Picerijų tinklo „Čili pica“ tyrimas parodė, kad 6 iš 10 gyventojų (60 proc.) pirmiausia ieško skanaus maisto. Maisto skonis gyventojams yra svarbesnis nei kaina.
Gyventojų apklausa parodė, kad skanių patiekalų dažniau ieško moterys nei vyrai, vidutines ir didesnes pajamas gaunantys didmiesčių gyventojai.
Patiekalų kaina pietauti ar vakarieniauti ne namuose ketinantiems gyventojams taip pat svarbi. Kiek kainuos maistas viename ar kitame restorane, lygina ir įvertina kas antras restoranų, picerijų ar kavinių svečias (53 proc.) Pagal patiekalų kainas vietą pavalgyti dažniau renkasi vyrai, vyresnio amžiaus mažesnes nei vidutines pajamas gaunantys miestų ir miestelių gyventojai.
„Tyrimas patvirtino, kad konkurencinės žaidimo taisyklės viešojo maitinimo sektoriuje keičiasi. Pastaraisiais metais viešojo maitinimo sektoriuje įvyko svarbus lūžis. Viešojoje erdvėje vis daugiau kalbama apie kokybę, kainą nustumiant į antrą planą.
Gyventojai aktyviau domisi, kas patiekiama jų lėkštėje, kaip gaminamas jiems patiekiamas maistas, kokie ingredientai naudojami. Dažniau gilinamasi, paisoma ir mitybos specialistų rekomendacijų. Maitinimo įstaigos vis aktyviau konkuruoja maisto kokybe ir įvairove, ne vien kaina, mat restoranų svečiai už skanų, kokybišką, sveiką maistą pasirengę mokėti kokybę atitinkančią kainą“, – teigė „Čili picos“ tinklo direktorė Giedrė Kvedaravičienė.
Kas trečias lietuvis (34 proc.) viešojo maitinimosi įstaigose ieško ir maisto įvairovės, kuri dažniau svarbi jauniems, karjerą pradedantiems ir didesnes nei vidutines pajamas gaunantiems gyventojams.
Dažnai kalbama apie aptarnavimo kokybės svarbą pritraukiant svečius, tačiau tyrimas parodė, kad aptarnavimo kokybė renkantis, kur valgyti, svarbi tik kas ketvirtam gyventojui (25 proc.). Aptarnavimo kokybė svarbesnė jaunoms, vidutines ir didesnes pajamas gaunančioms moterims. O į restorano vietą mieste, rinkdamiesi, kur valgyti, atsižvelgia mažiau nei ketvirtadalis gyventojų (23 proc.), dažniau jauni vyrai, studentai.
Mažiau nei penktadalis gyventojų (18 proc.) kreipia dėmesį į tai, kaip patiekiamas maistas. Estetiškas maisto patiekimas svarbesnis moterims, tačiau vyrai dažniau nei moterys kliaujasi draugų rekomendacijomis.
Apskritai gyventojai, rinkdamiesi restoraną, piceriją ar kavinę, draugais nepasikliauja – tik 15 proc. respondentų nurodė, kad kitų žmonių rekomendacijos turi įtakos jų sprendimui. O maitinimo įstaigos interjeras apsispręsti, ar valgyti joje, padeda vienam iš dešimties gyventojų (9 proc.)
„Konkurencija viešojo maitinimo sektoriuje yra labai didelė, ir ji nuolat auga, nes rinkoje atsiranda nauji žaidėjai. Kaip seniai veikiantiems restoranams, picerijų tinklams atlaikyti naujų rinkos žaidėjų spaudimą, o naujiems žaidėjams išsilaikyti šioje konkurencinėje aplinkoje? Sėkmingos veiklos paslaptį atskleidė mūsų tyrimas – tai kompleksiškumas.
Vartotojai vietą pavalgyti renkasi pagal daugelį veiksnių: maisto skonį ir jo patiekimą, kainą ir įvairovę, aptarnavimo kokybę ir aplinką. Tie restoranai, picerijos ar kavinės, kurie sugeba svečiams pasiūlyti visą kompleksą jų poreikius tenkinančių paslaugų, išsilaiko ir sėkmingai gyvuoja daugelį metų. Kiti, deja, neatlaiko stiprios konkurencijos“, – teigė G.Kvedaravičienė.
Konkurencija viešojo maitinimo ir apgyvendinimo sektoriuje nuosekliai auga. Statistikos departamento duomenimis, 2013 m. šalyje šiame sektoriuje veikė 2 980 ūkio subjektai, 2014 m. – 3 054, o 2015 m. pradžioje – 3 336.
Reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą „Spinter tyrimai“ atliko š. m. rugpjūtį. Apklausta 1013 gyventojų.
