Mėgstu eksperimentuoti ir išbandyti viską, kas gali būti ragaujama, pradedant wasabi (japoniškų krienų) „Martini“ ir baigiant šokoladu su česnaku.
Nuolat ieškau naujų skonių derinių ir bandau suprasti, kodėl jie dera tarpusavyje, analizuodama jų organoleptines savybes. Patinka Azijos virtuvė, pati mėgstu gaminti tailandietiškus, indiškus patiekalus. Gyvenu tarp Vilniaus ir Londono, o mano veiklą geriausiai apibūdina nauja profesija - skonių tyrinėtoja.
Šįkart dalinuosi gurmaniškos kelionės iš Čederio kaimo Anglijoje įspūdžiais.
Kokia pirmoji mintis šauna į galvą išgirdus žodį “čederis"? Lažinuosi, jog tai - kietas brandintas sūris, kurio galima nusipirkti kiekviename didesniame prekybos centre. Bet ar žinojote, jog egzistuoja to paties pavadinimo kaimas Somerseto grafystėje? Čia, daugiau kaip prieš tūkstantį metų, ir buvo pagamintas pirmasis čederis.
Keliaujant po Angliją Čederis yra puiki vieta praleisti dienai. Čia galima rasti daugybę veiklos, pradedant sūrio gamyklos lankymu ir baigiant apylinkių, apsuptų uolomis su tarpekliais, tyrinėjimu.
Urvai, esantys uolose, taipogi yra verti dėmesio ne tik dėl įspūdingų stalaktitų bei stalagmitų, bet ir dėl to, kad viename iš jų - Gough urve - galima pamatyti lentynose įkurdintus brandinamus sūrius.
Čederio tarpeklio sūrio gamykla (angl. The Cheddar Gorge Cheese Company) yra viena iš nedaugelio, kur tradicinis čederis vis dar gaminamas rankomis ir tai yra vienintelis sūris, kuris teisėtai gali vadintis šiuo vardu, nes išties gaminamas šiose apylinkėse.
Užsukę į šią gamyklą, galite stebėti sūrio gamybos procesą ir pamatyti rezultatą - nuo 5 iki 7 ritinių sūrio, pagaminamų per dieną.
Pirmoje dienos pusėje į pieną pilamas sūrių gamyboje naudojamas šliužo fermentas ir laukiama, kol susiformuos varškė, tad veiksmo nebūna labai daug, tačiau visada galima pasižiūrėti čia pat rodomą videofilmą apie visą sūrio gamybos procesą nuo pradžios iki pabaigos.
Kur kas įdomiau tampa viską stebėti apie vidurdienį, kuomet baltais chalatais apsirengę sūrininkai ima gabalais pjaustyti ir smulkinti varškę, kol galiausiai ją sukrečia į cilindrines formas bei suspaudžia specialiu presu.
Kuomet iš sūrių išvarva išrūgos, jie suvyniojami į ploną audinį ir dedami atgal į formas. Po keturių dienų sūrių paviršius ištepamas sviesto ir taukų mišiniu, apsaugančiu juos nuo išdžiūvimo ir tuomet sūriai keliauja į gretimą brandinimo patalpą, kurioje praleidžia nuo 3 iki 18 mėnesių. Kuo ilgiau sūris bręsta, tuo jo skonis tampa intensyvesniu.
Išmokus visas pamokas apie čederio gamybos procesą ateina metas praktikai - degustacijai šalia esančioje parduotuvėje, kur galima paragauti visų čia gaminamų sūrių rūšių.
Geriausia pradėti degustaciją nuo natūralaus švelnaus (Mellow) čederio ir judėti link brandaus (Mature) bei vintažinio (Vintage). Neabejotinai išsiskiriantis iš natūralių čederių spektro yra jų žymusis sūris brandintas urve (Cave Matured Cheddar), laimėjęs aukso medalį pasaulio sūrininkų apdovanojimuose.
Urvai, pasižymintys pastovia temperatūra ir drėgme, tobulai tinka sūrio brandinimui. Tokio mikroklimato dėka sūrio luobelė būna plonesnė, o skonis itin švelnus. Įdomiu atradimu tarp natūralių sūrių tampa mėlynasis čederis (Natural Blue Cheddar), turint omenyje neįprastą kietojo sūrio ir mėlynojo pelėsio kombinaciją.
Kita sūrių grupė - čederiai su natūraliais priedais. Belieka pasikliauti savo skoniu renkantis, ką ragauti.
Autentiškiau nei čederis su obuolių sidru, česnaku ir laiškiniais česnakais (Cheddar with Cider, Garlic & Chives) nė nesugalvosi, turint omenyje, jog Somersetas garsėja savo obuolių ūkiais, kuriuose gaminamas sidras. Labai švelnus, su atpažįstamu sidro prieskoniu, šis sūris palieka itin gerą įspūdį.
Čederis su šlakeliu portveino (Cheddar with a Good Slosh of Port) - taipogi vertas dėmesio: salstelėjęs, su taninų užuominomis. Gerokai neįprastas pasirodo sūris su mielių ekstraktu (Cheese with Yeast Extract) - Marmite, Anglijoje populiariu pusryčių produktu, kuris paprastai naudojamas kaip užtepas ant duonos skrebučio.
Nors ir kokį neįprastą, ne visiems priimtiną skonį turi pats užtepas, sūris su juo nė iš tolo šio neprimena ir skoniu yra labiau panašus į karamelę.
Kai visi įdomiausi vietinės gamyklos čederiai išragauti, smalsumas nuveda prie prekystalio su populiariausiais britiškais sūriais, gaminamais kituose ūkiuose.
Čia galima paragauti tokių klasikinių sūrių kaip Kornvalio Jargas (Cornish Yarg), įvynioto ir brandinto dilgėlių lapuose, kietųjų Pendragono buivolės (Pendragon Hard Buffalo), Fosse Way avių pieno (Fosse Way Fleece Hard Sheep), Pennard slėnio ožkų pieno sūrių (Pennard Vale Hard Goat Cheese) ir be abejo, populiariojo angliško Stiltono.
Ragaujant sūrius pravartu pasižymėti savo favoritus, antraip yra tikimybė pasiklysti tarp daugybės skonių ir gali tekti visus juos ragauti iš naujo.
Išsirinkus savo mėgstamiausius, pats metas įsimesti kelis gabalėlius į pirkinių krepšelį kartu su pakeliu duonos traškučių bei stiklainėliu čatnio ir traukti piknikui įspūdingų Čederio uolų papėdėje.
