Kiek telpa į taurelę?
Sovietų Sąjungos komunistų partijos pirmasis sekretorius Nikita Chruščiovas (1894-1971 m.) pietums pageidavo neriebių patiekalų - riebaus maisto jis valgė mažai. Jam patiko ukrainietiški barščiai su bandelėmis.
Medžioklėje kartais paprašydavo kaimietiško srėbalo, į kurį buvo dedama stambiai supjaustytų bulvių, mėsos, įberiama sorų kruopų.
N.Chruščiovas stengėsi valgyti tik juodą duoną, nes buvo įsitikinęs, kad balta duona tukina. Vienu metu jis staiga nustojo valgyti pomidorus, nes pasklido gandas, kad juos vartojant kaupiasi druskos.
Beje, prie šventinio stalo priešais N.Chruščiovą visuomet būdavo pastatoma speciali taurelė: ji atrodė kaip 50 mililitrų talpos, bet joje tilpo tik 30. Jai visuomet atsirasdavo vietos kelioninėje vaistinėlėje.
„Bulvės turi atrodyti kaip bulvės“
Buvusiam Sovietų Sąjungos komunistų partijos politinio biuro nariui Nikolajui Podgornui (1903-1983 m.) užkliūdavo įmantrus patiekalų pateikimas. Jis visuomet niurnėdavo: „Na, kodėl gi čia viskas kaip restorane? Gėlytės, roželės. Bulvės turi atrodyti kaip bulvės".
Sovietų Sąjungos partinis ir valstybės veikėjas Michailas Suslovas (1902-1982 m.) pirmenybę teikė paprastam maistui: virtai mėsai, dešrelėms, daktariškai dešrai.
Ant buvusio SSRS ministrų tarybos pirmininko Aleksejaus Kosygino (1904-1980 m.) pusryčių stalo būtinai turėjo būti avižinė košė su sviestu ar uogiene. Bet per komandiruotes į užsienį jis nepraleisdavo progos paragauti egzotiško maisto - austrių, varlių, keptų skėrių.
Užduotis – išvengti apsinuodijimo
„Per vizitus į egzotiškas šalis visus įtikinėjau, kad labai naudinga ryte, kol skrandis tuščias, išgerti truputėlį viskio", - prisimena padavėju dirbęs papulkininkis Vladimiras Sadikovas, taip saugojęs Kremliaus vadovus nuo apsinuodijimo maistu.
Paprastai dar iki oficialaus priėmimo būdavo peržiūrimas valgiaraštis, o saugojamas asmuo įspėjamas: „Štai šį patiekalą galite truputėlį paknibinėti, o štai to nelieskite".
„Indijoje maistas labai skanus, bet požiūris į maisto laikymą ir gaminimą – labai specifinis", - vieną kelionę prisiminė vyriausiojo virėjo pavaduotojas vyresnysis praporščikas Nikolajus Morozovas, ypatingoje ios virtuvėje dirbęs 1965-1991 m.
Ne visi laikydavosi jo patarimų: keletas delegacijos narių nesusilaikė ir paragavo moliuskų salotų. Po šios „degustacijos" kai kas iš jų nemažai laiko praleido tualete, prisimena N.Morozovas.
Kremliaus virtuvės meistrams ypač sunkios buvo kelionės į Vietnamą. Ypač tuo metu, kai po praūžusio karo šalis dar skendėjo griuvėsiuose.
„Matėme, kaip ten buvo gaminami kai kurie patiekalai. Ledą jie daužydavo numetę ant grindų, o paskui jo gabalėlius sumesdavo į sulčių ąsotėlį", - prisiminė padavėju dirbęs papulkininkis Anatolijus Žukovas.
Įdomu tai, kad per užsienyje Sovietų Sąjungos delegacijų surengtus priėmimus į pagalbą stalams serviruoti, o paskui indams suplauti Kremliaus virėjai pasitelkdavo ambasadų darbuotojų žmonas: pradedant vairuotojų ir baigiant diplomatų.
Ant virėjų galvų – įtarimų šešėlis
Apsinuodijimo pavojus tvyrojo net ir tuomet, kai niekas nesikėsindavo į Kremliaus vadovų gyvybę.
Tai patvirtino 1983-ųjų įvykis. Į tuomet antrojo pagal svarbą Sovietų Sąjungoje asmens Konstantino Černenkos (1911-1985 m.) valstybinę vilą Kryme užsuko vidaus reikalų ministerijos vadovas Vitalijus Fedorčiukas su keliomis stauridėmis, kurias pats sugavo ir išrūkė.
Naktį K.Černenka, kaip rašo jo padėjėjas, atsibudo su stipriais pilvo skausmais. Jis buvo skubiai nuskraidintas į Maskvą su sunkiausio apsinuodijimo požymiais.
1966-aisiais įtarimo šešėlis vos nekrito ant Kremliaus virtuvės meistrų galvų. Taškente, tarpininkaujant Sovietų Sąjungai, vyko Indijos ir Pakistano derybos. Po priėmimo staiga mirė Indijos ministras pirmininkas Lalas Bahaduris Shastris.
Visas likęs nuo priėmimo maistas buvo sudėtas į specialius indus, užplombuotas ir užantspauduotas. Tačiau nei virtuvėje, nei pagamintuose patiekaluose nieko įtartino nebuvorasta. Paaiškėjo, kad L.B.Shastrio mirties priežastis - infarktas.
Mauzoliejuje – karštas vynas
„Kai sunkiai sergantis Sovietų Sąjungos komunistų partijos generalinis sekretorius Jurijus Andropovas (1914-1984 m). atvykdavo į pirmąjį Kremliaus korpusą, galima buvo stebėti graudų, slegiantį vaizdą. Jis išeidavo iš lifto trečiame aukšte, kur išilgai koridoriaus stovėjo kušetės. Kol nueidavo iki priimamojo, J.Andropovui tekdavo du kartus prisėsti ir pailsėti.
Jis laikėsi dietos, iš kurios buvo visiškai išbraukta druska. Ir jam dar reikėjo paruošti obuolių nuovirą su ledu. J.Andropovui buvo nustatyta inkstų liga, o jo pirmtakas K.Černenka kentėjo dėl plaučių ligos. Jį nuolat vežimėliu atveždavo į poilsio kambarį, kuris būdavo prijungiamas deguonies aparatas", - apie Kremliaus užkulisius pasakojo ten 1970-2010 m. dirbęs Igoris Netyliovas.
Jis atskleidė ir dar vieną mažai žinomą Kremliaus gyvenimo detalę. Per savo tarnybos laiką I.Netyliovas dešimtis kartų buvo pakilęs į mauzoliejaus tribūną. Žinoma, jo ir jo kolegų paprasti žmonės niekada nematydavo.
Abiejose mauzoliejaus tribūnos pusėse stovėjo staliukai su telefonais ir vežimėliai, ant kurių stovėjo termosai su karštu vynu. I.Netyliovas sako, jog už mauzoliejaus buvo priestatas, kur per šventes buvo padengiami stalai ir galima buvo suvalgyti šaltą užkandį ir karštą patiekalą.
Į kelionę – su kavos pupelėmis
Nurodymus dėl Sovietų Sąjungos komunistų partijos politinio biuro narių mitybos duodavo ir jų žmonos. Leonido Brežnevo žmona Viktorija prašydavo atskiesti vyrui paduodamą degtinę „Zubrowka", o paskutinio Sovietų Sąjungos vadovo Michailo Gorbačiovo žmona Raisa - neduoti į stalą miltinių patiekalų, dėl kurių jos vyras galėjo priaugti svorio.
Kremliaus virtuvės meistrai teigia, kad R.Gorbačiova lydėjo savo vyrą į visas keliones.
Gorbačiovai mėgo kavą, tad juos lydintis virėjas su savimi visuomet veždavosi kavos pupelių, kavamalę ir indelį turkiškai kavai virti. R.Gorbačiova gėrė tik ką tik sumaltų pupelių kavą – prieš šį ritualą ji būtinai turėdavo išgirsti kavamalės ūžesį.
Norėjo girdėti čirškinamos mėsos kvapą
Ypatingosios virtuvės darbuotojai, aptarnavę pirmąjį Rusijos prezidentą Borisą Jelciną (1931-2007 m.), sako, kad jis valgė labai mažai, nors buvo stambaus sudėjimo. Vienas mėgstamiausių patiekalų - keptos bulvės su grybais ir svogūnais.
Į Zavidovą, už 150 kilometrų nuo Maskvos nutolusią užmiesčio vilą, Kremliaus virtuvės specialistai atvažiuodavo be produktų. Visuomet tikėjosi: ką B.Jelcinas sumedžios, tas ir bus valgoma.
Štai kokį nuotykį, susijusį su pirmuoju Rusijos prezidentu, prisiminė virėjas leitenantas Stepanas Kuzinas: „Pirmojo Kremliaus korpuso išplanavimas buvo nelabai patogus: tuoj už virtuvės buvo pietų salė. B.Jelcinas man pasakė: „Atidaryk duris. Noriu girdėti, kaip čirška mėsa". Įkaitinau keptuvę ir pradėjau kepti jautienos kepsnį. Pasklidus mėsos kvapui, pro duris netikėtai įžengė apsaugos darbuotojas ir ugniagesys su gesintuvu, - suveikė signalizacija".
V.Putinui protuktai – iš bažnyčios ūkių
Apie dabartinius ypatingos virtuvės šiokiadienius jos darbuotojai kalba nenoriai. Tiesa, per Rusijos televizijos kanalą NTV buvo parodytas filmas „Svečiuose pas V.Putiną". Prezidentas atskleidė, kad pusryčiams valgo avižinę košę, varškę su medumi, nevirtus putpelės kiaušinius. Ir geria kokteilį, pagamintą pagal jo paties receptą, kurio sudėtyje - burokai ir krienai.
Kai kuriuos produktus, kaip sako V.Putinas, jam atsiunčia Maskvos ir visos Rusijos patriarchas Kirilas iš stačiatikių bažnyčios ūkių.
Bet kaip ir anksčiau už pagrindinį Kremliaus stalą atsakingi ypatingosios virtuvės darbuotojai.
Kaip ir anksčiau čia keliami aukščiausi reikalavimai maisto produktų kokybei. Ypatingosios virtuvės padavėjai ir virėjai - žmonės su antpečiais. Jie - Federalinės apsaugos tarnybos darbuotojai.
Parengė Ona Kacėnaitė
