Alų virė mėgėjai, o jų pastangas vertino profesionalai

Naminis alus – tik pasvalietiškas „molis“? Anaiptol. Jis gali būti visai ne tradicinis lietuviškas. Tą įrodinėja namų aludariai, šeštadienį sostinėje jau ketvirtą sykį surengę savotiškas varžytuves – „Aludarių taurę 2015“.

„Tai nėra nei verslas, nei kas nors panašaus. Tiesiog pomėgis, kuriam reikia skirti nemažai laiko“, – sakė G.Gurklys.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
„Tai nėra nei verslas, nei kas nors panašaus. Tiesiog pomėgis, kuriam reikia skirti nemažai laiko“, – sakė G.Gurklys.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Vakaris Deksnys

May 2, 2015, 4:13 PM, atnaujinta Jan 5, 2018, 4:50 AM

Ar teko kada ragauti tamsaus „Indian Pale Ale“? O alaus, kurio rūšies pavadinimas gal ir ne visiems dabar patiktų, – „Russian Imperial Stout“? O alaus, kvepiančio apelsinais?

Tokio ir dar gausybės rūšių – net 134 – alaus namuose ar sandėliukuose išvirę mėgėjai aludariai pateikė profesionalų teismui: vertintojų komisijoje buvo ir „Švyturio“, ir „Kalnapilio“ atstovai, taip pat Estijos teisėjas Philas Carmody, kuris didžiausiame alaus vertinimo portale ratebeer.com portale yra įvertinęs beveik 10 tūkstančių skirtingų alaus rūšių iš viso pasaulio.

Šįmet konkurse dalyvavo Lietuvos, Latvijos ir Baltarusijos aludariai – 33 žmonės. Finalui buvo atrinkta 16 alaus rūšių, kurias teisėjų komisija uostė, vertino akimis ir ragavo porą valandų.

Galiausiai „Aludarių taurę 2015“ buvo nuspręsta įteikti dalyviams iš Baltarusijos, kuriems Lietuvos kolegos iš anksto pranašavo pergalę.

„Namuose gamintas alus skiriasi nuo kaimiško arba vadinamojo tradicinio lietuviško. Mes naudojame importinį salyklą, mieles, apynius. Eksperimentuojame, norėdami išgauti kuo subtilesnį skonį“, – pasakojo vienas iš konkurso rengėjų Gytis Gurklys. Tiesa, nė viena iš trijų į šventę paragauti atgabentų jo alaus rūšių į finalą nepateko.

Lietuvoje savo reikmėms gaminti alų nedraudžiama, tik jame alkoholio gali būti ne daugiau kaip 9,5 procento. Todėl, deja, išvirti kai kurių, pavyzdžiui, belgiško alaus rūšių kaip ir negalima. Nors jei virsi ir laikysi namuose, o gersi pats, tai vargu ar policija dėl to surengtų kratą.

„Tai nėra nei verslas, nei kas nors panašaus. Tiesiog pomėgis, kuriam reikia skirti nemažai laiko. Pavyzdžiui, aš 20 litrų alaus pasigaminu per maždaug aštuonias valandas“, – pasakojo vilnietis G.Gurklys.

Anot jo, žaliavą alui tenka pirkti iš specializuotų parduotuvių, o vanduo tinkamas ir iš čiaupo, ypač sostinėje. Kiek kainuoja toks alus? „Kai neskaičiuoji įdėto darbo, tai būna pigiau, nei pirkti parduotuvėje. Litras – apie 40-50 euro centų“, – neslėpė G.Gurklys.

Tiesa, kuo brangesnės medžiagos naudojamos, tuo alaus savikaina auga. Vis dėlto į šventę sostinės „Portobello“ baro kieme susirinkusiems alaus gerbėjams aludariai negailėjo šliūkštelėti ir daugiau nei metus brendusio alaus. Na, bent patys taip gyrėsi.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: ar R. Duchnevič ves LSDP į Seimo rinkimus?