Nereikia galvoti, kad konservavimas reiškia tik atsargų saugojimą stiklinėse talpose, užpylus jas įvairiais marinatais. Tai ir produktų veikimas šalčiu ar karščiu juos užšaldant ar džiovinant. Kurį konservavimo būdą žmonės bepasirinktų, vaisių ar daržovių maistinė vertė mažėja.
Geriausias konservavimo būdas – šaldymas. Užšaldyti galima beveik viską. Jeigu užšaldymo ir atšildymo procesai atliekami tinkamai, tai didžioji dalis produkto vertingųjų medžiagų lieka nepakitusi.
Dažnai skundžiamasi, kad tokiu būdu paruoštos atsargos vėliau atrodo nepatraukliai – atšildytos pažliunga. Neretai dėl to kaltas pats šeimininkas. Svarbiausia sėkmingo užšaldymo taisyklė – užšalti turi kuo greičiau. Greičiausiai užšals tuomet, kai nuplautos ir nusausintas uogos bus paskleistos šaldiklyje plonu sluoksniu, o po 30 min. subertos į saugojimui skirtą dėžutę ar maišelį. Kada uogos užšaldomos plonu sluoksniu, vandens virtimas ledu vyksta lėtai, ląstelės nesuplyšta ir atšildyti produktai lieka sveiki.
Nepatariama į šaldiklį dėti dėžučių ar maišelių su kambario temperatūros produktais, nes kol indelyje uogos sušals, praeis para laiko, ir jos sustings į gumulą.
Kitas konservavimo būdas – rauginimas. Rauginti agurkai ir kopūstai – labiausiai lietuvių vartojamos rauginimo būdu konservuotos daržovės.
Rauginti produktai gali būti ne tik skanūs, bet ir sveiki. Ypač daug pagyrų susilaukia rauginti kopūstai, kurie įvardijami pagrindiniu vitaminų šaltiniu žiemą. Juose gausu kalio, vitaminų ir kitų mineralinių medžiagų. 100 g raugintų kopūstų yra 30 mg vitamino C – beveik pusė paros normos. Raugintuose produktuose esančios probiotinės bakterijos gerina virškinimą.
Marinuojant daugelis stengiasi vengti acto. Tačiau renkantis marinavimo būdą, būtina atkreipti dėmesį ir į druskos kiekį bei rinktis receptus, kuriuose jos reikia kuo mažiau.
Taip pat pravartu pirmenybę teikti receptūroms, kuriose vaisiai ir daržovės paruošiami greičiau. t. y. kuo mažiau pjaustymo, tarkavimo, marinato pylimo ir nupylimo, užvirinimo ir atvėsinimo procesų, nes vitaminų ir kitų aktyvių medžiagų pradeda mažėti jau skutimo, lupimo ir pjaustymo etape, o labiausiai sumažėja veikiant aukštai temperatūrai, kaitinant.
Uogienes vadinti vitaminų šaltiniu klaidinga. Vaisiai ir uogos kur kas greičiau netenka veiksmingų medžiagų nei daržovės, veikiamos aukštos temperatūros. Apklausos rodo, kad šeimininkės mėgsta ilgai verdamas uogienes. Tačiau pastarosiose beveik nebelieka vitaminų, virškinimui reikalingų maistinių skaidulų.
Siekiant kuo daugiau naudos, reikėtų rinktis receptūras, kuriose nurodytas mažesnis cukraus kiekis ir trumpesnis virimo procesas. Specialistai pataria uogienes virti iš rūgštesnių uogų
