Marilyn Cornelis, mokslininkė iš Harvardo viešosios sveikatos mokyklos, vadovavo projektui, kuriame buvo analizuojami anksčiau atlikti tyrimai, susiję su kavos vartojimu. Tyrimų dalyvių skaičius – daugiau kaip 120 tūkstančių. Jų prašyta pasakyti per dieną išgeriamos kavos puodelių skaičių bei leisti nuskenuoti jų DNR.
Harvardo mokslininkai ieškojo visų – net mažiausių - skirtumų tarp tirtųjų žmonių DNR grandinių, kurie galėtų būti susiję su per dieną suvartojamos kavos kiekiu. Jie rado aštuonias tokias genų variacijas. Dvi iš jų praeityje jau sietos su kavos vartojimu.
Keturios iš šešių ką tik atrastų variacijų turi genų, kurie susiję su kofeinu ir tuo, kaip organizmas jį suskaido – arba su kofeino stimuliuojančiu efektu.
„Kitos dvi mus nustebino – jos neturėjo jokio biologinio ryšio su kava, - sakė M.Cornelis. - Jų genai susiję su cholesterolio ir cukraus kiekiu kraujyje.“
Mokslininkė buvo šokiruota sužinojusi, kad nė viena iš atrastų genetinių variacijų nesusijusi su tuo, kaip žmogus jaučia kavos skonį.
Marian Neuhouser, projekto bendraautorė, mano, kad genų identifikavimas gali padėti gydytojams atskirti, kuriems pacientams reikia papildomos pagalbos mažinant geriamos kavos kiekį.
„Pavyzdžiui, nėščioms moterims nepatariama vartoti daug kofeino dėl persileidimo pavojaus,“ - teigė mokslininkė.
Parengė Dorotėja Noreikaitė
