Mintis išbandyti to meto kariškių valgių kilo pradėjus domėtis Radviliškio įgulos istorija. Mat šiemet sukanka 80 metų, kai čia buvo dislokuotas II inžinerijos batalionas ir šarvuočių rinktinė. Tarpukariu čia buvo sutelkta per 1000 karių.
„Oro gynybos batalionui šiemet sukanka 15 metų, todėl nutarėme šias sukaktis paminėti keliais renginiais. Vienas jų – pagal originalius tarpukario receptus paruošti kareiviški pietūs“, – pasakojo vienas akcijos organizatorių vyriausiasis puskarininkis seržantas majoras Alvydas Tamošiūnas.
Archyve pavyko surasti dokumentus, kuriuose aprašytas karių valgiaraštis nuo 1940 metų sausio iki kovo. Bet paruošti autentiškus kareiviškus pietus buvo nemenkas iššūkis, nes kareivinėse receptų neišliko.
Didžiąją dalį receptų pavyko rasti bibliotekoje. Joje vartydamas tarpukario knygas vyriausiasis puskarininkis seržantas majoras A.Tamošiūnas rado leidinį „Namų šeimininkė“, kuriame buvo skelbiami perfotografuoti originalūs receptai.
„Nustebino ne tik receptai, bet ir specifinė kalba – galvą reikėjo pasukti“, – sakė A.Tamošiūnas.
Senosiose knygose nebuvo tik miežinės kavos recepto, bet jį rasti pavyko Oro gynybos bataliono vyriausiajam virėjui vyresniajam eiliniui Tomui Beinorui.
Antrus metus bataliono virtuvėje triūsiantis kariškis iš keliolikos patiekalų atrinko kiaulienos pjausnį su šutintų raugintų kopūstų ir bulvių koše, perlinių kruopų sriubą su citrina, o desertui iškepė tautinėmis spalvomis išpuoštą obuolių pyragą ir išvirė miežinės kavos.
„Kasdieniai pietūs turi kainuoti iki 2 eurų. Ruošiant šventinius valgius labai spaustis nereikėjo – prieš 80 metų valgiai buvo gana paprasti“, – įspūdžiais dalijosi T.Beinoras.
Kad šventiniai pietūs netaptų pernelyg didele staigmena, bataliono virėjas pirmiausia receptus išbandė namuose. Kiekvieną valgį po keletą kartų ruošęs T.Beinoras receptus patobulino, kad maistas būtų gardesnis.
Sunkiausia buvo išvirti šutintų raugintų kopūstų ir bulvių košę. Nemenka staigmena buvo ir neįprasti terminai. Pavyzdžiui, to meto receptuose kopūstai buvo vadinami bastučiais.
Virėjas nusprendė sultinio nevirti pagal senąjį receptą, nes būtų tekę pusę paros virti kaulus. „Pakako sultinio kubelio“, – neslėpė šventinius pietus 120 žmonių patiekęs bataliono vyriausiasis virėjas T.Beinoras.
Tarpukario Lietuvos kariai nebuvo lepinami – jiems buvo tiekiamas labai paprastas maistas. Pusryčiams buvo duodama raikytos juodos arba baltos duonos, rūkytos dešros, sviesto, pieno, cukraus ir kavos.
Pietūs būdavo sočiausi – kariškiai gaudavo sriubos ir antrąjį patiekalą. Tiesa, žiemą kariai negaudavo jokių žalumynų ar šviežių daržovių – prie mėsos buvo patiekiama nebent raugintų kopūstų.
„Pirmais Nepriklausomos Lietuvos metais kariai vertėsi labai varganai. Jie iš viso nebuvo maitinami, turėdavo maisto prasimanyti iš menkos algos“, – pasakojo A.Tamošiūnas.
Po kelerių metų kariuomenėje buvo įkurtos valgyklos, bet maisto nepakakdavo. Istoriniuose šaltiniuose užsimenama, kad karininkai pro pirštus pažiūrėdavo, jei pietums verdama sriuba būdavo pagerinama iš nežinia kur gautos žąsies ar anties mėsa.
Sočiau kariškiai buvo maitinami prasidėjus mokymams. Per pratybas būdavo išduodamas sausasis davinys – duonos, mėsos, lašinių, kvietinių miltų, bulvių ir džiovintų daržovių, cukraus, miežinės kavos.
„Karininkai valgydavo geriau, – pasakojo šūsnis dokumentų ir istorinių nuotraukų pervertęs A.Tamošiūnas. – Jų valgiai buvo gausiau gardinami prieskoniais, be to, jiems buvo tiekiama ir įvairių gėrimų.“
Jokia paslaptis, kad dalį gaunamos algos kariškiai išleisdavo maistui.
Eilinis per mėnesį gaudavo 5, grandinis – 6, jaunesnysis puskarininkis – 7, vyresnysis puskarininkis – 8, o viršila – 11 litų.
Dar buvo mokamas priedas, už kurį valstybės gynėjai pirkdavosi daržovių. Nelygu regionas, eilinis per mėnesį dar gaudavo po 1 litą 5,6 cento–1 litą 21,8 cento.
Gardžiau pavalgyti kariškiai galėdavo per Velykas, Kalėdas ir valstybines šventes.
Šventiniai kareiviški pietūs 4 asmenims
Perlinių kruopų sriuba su citrina
Reikės:
132 g perlinių kruopų
30 g sultinio kubelio
60 g citrinos
140 g petražolių
120 g grietinės
1 l vandens
Verdančiame vandenyje ištirpinami sultinio kubeliai, tada supilamos per naktį mirkytos perlinės kruopos ir verdama, kol sutirštės. Prieš patiekiant sriuba pagardinama citrina ir petražolėmis.
Kiaulienos pjausnys su šutintų raugintų kopūstų ir bulvių koše
Pjausniui reikės:
430 g kiaulienos faršo
4 kiaušinių
36 ml vandens
6,8 g (žiupsnio) druskos
60 g džiūvėsėlių
40 ml aliejaus
maltų juodųjų pipirų ir mėsos prieskonių pagal skonį
Kiauliena sumalama, supilamas vanduo, įberiama druskos, prieskonių, viskas gerai išmaišoma. Faršas padalijamas į porcijas ir suformuojami pailgi pusgaminiai. Jie pamirkomi į kiaušinio plakinį ir džiūvėsėlius, 3–5 min. apkepami keptuvėje, kol susidaro rusva plutelė. Tada pjausniai dedami į 250–280 laipsnių įkaitintą orkaitę ir kepami dar 5–7 min. Pjausnys turi būti tamsios gintaro spalvos, bet ne storesne kaip 2 mm plutele, kuri turi būti traški ir neatšokusi.
Garnyrui reikės:
180 g raugintų kopūstų
190 g bulvių
80 g svogūnų
176 g morkų
16 g pomidorų padažo
200 ml vandens
po žiupsnį kmynų ir druskos
acto ir pipirų pagal skonį
Nuluptos bulvės sudedamos į pasūdytą verdantį vandenį. Išvirusios bulvės nugarinamos.
Svogūnai supjaustomi smulkiais gabaliukais ir kepinami, kol suminkštės. Tada įberiama kmynų, sudedamos stambiai tarkuotos morkos, masė šiek tiek patroškinama. Tada į keptuvę sudedami kopūstai, suberiami prieskoniai, sudedamas pomidorų padažas, įpilama acto. Visa masė užpilama vandeniu, kad šiek tiek apsemtų, ir troškinama apie valandą.
Galiausiai sudedamos virtos bulvės ir viskas sutrinama trintuvu.
Miežinė kava su saldintu tirštintu pienu
Reikės:
32 g miežinės kavos
880 g vandens,
120 g saldinto tirštinto pieno
Malta kava sukratoma į sietelį ir užplikoma karštu vandeniu. Po 5–8 min. kava perkošiama, į ją supilamas saldintas tirštintas pienas. Tada kava kaitinama iki virimo.
