Vaišinti karališkosios šeimos jiems neteks. Monarchus lydės ir vakarienę jiems ruoš karališkosios šeimos virtuvės meistrai. Kuo Švedijos karalius ir karalienė bus vaišinami per iškilmingą vakarienę – kol kas paslaptis.
Tačiau kartu su jais atvyks gausi politikų ir 30 verslininkų delegacija. Švediškas vaišes ruošiantys restoranai laukia ne tik jų, bet ir šios šalies virtuve susidomėjusių vietos lankytojų.
Karalius ragavo cepelinų
„Švedijos ir Lietuvos klimatas panašus, čia yra visi keturi metų laikai, todėl panaši ir virtuvė. Švedai valgo daug žuvies ir miško gėrybių“, – pasakojo Švedijos ambasados virtuvės vadovė Daiva Leonavičienė.
Karališkajai šeimai ji yra ruošusi vaišes per ankstesnįjį jų vizitą, 2009 metais. Tuomet svečiams ji paruošė mini cepelinų, įdarytų džiovintais baravykais ir šonine. Šiemet ji vaišins svečius per karališkosios šeimos ir švedų bendruomenės susitikimą.
Cepelinai švedams nėra egzotiškas patiekalas. Šioje šalyje panašus patiekalas gaminamas iš virtų bulvių.
Rengs Nobelio vakarienes
Kol Lietuvoje lankysis Švedijos karalių šeima, restoranų lankytojai galės susipažinti su Nobelių premijų įteikimo vakarienių valgiaraščiais ir paragauti išskirtinių patiekalų.
Renginiai „Nobelio vakarienės įkvėpti“ spalio 5–11 dienomis vyks Vilniaus restorane „Chef2 Food House“, restorane „Karpynė“ (Gabšių km., Raseinių raj.) bei Druskininkuose įsikūrusiame restorane „Velvetti“.
Kad Karalių vizitas būtų šventė ir mažiesiems smaližiams, švediškas „Princesės tortas“ spalio 5–11 d. bus kepamas prekybos centre „IKEA“ Vilniuje.
Švedijos ambasadoje sukauptais receptų kolekcija, kurioje yra net ambasadorės Cecilios Ruthstrom-Ruin mamos receptų, D.Leonavičienė pasidalino su restoranų grupės „Fortas“ vyriausiuoju virėju Arūnu Stoškumi.
Prieskoniai iš daržo
Vilniuje ir Šiauliuose veikiančiuose restoranuose „Fortas“ švediškų patiekalų bus galima paragauti ilgiausiai – visą spalio mėnesį. Juose pagal ambasados receptus rengiamos Švedijos dienos. Įvairių šalių dienos restoranuose „Fortas“ rengiamos jau vienuoliktus metus.
Į Švedijos dienų valgiaraštį įtraukti septyni patiekalai, kuriems naudojami rudens sezono produktai – grybai, uogos, rudens daržovės. Švedai patiekalus mėgsta gardinti garstyčiomis ir krienų šaknimis, kurios ne tokios aštrios kaip augančios Lietuvoje.
Švedijos virėjai krienų mėgsta užtarkuoti ant jau paruošto patiekalo, o A.Stoškus trintą žirnelių sriubą pagardino plaktos grietinėlės ir krienų puta.
Mėgsta saldžią žuvį
„Silkei švedai turi net kelis skirtingus pavadinimus, o marinavimo būdų yra tūkstančiai. Ji gali būti marinuojama su degtine, brendžiu, vynu“, – pasakojo D.Leonavičienė.
Ji pastebėjo, jog žuvies marinatai Švedijoje paprastai būna daug saldesni nei Lietuvoje.
Kaip dera saldus padažas ir žuvis, galima įsitikinti, paragavus juodadėmės menkės su šeivamedžių padažu. Šeivamedis ir jo sirupas – itin populiarus švedų virtuvėje.
Švedijos dienų patiekalų degustacijos dalyviai šį patiekalą išrinko pačiu skaniausiu.
Elnienos maltinis – tikras rudens meniu patiekalas. Jis pagardintas voveraičių padažu ir šermukšnių uogomis. Jį siūloma ragauti su karamelizuotais, raudoname vyne virtais šermukšniais.
Ruduo Švedijos virtuvėje neįsivaizduojamas be bruknių – jos dera ir prie žuvies, ir prie mėsos patiekalų. „Forto“ lankytojus rudenį sušildys bruknių arbata su medumi.
