Daržovių, kaip atskiro patiekalo, valgymas mūsų regione atsirado tarpukariu. Turime vieną labai unikalų atvejį. Didžiausias Lietuvos indėlis į pasaulio vegetarystės istoriją – Fanios Levando knyga „Vilniaus vegetariškoji virtuvė“ – daugybė receptų ir visi vegetariški“, – laidoje „Žvilgsnis kalbėjo profesorius. R. Laužikas svarsto, kad greičiausiai sveikatai kenkia ne pati apdirbta mėsa, o jos priedai. „Kai mes kalbame apie šiuolaikinius rūkytus mėsos gaminius, tai jų gamybos technologija labai ženkliai pasikeitusi nuo tradicinės gamybos technologijos. Turbūt bėda ne pačiuose rūkytuose mėsos gaminiuose, o technologijoje, kuri perpildyta cheminių priedų, žmogaus organizmui kenksmingų medžiagų, ir vėžio priežastis gali būti čia.
Kiekvienas, kuris mėgsta mėsos gaminius, gali atlikti nedidelį tyrimą: bet kurio prekybos centro rūkytų gaminių skyriuje paskaityti etiketes. Užduotis labai paprasta – surasti mėsos gaminį be cheminių priedų“, – teigė R. Laužikas. Bet profesorius pripažįsta, kad mėsos lietuviai dabar valgo pernelyg daug, prieš šimtą metų tai sau galėjo leisti tik 2-3 proc. gyventojų: valdovas, keletas didikų ir pora pačių turtingiausių Vilniaus miestiečių.
