Turbūt ir jis pats nesitikėjo tokios sėkmės – Pietų Afrikos Respublikoje kilusi projekto idėja tiesiog užbūrė žydų bendruomenes nuo Kanados, Amerikos iki Australijos, nuo Anglijos iki Kinijos ir Honkongo. Kasmet prie projekto prisideda vis daugiau bendruomenių, o šiemetis Šabo projektas turėtų viršyti visus iki šiol buvusius rekordus.
Lietuvą matė tik nespalvotose fotografijose
Pirmąkart istorijoje Šabo projektas šį savaitgalį švenčiamas ir Lietuvoje.
Sukorę 15 tūkstančių kilometrų dvylika PAR litvakų atskrido į Vilnių vien todėl, kad su Lietuvos žydų bendruomenės nariais susėstų prie bendro šventinio stalo.
Daugelio jų kojos pirmąkart palietė žemę, kurią prieš šimtą metų paliko jų seneliai ir proseneliai. Iki šiol Lietuvą jie matė vien nespalvotose fotografijose.
Nuo šio savaitgalio nostalgiškais pasakojimais apipinta Lietuva jiems tapo iš naujo atrasta gimtine.
Šabo projektą rengti Lietuvoje ėmėsi išeivių iš Lietuvos proanūkiai – pietų afrikiečiai Justine Seeff (33 m.) ir Mendi Katzas (28 m.).
Prieš metus Johanesburge įkūrę nevyriausybinę organizaciją „Lita Lives“ („Lietuva gyvena“), šie jauni žmonės trokšta suvienyti visus iš Lietuvos kilusius pasaulio žydus ir kartu atrasti savo šaknis, atkurti ryšius su tais, su kuriais kadaise gražioje kaimynystėje gyveno jų protėviai.
Su didžiausiu entuziazmu Justine ir Mendi ėmėsi organizuoti šabo šventę Vilniuje pagal tas pačias tradicijas, kaip ji kartą metuose lygiai tą pačią dieną vyksta visame pasaulyje, kur tik gyvena bent vienas žydas.
Šeimai – šeši duonos kepaliukai
Ketvirtadienį Vilniaus senamiestis kvepėjo šviežiai kepama duona, mat žydų bendruomenės moterys susirinko kartu kepti tradicinės šventinės duonos – chalos.
Chalų kepimas, kaip ir šabo žvakių degimas, – išskirtinai šeimos moterų pareiga.
Londone ir Majamyje chala kepama stadionuose, nes drauge minkyti tešlos ir pinti pynučių susirenka ne vienas tūkstantis moterų ir merginų!
O kepaliukų kiekvienai šeimai reikia net šešių: po du kiekvienam iš trijų šventinių valgymų.
Šventės pabaiga – nusileidus saulei
Penktadienio vakarą į šventinę vakarienę – pirmąsias iš trejų šabo vaišių – „Kempinski“ viešbutyje Vilniuje rinkosi pasipuošę svečiai.
Palaiminę vyną ir duoną Šabo projekto dalyviai sėdo prie valgiais nukrauto stalo. Išskirtinis maistas – labai svarbi šabo dalis, o tinkamų košerinių patiekalų ruošimą prestižinio viešbučio virtuvėje prižiūrėjo iš Belgijos atkeliavęs rabinas.
Specialiai šiam vakarui buvo atskraidinta ir košerinio vyno, kurį laimino ir skanavo viso pasaulio žydus vienijančios šventės dalyviai.
Justine ir Mendi tvirtino, kad užvis svarbiausia šabo dieną – poilsis, gyvas bendravimas ir tikros emocijos.
Būtent todėl visai parai reikia užmiršti darbus ir rūpesčius, kompiuterius ir telefonus, televizorių, radiją ir džiaugtis laisvadieniu, malda bei laiku, skirtu savo artimiesiems.
Šabo šventę PAR litvakai pabaigs šeštadienį, nusileidus saulei. Dieną jie praleis gėrėdamiesi rudeninio Vilniaus senamiesčiu, o vakare klausysis gyvai atliekamų jidiš dainų ir ragaus tradicinių lietuviškų gėrimų.
Itin šiltus jausmus Lietuvai puoselėjantys PAR litvakai nė neabejojo, jog kitąmet prie Šabo projekto Vilniuje sugrįš su dar gausesniu būriu bičiulių ir giminaičių.
Skaičiai ir faktai
Pernai Majamyje per tradicinį ketvirtadienio chalos kepimą buvo sunaudota daugiau nei 6 tonos miltų.
Melburne vienoje centrinių gatvių buvo padengtas šabo stalas, kurio ilgis siekė pusę kilometro.
Buenos Airėse norinčių kartu kepti chalas eilė nusidriekė per tris miesto kvartalus.
Apie Šabo projektą kasmet skelbia didžiausias ekranas Niujorko Taimso aikštėje (nuotr.).
Klasikinė chala (1 didelis kepalas arba 2 vidutiniai)
Receptas iš knygos „Izraelio skoniai. Šventės ir kasdiena“
Reikės:
20 g šviežių mielių (arba 1 pak. (7 g) aktyvių sausųjų mielių)
250 ml (1 stiklinės) šilto vandens (ne šiltesnio nei 40°C)
60 g (1/4 stiklinės) ir dar 1 šaukštelio cukraus
50 ml (1/4 stiklinės) aliejaus ir dar truputį kepimo formai patepti
3 didelių kiaušinių
2 šaukštelių smulkios druskos
500–600 g (4–5 stiklinių) miltų
aguonų arba sezamų sėklų, arba rupios druskos kristalų pabarstyti
Dideliame dubenyje arba virtuvinio kombaino maišymo inde ištirpinkite mieles 250 ml (1 stiklinėje) šilto vandens. Palaukite, kol masė pradės putoti (apie 5–10 min).
Į mielių mišinį sudėkite likusį cukrų, 2 kiaušinius, supilkite aliejų, suberkite druską ir viską lengvai išmaišykite. Dalimis, po stiklinę, pilkite miltus ir maišykite rankomis arba elektriniu kombainu. Kai iš tešlos susidaro vientisa minkšta nelipni masė, minkykite ją dar apie 2–3 minutes, kol taps žvilganti ir elastinga.
Sulipdykite iš tešlos rutulį ir įdėkite jį į riebalais išteptą didelį dubenį, uždenkite maistine plėvele. Šioje stadijoje tešlos rutulį galima dėti į šaldytuvą ir palikti per naktį. Išėmus tešlą iš šaldytuvo reikia palaukti, kol ji atšils iki kambario temperatūros.
Dubenį pastatykite į šiltą vietą ir palikite tešlą pakilti 1–2 valandoms, kol masė padvigubės. Kad žinotumėte, ar tešla pakankamai pakilo, švelniai paspauskite ją pirštu. Jei įspausta duobelė laikosi, nepakyla, vadinasi, tešla paruošta tolesniam darbui.
Sumaigykite tešlą ir vėl sulipdykite rutulį. Palikite tešlą 1–2 valandoms šiltoje vietoje pakilti antrą kartą, kol jos padvigubės. Pakilusią tešlą sumaigykite, padalykite į 6 lygius gabalėlius ir iš kiekvieno jų tarp delnų kočiokite ilgas tešlos virveles (apie 20–25 cm ilgio). Naudodami tris virveles supinkite iš jų dvi kasas, galus užlenkdami po kepalėlio apačia ir tvirtai suspausdami, kad kasa kepdama neišsipintų.
Supintus kepalėlius perkelkite į kepimo skardą, šiek tiek pateptą riebalais. Mažame puodelyje išplakite vieną kiaušinį su šaukšteliu vandens. Kepalėlius gausiai patepkite kiaušinio plakiniu ir uždengę maistine plėvele palikite šiltoje vietoje pakilti trečią kartą (maždaug 1 valandą), kol kepalėliai išaugs maždaug dvigubai.
Orkaitę įkaitinkite iki 180°C.
Kepalėlius dar kartą patepkite likusiu kiaušinio plakiniu ir pabarstykite aguonų ar sezamų sėklomis, arba rupia druska. Kepkite vidurinėje orkaitės dalyje maždaug 30–35 minutes arba, kol pynutės gražiai pagels. Atvėsinkite kepalėlius išėmę iš kepimo skardos ir palikę ant grotelių.
Duona visais laikais buvo esminis žydų stalo elementas: kiekvieną šeštadienį, šabo dieną, šventinė vakarienė pradedama duonos laiminimu. Kai ištariami duoną garbinantys žodžiai, šviežios chalos kepalėlis sulaužomas ir padalijamas visiems svečiams.
Prie šventinio stalo duona nepjaustoma: juk peilis, kaip karo simbolis, netinkamas ką tik palaimintam duonos kepalui riekti. Šviežios chalos kąsniu pradedama ne tik šabo vakarienė, bet ir visos didžiosios žydų šventės.
Namuose kepta chala – nė iš tolo nesulyginama su pirkta parduotuvėje. Tegul neišgąsdina ilgas tešlos kildinimo procesas: kai namus užlies šviežios duonos aromatas, širdyje pajusite tikrą palaimą.
