Edukaciniame vyno ragavimo renginyje „Vynas iš Sardinijos“ vyno žinovas Linas Prankevičius suteikė išsamios informacijos apie šioje saloje auginamų vynuogių veisles, auginimo zonas ir jų klasifikaciją.
Kurių veislių vynuogės yra Sardinijos vizitinė kortelė
Atvykę į Sardiniją rasite ne tik nuostabaus grožio paplūdimių, Viduržemio jūros virtuvės patiekalų, akį maloninančių gamtovaizdžių, bet ir įvairiausių stilių vietos vyno. Jis palieka įspūdį net tiems vyno entuziastams, kurie ieško įmantresnio aromato, skonio, tai yra kokybiško vyno, atspindinčio kilmės autentiką.
Saloje nuo senovės žemės ūkis yra viena svarbiausių veiklų, tad vynuogininkystė šioje klimato zonoje ne išimtis. Kada vynininkystė atsirado Sardinijoje, tikslios informacijos nėra. Tad vyrauja įvairios hipotezės.
Viena jų teigia, kad vynmedžių, kaip ir alyvuogių medžių, atvežė finikiečiai, kita – kad vynmedžiai atkeliavo iš Graikijos ir Šiaurės Afrikos pakrančių zonų. Tačiau akivaizdu, jog slenkant šimtmečiams ir Sardinijoje keičiantis įvairioms kultūroms didžiausią įtaką padarė Ispanija.
Tad nenuostabu, kad iš Ispanijos buvo perimtos tuometės likerinio vyno gamybos technologijos, o su jomis atgabenta ir skirtingų veislių vynmedžių, tokių kaip 'Canonnau' (ispaniškos 'Garnache' giminaitė), 'Monika', 'Vermentino', 'Giro', 'Bovale' (artima ispaniškos 'Bobal' vynuogių veislės giminaitė), 'Muscatell' ir kitos.
Taip pat reikia nepamiršti ir Prancūzijos įtakos – Savojos režimo laikotarpiu į Sardiniją buvo atgabenta 'Carignan' vynuogių veislė. Vis dėlto, kad ir kokia didelė būtų užjūrio vynuogių veislių ekspansija į salos vynuogininkystę ir vynininkystę, čia nuo seno auginama dar viena baltųjų vynuogių veislė. Tai 'Nuragus'! Šis pavadinimas kilęs nuo finikiečių laikus menančių gynybinių akmenuotų pilių, kurių papėdėse augintos vynuogės.
Nors saloje vynuogininkystė ir vynininkystė plėtojama seniai, iki XX a. vidurio vynas nebuvo prioritetinė žemės ūkio šaka. Tik XX a. viduryje saloje sparčiai pradėjo plisti nauji skirtingų veislių vynuogynų plotai. Vienas pirmųjų to meto tikslų – gaminti daug alkoholio turintį raudonąjį vyną, skirtą maišytiesiems (kupažiniams) vynams, ir didžiąją jo dalį eksportuoti į kitas Europos šalis.
Tik paskutiniajame XX a. dešimtmetyje padarytas milžiniškas šuolis keliant Sardinijos vyno kokybę. Pagaliau buvo klasifikuotos Sardinijos vyno zonos, įdiegta Italijos vyno klasifikacija su griežtais vynuogių auginimo ir vyno gamybos reikalavimais. Vienas jų – Sardinijoje pagamintas vynas privalo būti išpilstytas į butelius saloje.
Taigi Sardinijoje yra viena aukščiausio rango DOCG vyno zona, vadinama „Vermentino di Gallura“, 19 DOC vyno zonų ir 15 IGT vyno zonų. Nors saloje auginamos įvairių (vadinamųjų tarptautinių) veislių vynuogės, derėtų išskirti dvi, kurios laikomos baltojo ir raudonojo Sardinijos vyno vizitine kortele. Tai baltųjų vynuogių veislė 'Vermentino' ir raudonųjų vynuogių veislė 'Cannonau'.
'Vermentino' – Sardinijos dvynės ar dviveidės?
Tai viena pagrindinių Sardinijos baltųjų vynuogių veislių, iš šių uogų pagamintas vynas įvairiose parodose salai pelnė ne vieną apdovanojimą.
Tačiau vynas gali būti dvejopas, atsižvelgiant į tai, kokioje augavietėje augintos vynuogės. Vynas iš šios veislės vynuogių gaminamas Sardinijos DOC zonose, Kaljario ir Nuoro provincijose (centrinė salos dalis). Tokio vyno butelio etiketėje bus užrašas „Vermentino di Sardegna“ (Vermentino iš Sardinijos). Jo skonis gaivus, lengvas, elegantiškas, su tropinių vaisių aromatu, lengvai pereinančiu į citrusinių vaisių natas.
Dažniausiai jis nebrandinamas ąžuolo statinėse, o alkoholio kiekis siekia 12 proc. tūrio.
Tačiau Sardinijoje iš 'Vermentino' veislės vynuogių pagamintas vynas turi ir kitą veidą. Aukščiausio rango DOCG vyno zonoje, šiaurinės salos dalies Galūros regione, gaminamas vynas skiriasi nuo „Vermentino di Sardegna“ dėl augaviečių ypatumų, derliaus rinkimo meto ir vyno gamybos būdų. Šio regiono vyno etiketėje bus nurodyta „Vermentino di Gallura“ (Vermentino iš Galūros). „Vermentino di Sardegna“ yra lengvas, elegantiškas vynas, o „Vermentino di Gallura“ – sodresnis, intensyvesnio aromato. Pastarasis vynas dažnai brandinamas ąžuolo induose ir gaminamas iš vėlyvesnio skynimo derliaus.
'Cannonau' – kas ji ir iš kur kilo?
Vyrauja daug nuomonių apie tai, iš kur kilusi ši vynuogių veislė, tačiau genetiniai tyrimai parodė, kad tai Ispanijos 'Garnacha'. Į Sardiniją ši veislė buvo atvežta XV–XVI a. Ispanijos valdymo laikais, o, remiantis istoriniais šaltiniais, vienas labiausiai vertinamų vynų tuometėje Sardinijoje buvo vadinamas 'Cannonates'. Šios veislės vynuogių DOC „Canonnau di Sardegna“ zonų vynuogynų plotai išdėstyti beveik per visą salą, tai sudaro 30 proc. pasėlių arba 7500 ha ploto.
Pagrindiniai vynuogynų plotai yra pietinėje ir vidurinėje salos dalyje. Tačiau patys geriausi „Cannonau di Sardegna“ vyno pavyzdžiai yra iš rytinių salos provincijų – Nuoro, Ogliastra ir Kaljario.
Iš 'Cannonau' veislės vynuogių gaminamas rožinis, raudonasis DOC rango vynas. Jo butelio etiketėje bus užrašas „Cannonau di Sardegna“. Paprastai vynas gaminamas iš 90 % šios veislės vynuogių. Jis brandinamas ne mažiau kaip 6 mėnesius ąžuolo arba kaštono statinėse. Rožinis, raudonasis ar likerinis spirituotas vynas gaminamas taikant ilgesnį brandinimą, o butelio etiketėje yra užrašas „Riserva“. „Riserva“ klasifikacijos „Cannonau di Sardegna“ vynas bent dvejus metus brandinamas kaštono ar ąžuolo statinėse, o jo alkoholio koncentracija turi būti mažiausiai 13 % (paprastai būna 14–14,5 % alkoholio).
Pagrindiniai raudonojo sauso vyno gamintojai yra „Santadi“ ir „Argiolas“. Raudonojo vyno aromatuose juntamos slyvų, žemuogių juodųjų uogų, susipinančių su ąžuolu, natos, o rožiniam vynui būdingi žiedlapių, prieskonių aromatai. Ąžuolo statinėse brandinto raudonojo vyno skonis sausas, minkšto rūgštumo, šildantis, mėsingo svarumo, brandžių taninų.
