Taip pat svarbu, ar pavyksta man paruošti patiekalą taip pat, kaip jai. Kiekvieną receptą pamėginu savo virtuvėje arba savaitgaliais įsiprašau į Beatos virtuvę“, – apie maisto testuotojos darbą pasakojo D.Urbonaitė.
Banko darbuotoja patikrino apie 300 receptų, sudėtų į tris B.Nicholson pastarųjų metų knygas. Tai – „Beatos virtuvė: kepinių knyga“ (2012 m.), „Beatos virtuvė: daugiau daržovių“ (2013 m.), „Beatos virtuvė: mamų knyga. Receptai vaikams ir šeimai“ (2014 m.).
B.Nicholson iš viso yra išleidusi penkias kulinarijos knygas, pirmosios buvo pradėtos rašyti autorei su šeima gyvenant Londone.
D.Urbonaitė priekabiausiai vertino kepinių receptus – juk, neduok Dieve, neiškiltų pyragas ar nepavyktų tortas, smaližiai dėl to labai supyktų ir reikštų priekaištus knygos autorei.
„Kepiniams reikia daugiausia tikslumo, nes jei jo nebus, jie gali neiškilti, nesulipti. O visi kiti patiekalai gali būti ruošiami paliekant laisvės kūrybai, nes tai susiję ir su kiekvieno žmogaus skoniu. Juk vieni mėgsta sūriau, kiti aštriau“, – apie receptų testavimo subtilybes pasakojo D.Urbonaitė.
Testuotoja neabejoja, kad labiausiai receptų paiso tie, kurie tik pradeda suktis prie viryklės. Jiems tas receptas – kaip skęstančiajam šiaudas, todėl pradedantieji jo tvirtai laikosi.
„Manau, yra nemažai žmonių, kurie šeimininkauti virtuvėje pradėjo pasitelkę Beatos knygas. Kai pirmąkart nutari ką nors gardaus paruošti ir nepavyksta, gali dingti ūpas toliau mėginti kitus receptus“, – pabrėžė D.Urbonaitė, savo virtuvėje turinti ne tik maistui sverti skirtas svarstykles, bet ir matavimo šaukštelius.
Paklausta, ar pasiginčija dėl receptų su pačia B.Nicholson, testuotoja Deimantė nusijuokė: „Niekada nesiginčijame, nes galutinis žodis būna Beatos. Tai – jos tekstai.
Aš stengiuosi Beatai pateikti kiek įmanoma objektyvesnius atsiliepimus: ne tai, ar skanu, ar neskanu, bet, tarkim, per sausa, neiškilo tiek, kiek reikėjo. Dėl to abi su Beata pasiginčijame, kartais ji siūlo kai ką patobulinti.“
Beata nėra vienintelė, bendradarbiaujanti su testuotojais. Daugelis žinomų kulinarų arba autorių, rašančių receptų knygas, tai daro. Pavyzdžiui, BBC žurnalo „Good Food“ komanda kiekvieną receptą tris kartus bando prieš jį viešindama, todėl tokie leidiniai laikomi patikimais.
Tikrindama knygos „Beatos virtuvė: daugiau daržovių“ receptus D.Urbonaitė labai pamėgo pievagrybių ir sūrio tartą, kurią vadina sūrio tortu.
„Šis patiekalas labai tinka vaišinti draugus, kurie nemėgsta saldumynų“, – įsitikino kulinarijai laisvalaikį skirianti banko tarnautoja.
D.Urbonaitės ir B.Nicholson skonis šiek tiek skiriasi, todėl kulinarijos knygose tiksliai nenurodoma, kiek dėti prieskonių: druskos, pipirų, cukraus. Parašoma – „pagal skonį“.
„Aš mėgstu saldumą net ir troškiniuose. Beatai patinka išlaikyti prieskonių pusiausvyrą su rūgštele“, – apie bendradarbiavimą su knygų autore pasakojo D.Urbonaitė.
Testuotoja džiaugėsi, kad šį darbą suderino su malonumu vaišinti artimuosius ir draugus.
D.Urbonaitei maisto ruošimas – ne pareiga, o pomėgis, todėl ir namie ji noriai šeimininkauja. Jeigu to nemėgtų, sukiojimasis virtuvėje prieš leidžiant Beatos knygas, kai per dieną reikėdavo paruošti net po kelis valgius, būtų prilygęs kančiai.
Paklausta, ar nesiims pati kurti receptų ir tapti B.Nicholson konkurente, testuotoja nusijuokė: „Nesijaučiu tokia drąsi virtuvėje kaip Beata, mėgstu gaminti pagal receptą.
Iš prigimties esu tiksliųjų mokslų atstovė, todėl ir mano kasdienybėje nėra daug improvizacijos. Stengiuosi tiksliai suplanuoti darbus, poilsį.“
Net ir maisto testavimą D.Urbonaitė kruopščiai suplanuodavo. Testuotoja sykį tam net skyrė atostogas, bet dažniausiai receptams patikrinti skirdavo vakarus, savaitgalius.
„Po darbo pirkdavau produktus, namuose ruošdavau patiekalus. Juos veždavau paragauti ne tik Beatai, bet ir draugams, kolegoms. Jiems patiko mano gyvenimo laikotarpis, kai vyko testavimas“, – apie darbo užkulisius pasakojo D.Urbonaitė.
Deimantės pomėgiui pritarė ir būsimasis sutuoktinis statybos inžinierius Rolandas – jam taip pat patinka ragauti patiekalus. Be to, ir Rolandas mėgsta ruošti valgį, bet kai reikėdavo testuoti Beatos knygų receptus, vyras turėdavo pakęsti nuolatinį mylimosios sukiojimąsi virtuvėje.
Deimantės ir Rolando skonis sutampa – jie mėgsta tuos pačius valgius. Kadangi D.Urbonaitė patikrino nemažai receptų, į jos ir Rolando valgiaraštį buvo įtraukta patiekalų iš B.Nicholson kulinarijos knygų.
Pora neretai mėgaujasi Beatos aprašytu mėsos ir daržovių troškiniu su obuolių sultimis.
„Obuolių sultys troškiniui suteikia šiek tiek saldumo ir įdomų poskonį“, – patikino pašnekovė.
Kadangi mylimasis mėgsta saldžius patiekalus, Deimantė jį palepina kepiniais. Bet rugpjūtį susituokti besiruošianti pora vestuvių stalui patys nekeps pyragų ir tortų.
Antienos troškinys
Reikės:
2 anties kulšelių
1 skardinės (400 g) savo sultyse konservuotų pomidorų be odelės
1 šaukštelio cinamono
1 šaukštelio cukraus
1 kupino arbatinio šaukštelio miltų
125 ml raudonojo vyno
125 ml vištienos arba daržovių sultinio
1 svogūno
2 skiltelių česnako
2 šaukštų pieno
1 nedidelės rozmarino šakelės
druskos, juodųjų pipirų
šlakelio aliejaus kepti
Anties kulšelių odą subadykite šakute. Į šiek tiek aliejumi suvilgytą įkaitusią keptuvę ar puodą dėkite anties kulšeles ir leiskite joms apskrusti ir išsiskirti riebalams. Užtruksite maždaug po 5 min. kiekvienai pusei. Kulšeles išimkite į lėkštę, o išsiskyrusiuose riebaluose pakepinkite smulkiai pjaustytą svogūną. Svogūnui suminkštėjus įberkite susmulkintą česnaką ir leiskite pasklisti aromatui.
Berkite cinamoną ir miltus, gerai išmaišykite. Pilkite raudonąjį vyną ir maišydami leiskite gerai paburbuliuoti ir nugaruoti alkoholiui. Dabar jau galite grąžinti kulšeles į puodą ar keptuvę, kurioje troškinsite mėsą, ir supilti sultinį, pomidorus su visu skysčiu, įberti cukraus, šiek tiek druskos ir juodųjų pipirų. Įmeskite rozmarino šakelę, jei vėliau norėsite, ištraukite arba susmulkinkite tik jo lapelius.
Viskas paruošta – leiskite viskam ant nedidelės ugnies troškintis apie 2 valandas. Neužmirškite vis pamaišyti. Per šį laiką antiena turi taip suminkštėti, kad mėsa beveik kristų nuo kaulo. Paukštienai išsitroškinus išimkite kulšeles iš padažo, rozmarino šakelę, jei naudojote visą, įpilkite pieno ir leiskite dar pavirti ir sutirštėti. Tuo metu šakute nuimkite mėsą nuo kaulo ir dviem šakutėmis suplėšykite į nedidelius gabalėlius.
Paukštiena natūraliai dalinsis į skaidulas. Dėkite mėsą atgal į padažą ir maišydami leiskite sušilti. Paragaukite, ar netrūksta druskos, pipirų, o gal dėl pomidorų rūgštelės cukraus pasirodys per mažai. Patiekite kaip makaronų padažą ar troškinį su bulvių koše.
