Europiečių valgiai amerikiečių akimis: ir vėl likome nesuprasti

Žinomo amerikiečių portalo „Thrillist“, turinčio per 500 tūkst. skaitytojų, apžvalgininkai nukreipė savo žvilgsnį į Europą. Jie nusprendė įvertinti net 48 senojo žemyno šalių (įskaitant ir nykštukines) virtuves ir išrikiuoti jas nuo blogiausios iki geriausios. Lietuvai šiame sąraše atiteko tik 35 vieta iš 48. Amerikiečiams nesukėlė susižavėjimo rauginto pieno produktai, bet labiausiai juos pašiurpino kraujinė sriuba.

Daugiau nuotraukų (1)

Giedrė Balčiūtė

Feb 1, 2015, 1:04 PM, atnaujinta Jan 14, 2018, 11:11 AM

Lankėsi ne visose šalyse

Šio vertinimo nereikėtų traktuoti labai rimtai. Portale paskelbta nuomonė, be abejo, – subjektyvi. Patys autoriai įžangoje prisipažino, kad galėjo ir nepastebėti kai kurių ypatingųjų nacionalinių patiekalų arba klaidingai įvardinti kai kurių jų sudedamąsias dalis.

Be to, teksto autoriai neslėpė, kad jie lankėsi ne visose šalyse, kurių virtuvę vertino, o tik 39 iš 48, bet nutylėjo, kur nebuvo.

Vertindami nacionalines virtuves jie laikėsi kelių pagrindinių taisyklių – vertinami patiekalai turėjo būti priskirtini vietinei šalies virtuvei (kitaip tariant, Airijai nepriklauso daugiau taškų vien todėl, kad Dubline veikia puikus indų restoranas), taip pat atsižvelgta į maisto ir gėrimų kultūrą atskiruose regionuose bei jų įvairovę visoje šalyje.

Blogiausiai vertinamas – Vatikanas

Turbūt nenustebsite, kad pirmosios trys vietos skirtos gastronomine kultūra garsėjančiomis Italijai, Prancūzijai ir Ispanijai. Džiugina, kad gerai įvertinta Gruzija – jai skirta ketvirtoji vieta.

O štai penktoje vietoje atsidūrė Vokietija, aplenkusi šokoladais, puikiu alumi ir sūriu garsėjančią Belgiją (ji atsidūrė šeštoje vietoje) ar Graikiją, galinčią pasigirti didžiule nuostabių patiekalų įvairove nuo jogurto padažo „tzaziki“ iki graikiškų šašlykų „souvlaki“. Šiai šaliai skirta tik vienuoliktoji vieta.

Aukštai įvertinta Didžiosios Britanijos, Danijos, Airijos ir Švedijos virtuvės – visos jos atsidūrė dvidešimtuke. Bet pakankamai prastai mažosios valstybės.

Mažiausiai taškų gavo miestas-valstybė Vatikanas. 48-toje vietoje Vatikanas atsidūrė dėl restoranų trūkumo.

„Vienintelis restoranas Vatikane greitai numalšino mintį, kad čia galima gauti tik komunijos paplotėlių, o ten, išorėje, yra Roma, laukdama su šviežiu „Cacio e Pepe“ („sūriu ir pipirais“). Bet vis dėlto tai šalis, kurioje yra tik vienas restoranas. Duokite popiežiui Pranciškui daugiau pasirinkimo!“ – siūlo maisto apžvalgininkai.

Farerų saloms skirta vos 47-ta vieta, nes autorių nesužavėjo vėjyje džiovinta aviena „skerpikjøt“ bei daržovių trūkumas, kurį neva bandoma kompensuota rūgščia žole.

Kitoms nykštukinėms valstybėms – Andorai, Monakui, Lichtenšteinui, Liuksemburgui ir Maltai taip pat skirtos itin žemos vietos. Daugiausiai dėl to, kad joms trūksta nacionalinių patiekalų. Užtai San Marinas – viena iš dviejų Italijos viduje esančių valstybių – įvertintas pakankamai gerai. Jam atiteko dvylikta vieta.

Kuri virtuvė geresnė – Ukrainos ar Rusijos?

Sąrašas labai nuliūdino ukrainiečius, mat jų šaliai skirta tik 42 vieta.

„Ukrainai labai norėjome skirti aukštesnę vietą vien dėl to, kad labai ją užjaučiame dėl visų jos problemų su Rusija. Deja, jų virtuvė susideda iš mėsos drebučiuose, duonos giros ir rūgusio pieno. Todėl negalėjome jai skirti aukštesnės vietos. Atsiprašome“, – apgailestavo apžvalgininkai.

Toks nuvertinimas įžiebė pasipiktinimo audrą komentaruose po straipsniu. Ukrainiečiai aistringai įrodinėjo, kad autoriai yra neišmanėliai, juolab, kad Rusijai, kurios virtuvė esą sukurta ukrainietiškos pagrindu, skirta net 25-ta vieta, nepaisant pačių apžvalgininkų pajuokavimų, kad labiausiai šioje šalyje vertinami kokybiška degtinė ir ikrai.

Estų virtuvė nesužavėjo

Nors skandinavų nacionalines virtuves amerikiečių apžvalgininkai įvertino pakankamai neblogai, Islandijos virtuvė liko nesuprasta – ji nepateko net į trisdešimtuką. Keturiasdešimtą vietą Islandijos virtuvei skyrę apžvalgininkai nesusižavėjo tokiais islandų patiekalais, kaip pūdytas ryklys, džiovinta žuvis su sviestu ar banginio mėsa.

„Visa tai galima nuplauti jų vietiniu alkoholiniu gėrimu „Brennvin“ ar lengvu alumi „Einstok“. O vėlai vakare, kaip tai daro bernvakarius toje šalyje švenčiantys ir dažnai čia sutinkami amerikiečiai, pasimėgauti dešrainiu“, – siūlo maisto kritikai.

Estų virtuvė taip pat liko neįvertinta. Jai skirta 39-ta vieta ir kuklus aprašymas: „Kaip sakoma, atvykite į Baltijos šalis pasimėgauti sūdyta silke ir likite paragauti rūkyto ungurio bei šprotų“.

Lietuvą įvertino už... iškilius krepšininkus

Lietuvių turbūt taip pat nenudžiugs jiems skirta 35 vieta. Juolab, kad visi artimiausi kaimynai (išskyrus, žinoma, estus) buvo įvertinti geriau – pateko į trisdešimtuką.

Štai ką Amerikos apžvalgininkai parašė apie Lietuvos virtuvę: „Šioje šalyje paragausite daugybės tradicinių Rytų Europoje mėgstamiausių patiekalų: ruginės duonos, cepelinų, šaltibarščių, KRAUJINĖS SRIUBOS, taip pat yra daugybė valgių, pagamintų iš bulvių ir grybų.  Taip pat stebina keistas žavėjimasis rauginto pieno valgiais: varškės sūriu ir panašiai.

Papildomų taškų šalis gavo už pomėgį kepti įvairias bandeles, blynus bei rūkyti mėsą. Ir kelis taškus pridėjome už tokių NBA krepšinio žvaigždžių, kaip Arvydas Sabonis ir Šarūnas Marčiulionis, gamybą“.

Kaimynų vaišės patiko labiau

O štai Baltarusija pateko į trisdešimtuką – jai skirta 29-ta vieta.

„Šalis paprasta. Jie ten mėgaujasi vidutinio amerikiečių medkirčio dietos europine versija: visokia mėsa ir bulvėmis. Tai yra nuostabu, bet ten yra tiek daug bulvinių patiekalų (iš tiesų, jie jų turi begalę!) ir dešrų, ir kiaulienos troškinių, kad gali pasijausti, tarsi laikytumeisi vengriškos dietos,“ – taip įvertino apžvalgininkai mūsų kaimynus.

Kitiems kaimynams – latviams – skirta 28-toji vieta.

„Vienintelį kartą, kai lankiausi Latvijoje, klaidžiojau po Kemerių nacionalinio parko pelkes ir stebėjau medžiotojus, tykančius šernų ir vilkų. Man tai kėlė didžiulį nerimą, bet vakarienei pateikta rūkyta šerniena buvo skani. Jie taip pat turėjo gana skanaus medaus pyrago, moliūgų blynų ir nemažai juodo „Rygos balzamo“ – kartaus žolelių likerio, kuris geriant netgi pradėjo patikti. Taigi, taip – mano specifinė kelionė taip paveikė požiūrį į šalį, kurioje labai mėgiama kopūstienė, kad įtraukiau į trisdešimtuką“, – rašo apžvalgininkas.

Lenkija taip pat pateko į trisdešimtuką. Jai skirta 24-ta vieta.

„Jie turi savitą spurgų drebučiuose versiją. Jos yra pagamintos iš daugiau kiaušinių ir cukraus ir turi saldų užpildą. Tai reiškia, kad jos yra kur kas skanesnės ir riebesnės, nei esate įpratę. Bet visa kita Lenkijoje yra tos pačios rūgščios sriubos“, – aiškinama apžvalgoje.

Norvegijoje megztiniai geresni už maistą

Ne ką aukštesnė vieta, nei Lietuvai, skirta ir Norvegijai. Jų kulinariniai šedevrai, panašu, kad liko taip pat nesuprasti, kaip ir islandų.

„Taip, mes žinome, kad skandinaviškas maistas dabar ant bangos. Atsiprašau, kad aš gal pasirodysiu nepopuliariu ar senamadišku, bet man nepasirodė labai skanu valgyti džiovintus ėriuko šonkauliukus, patroškintus beržinių malkų garuose ar fermentuotą žuvį „lutefisk“, džiovintą menkę, ar paragauti ėriuko galvos su akimis. Man taip pat ne itin patiko saldus rudasis sūris pusryčiams ar vietinis stiprus alkoholinis gėrimas „Aquavit“.

Bet kol dėl tokių pasisakymų man visiškai neuždraudė įvažiuoti į šią nuostabią trolių ir labai patogių megztinių šalį. Aš vertinu tai, jog norvegai mėgsta „pølse“ – savotiškus dešrainius. Ir gana žavu yra tai, kad kartais jie įdeda juos į plokščią bulvių duoną, vadinamą „lompe“, dėl ko jie tampa visai panašūs į dešrainius tortilijose“, – rašoma apžvalgoje.

Cinamono bandelių orgijos

Geriau buvo įvertinta Suomija, kuri atsidūrė ant 27-to laiptelio.

„Bruknių uogienės čia dedama visur. Manau, kad suomiai ja turėtų štampuoti atvykstančių į Suomiją pasus. Jie taip pat turi keistenybių, tokių kaip „kalakkuko“ (žuvis, kepta ruginėje duonoje), „nakkikastike“ (dešrainių padažas, vartojamas su svogūnais ir parūkytomis dešrelėmis ir virtomis bulvėmis), daugybę košių ir „leipajuusto“, arba duonos sūrio. Patiekalai truputį paprastesni nei švedų virtuvės, bet už tai viskas užpilta spanguolių uogiene“, – džiaugėsi apžvalgininkas.

Dar aukštesniais balais įvertinta Švedija, kuriai skirta 19-ta vieta.

„Oficialiame Švedijos interneto puslapyje teigiama, kad „auksiniais namuose gaminamo maisto laikais“ kavos vakarėliai „tapdavo saldžių mielinių kepinių su įvairiais įdarais ir užpilais orgijomis“. Lyg to būtų negana, puslapyje giriamasi, kaip kiekvienas švedas per metus suvalgo 316 cinamoninių bandelių. Taigi vykite į Švediją ir dalyvaukite cinamono bandelių orgijoje. Padarykite trumpą pertraukėlę ir pasimėgaukite lašiša bei švediškais blynais. O kai išsiblaivysite nuo švediškos degtinės, pamatysite, kad figūra šiek tiek suapvalėjo“, – įspėjo maisto kritikas.

Geriausiai iš skandinavų įvertinti danai. Jiems skirta 15-ta vieta, kaip šiaurietiškos virtuvės mados pradininkams.

Štai, kas rašoma apie danų virtuvę: „Danai pradėjo naujosios šiaurietiškos virtuvės madą. Jie yra tie, kurie išpopuliarino tokius dalykus, kaip rødgrød (garuose virti vaisiai), sødsuppe (vaisių sriuba), smorrebrod (sumuštiniai). Visa tai patiekiama visose JAV madingose kavinėse, į kurias atvykstama senais dviračiais, vilkint aptemptais džinsiniais marškiniais. Danijoje yra vienas iš garsiausių restoranų pasaulyje „Noma“ ir daug kitų „Michelin“ žvaigždutėmis apdovanotų vietelių.“

Airiai ir anglai valgo skaniau

Airija nemažai daliai lietuvių tapo antraisiais namais. Mūsų emigrantams turbūt bus įdomu sužinoti, kad airių patiekalai amerikiečių apžvalgininkams pasirodė gardūs, tad šaliai skirta 18-ta vieta.

„Nėra kitos vietos, kur ruošiama tokia nuostabi sūdyta jautiena, piemenėlių pyragas, bulvių ir porų sriuba, žuvis su skrudintomis bulvytėmis, ant mažos ugnies virtas Dublino dešras ar juodoji kiauliena su bulvėmis. Šiuos patiekalus galite užgerti garsiausiais pasaulio viskiais ir tikrai puikia arbata. Dėl šių priežasčių šalis patenka į dvidešimtuką“, – priminė apžvalgininkas.

Jums įdomu, kodėl Didžiajai Britanijai skirta net trylikta vieta? Štai kodėl: „Tai yra tauta, kuri turi lengvus priešpiečius ir arbatėlę su užkandžiais. Dėl to jie yra aukštos klasės visuomenė. Britai mėgaujasi kokybišku viskiu ir džinu, turi geriausią pasaulyje alinių kultūrą. Pusryčiams anglai valgo puikaus skonio varškės sūrį, daugybę metų gamina puikius avies skrandžio patiekalus, o jų sūriai šveicarams kelia pavydą. Reikia nepamiršti ir bulvyčių su žuvimi.“

Tarp geriausių Europos šalių virtuvių, amerikiečių nuomone, atsiduria Vokietija – jai skirta penktoji vieta už dešras ir dešreles, bulvių patiekalus, valgius su raugintais kopūstais ar spurgas su įdaru.

Amerikiečiams patiko chačapuris

Puikiai įvertinti ir gruziniški patiekalai. Gruzija atsidūrė ketvirtoje vietoje.

„Gruzija yra senojo Šilko kelio, jungusio Europą ir Aziją, viduryje, dėl šios priežasties šalyje gausu įvairių patiekalų, pagardintų unikaliais prieskoniais ir žolelėmis, tokiais kaip kalendra ir džiovintos medetkos. Jie derinami kitaip, nei bet kuriame kitame rajone ir yra naudojami ryškiems, bet subalansuotiems patiekalams pagardinti.

Įdomiausias gruziniškas patiekalas yra chačapuris – sluoksniuotos tešlos pyragėlis su sūriu ir ištirpusiu sviestu bei  kiaušiniu. Puikūs gruziniški patiekalai chinkaliai – koldūnai su kiaulienos, jautienos ar ėrienos įdaru, su gausybe prieskonių ir svogūnais. „Kuchmachi“ – vienas iš tų patiekalų, kurių sudėties geriau nežinoti (širdis, kiti vidaus organai), sodrios kiaulienos, keptų svogūnų, česnakų, kalendros su ryškiais granatų grūdeliais, čachochbilis – vištiena su pipirais. Vartojama daug sūrio. Populiarus slyvų padažas „tkemali“ mėsos patiekalams pagardinti“, – pastebi apžvalgininkai.

Prieš Italiją nublanksta visos šalys

Be abejo, sąrašo aukščiausiose pozicijose puikiuojasi Ispanija, kurios nacionalinė virtuvė, kaip rašoma, yra pigi, tačiau skani, drąsi, kartu ir paprasta“, o patiekalų įvairovė bei sugebėjimas sūdyti mėsą taip, kad išliktų švelni ir minkšta, stebina.

Antroji vieta skirta Prancūzijai: „Prancūziška virtuvė ir jų valgių gaminimo būdas yra vertas brangiausių pasaulio restoranų. Jungtinės Tautos, įvairios mokslo, kultūros organizacijos pripažino prancūziškus valgius kaip nenuginčijamą kultūrinį paveldą.

Net neverta gilintis į detales, tereikia prisiminti, kad prancūziškas vynas ir sūris dominuoja pasaulinėse rinkose. Prisiminkime prancūziškas bulvytes, svogūnų sriubą, prancūziškus batonus. Tik prancūziška sidro ir alaus industrija nepelningai neįvertintos“, – mano apžvalgininkai.

O sąrašą vainikuoja Italija.

„Kitos šalys šiame sąraše nublanksta prieš Italiją. Itališką virtuvę per amžius saugojo močiutės, kurios gamindavo tik pagal savo pačių receptus. Vienintelis geras sekmadieninio patiekalo padažas – tik pagamintas močiutės.

Nors ir itališki patiekalai skirtinguose regionuose skiriasi, visi italai garsėja aistra gaminti ir patiekalais, žinomais visame pasaulyje“, – įvertino apžvalgininkai Italijos virtuvę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.