Jei tikėtume statistika, ir ne bet kokia, o paskelbta autoritetingos Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), didžiausi vyno mėgėjai gyvena Italijoje.
Tačiau senomis dievų gėrimo gamybos ir vartojimo tradicijomis garsėjančios šalies gyventojai nėra lyderiai pagal suvartojamo alkoholio kiekį.
Italams nosį nušluosto baltarusiai, moldavai ir lietuviai. Kodėl taip yra?
Stipriųjų gėrimų nemėgsta
Pasak PSO statistikos, statistinis lietuvis per metus išgeria 15,4 litro alkoholio, o italas – vos 6,7 litro. 65 procentus statistinio italo išgeriamo alkoholio sudaro vynas.
Lietuvio gėrimų paletėje vynas užima tiktai 7,8 proc., dominuoja alus (46,5 proc.) ir stiprieji gėrimai (34 proc.), o 11,6 proc. – kiti alkoholio turintys gėrimai. Kas tai? Naminukė? Kefyras?
Italo racione aiškiai neapibrėžti kiti alkoholiniai gėrimai sudaro nulį procentų, o stiprieji alkoholiniai gėrimai – tiktai 11,5 procento.
Italai geria tris kartus mažiau stipriųjų gėrimų, devynis kartus daugiau vyno, tačiau nėra lyderiai pagal suvartojamo alkoholio kiekį. Kodėl? Vyną italai geria per pietus arba vakarienę. Stipriųjų gėrimų ant pietų stalo nebūna, o taurelę grapos, trauktinės ar likerio išgeria tiktai baigę valgyti – virškinimui pagerinti. Kas stovi ant tradicinio lietuvių vaišių stalo, žinome daugelis.
Auga girtuoklių karta?
Nors, Europos alkoholio vartojimo statistikos duomenimis, už italus mažiau geria tiktai norvegai, viską kruopščiai registruojantis nacionalinis statistikos institutas „Istat“ skambina pavojaus varpais.
Šių metų balandį išplatintoje alkoholio vartojimo ataskaitoje teigiama, jog pernai bent kartą alkoholio padaugino 8,265 mln. vyresnių nei 11 metų italų.
2011 metų surašymo duomenimis, Italijoje gyveno 59 mln. 433 tūkst. 744 žmonės. Tai reiškia, kad nors kartą per metus prisigėrė 13,9 proc. gyventojų.
Daugiausia girtavo vyresni negu 65 metų vyrai, nors kartą prisigėrė 22 procentai 11–24 metų vaikinų ir 17 procentų 11–17 metų merginų.
„Istat“ išplatinti duomenys rodo, jog šalyje geriama palyginti nedaug, tačiau yra pavojingų girtavimo nukrypimų, ypač kalbant apie jaunus gyventojus“, – apibendrino Romoje leidžiamas įtakingas dienraštis „La Repubblica“.
Geria, kad nusitašytų
Statistikų tvirtinimu, alkoholio reklamą ir vartojimą viešosiose vietose draudžianti valdžia turėtų kaip reikiant susirūpinti jaunąja karta. Mat per pastaruosius 11–24 metų labai išpopuliarėjo fenomenas, angliškai vadinamas „binge drinking“ (juodas nusigėrimas).
Tai epizodinis besaikis išgėrinėjimas, kurio vienintelis tikslas – kuo greičiau nusitašyti. Tuo užsiima penktadalis jaunųjų italų.
Prestižinio Romos „La Sapienza“ universiteto psichologų teigimu, tokie jaunuoliai vėliau virsta agresyviais, stiprių emocijų ieškančiais, kelių eismo taisyklių nepaisančiais vairuotojais.
Būtent avarijos keliuose yra pagrindinė 15–24 metų italų mirties priežastis.
Pavyzdys visiems?
Sociologai mano, kad nevykusius jaunųjų italų gėrimo įpročius lemia ne vietos tradicijos, o britų ir amerikiečių gėrimo kultūra. Vis dėlto PSO prognozuoja, kad italai savo tradicijų nepamins ir per artimiausią dešimtmetį jų alkoholio pomėgis sumažės kone perpus.
Be to, nors „Istat“ ataskaita sukėlė paniką – tai atsispindėjo ir Italijos dienraščių antraštėse, italų įpročių galėtų pavydėti bet kuris europietis.
Europos Komisijos (EK) paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad Italija – sveikuolių oazė Europoje.
Anot EK, Apeninų pusiasalyje gyvena mažiausiai alkoholio vartojantys, daugiausia vaisių valgantys, liekniausi ir ilgiausiai gyvenantys žmonės.
EK skaičiavimus patvirtina ir „Istat“ duomenys, skelbiantys, kad nors lašą alkoholio kasdien išgeria tiktai du italai iš dešimties. Tokia statistika italams garantuoja blaiviausių europiečių vardą.
„Vienas italas išgeria 6,1 litro per metus, tai perpus mažiau negu klasifikacijoje pirmaujančioje Lietuvoje“, – EK ataskaitą komentavo „La Repubblica“.
