Šiokiadieniais nuo ryto iki vakaro savo restorane „Anatolija“ besisukiojantis turkas šeštadieniais į darbą neina, kad penkiametei dukteriai pagamintų sočius pusryčius. O sekmadieniais tokius pat pusryčius jis ruošia savo klientams.
„Turkijoje bendravimas yra labai svarbus, o čia daug uždarų ir vienišų žmonių“, – kalbėjo B.Barlas.
Stengiasi daugiau laiko praleisti su dukra
B.Barlas daug laiko praleidžia darbe, tačiau stengiasi kuo daugiau laiko skirti dukrai, o viena bendravimo formų – kelias valandas trunkantys šeštadienio pusryčiai.
Tėvas su dukterimi juos ruošia kartu, po to ragauja patiekalus, pasakoja įvairias istorijas, patraukę lėkštes čia pat piešia. Lietuvišką darželį lankanti mergaitė su tėvu neretai kalba turkiškai. Pedagoginį išsilavinimą savo šalyje įgijęs Bayramas beveik laisvai kalba lietuviškai.
Turkams labai svarbus bendravimas su šeima – kasdien prie valgių stalo neretai susėda kelių kartų atstovai. B.Barlas užaugo aštuonių vaikų šeimoje – turi tris brolius ir keturias seseris.
Trijų aukštų Bayramo tėvų namai iki šiol yra pilni klegesio.
Kartu su jais po vienu stogu gyvena du sūnūs su žmonomis ir vaikais. Pakaitomis vieni pas kitus eina valgyti.
„Turkai neskuba vakarieniaudami, o savaitgaliais pusryčiaudami užsisėdi iki pietų“, – kalbėjo verslininkas.
Pusryčiai tęsiasi kelias valandas
Pasikalbėti Bayramas irgi pakvietė šeštadienį į savo namus, prie tradiciniais turkiškais pusryčiais nukrauto stalo.
Maždaug nuo dešimtos valandos ryto Bayramas ir dukterimi sukiojosi virtuvėje. Mergaitė, užsilipusi ant spintelės, plovė daržoves, po to tarkavo agurką ir maišė jį su jogurtu.
„Dažnas europietis mano, kad turkai valgo tik kebabus. Tačiau turkiška virtuvė turtinga patiekalų ir skonių, kiekvienas patiekalas turi savo istoriją ir ruošiamas laikantis senų tradicijų“, – sakė Bayramas.
Savaitgaliais tradicinius pusryčius sudaro daugiau kaip penkiolika skirtingų produktų ir patiekalų. Neapsieinama be kiaušinių, įvairių rūšių sūrių, pomidorų, paprikų, agurkų, alyvuogių, įvairių užtepėlių su jogurtu, uogienių, šviežių bandelių, turkiškos dešros, bulvių, saldumynų ir arbatos.
Jogurtas, pagardintas agurkais, varške, minkštu avies ar ožkos sūriu, valgomas keliskart per dieną. Jis vartojamas ir kaip atskiras patiekalas, ir kaip padažas, pagardas ar kito patiekalo sudedamoji dalis.
Turkai įsitikinę, kad kiaušinius valgyti sveika, todėl jų per pusryčius visada būna. Vienu metu gali būti gaminami keli skirtingi patiekalai iš kiaušinių.
Kiaušiniai gali būti paprasčiausiai išvirti arba kepami tiek su faršu, tiek su dešra, tiek su daržovėmis.
Visi patiekalai patiekiami vienu metu skirtingose lėkštėse. Pusryčiai turkų šeimose gali tęstis kelias valandas.
Tuo metu būtinai geriama arbata iš specialių mažų stiklinių puodelių. Pusryčių metu išgeriama po kelis puodelius arbatos.
Maistui naudoja tik lydytą sviestą
Bayramo pusryčių valgiaraštyje populiariausias patiekalas – kiaušinienė „Menemen“.
Dažnai juokaujant sakoma, kad ši kiaušinienė – tikras išsigelbėjimas viengungiams arba studentams, nes ir be ypatingų kulinarinių žinių viskas išeis puikiai. Šiam patiekalui būtinos paprikos ir pomidorai. Žiemos metu pomidorai gali būti pakeisti pomidorų pasta.
Gamindamas kiaušinienę „Menemen“ turkas į keptuvę įpylė šiek tiek alyvuogių aliejaus ir įdėjo šaukštą lydyto sviesto.
„Maistui gaminti naudoju tik lydytą sviestą. Jis sveikesnis, skanesnis. Lydytą sviestą išgaunu ant silpnos ugnies kaitindamas įprastą sviestą, kol išgaruoja vanduo ir kietosios dalelės. Lydyto sviesto skonis įdomus– salsvas, su riešutų prieskoniu. Šis sviestas nedidina cholesterolio kiekio, priešingai nei įprastas sviestas.
Be to, šis sviestas ilgai negenda, kepant nesvyla, nerūksta, nesusidaro putų. Net ir labai aukštoje temperatūroje nesusidaro kancerogenų, todėl su lydytu sviestu kepti produktai lengvai virškinami“, – kalbėjo B.Barlas.
Nežino tikslios gimimo datos
Iš Mersino miesto Pietų Turkijoje kilęs Bayramas, paklaustas, kiek jam metų, pjaustydamas daržoves šyptelėjo ir gūžtelėjo pečiais: „Tiksliai nežinau.“
Galima buvo pamanyti, jog vyras panoro pajuokauti arba vengia pasakyti tikrąjį amžių. Bet paaiškėjo, kad jis iš tiesų nežino tikslios gimimo datos. Turkijoje vaikų gimimo laikas nustatomas pagal tai, kada tėvai juos oficialiai užregistruoja.
B.Barlas gimė tuo metu, kai Turkijoje įvyko stiprus žemės drebėjimas. Daugiau kaip metus jo tėvai su šeima praleido kalnuose. Taigi Bayramas gimė tarsi rugsėjo mėnesį, o oficialiai tėvai jį užregistravo kitų metų gegužę. Todėl pase gimimo data įrašyta gegužės mėnesį. Pagal dokumentus Bayramui – 38-eri.
Dabar B.Barlo tėvai vasaromis gyvena Vano mieste Pietryčių Turkijoje, kur ne itin karšta, o žiemą kraustosi į Mersiną, kur šilčiau.
Daugiavaikėje šeimoje užaugęs Bayramas baigęs universitetą šešerius metus dirbo mokykloje – mokė chemijos, fizikos ir biologijos.
„Visi šie mokomieji dalykai savotiškai susiję su maistu, nes paaiškina, kokioje temperatūroje galima kepti, virti, ką su kuo maišyti“, – nusijuokė Bayramas.
Studijuodamas vasaromis jis dirbo turkų, vėliau italų restorane. Todėl prieš atvykdamas į Lietuvą pamanė, kad jei nepavyks gauti darbo pagal specialybę, tuomet dirbs ką nors, kas susiję su maistu.
Ėmė gaminti diplomatams
Iš pradžių Bayramas įsidarbinęs vienos turkiškos įmonės Lietuvoje vadybininku rūpindavosi, kad iš Turkijos atkeliautų maisto produktai, taip pat rengdavo turkiškos produkcijos pristatymus, degustacijas.
Apie nuosavą restoraną Bayramas svajojo nuo pirmų dienų, nes čia nerado savo mėgstamų patiekalų. Jis suprato, jog pats turi užsiimti maisto gamyba, kad įtiktų savo skrandžiui.
Be to, gaminti jam visada patiko. Netrukus į jį kreipėsi Turkijos, Azerbaidžano ambasadų diplomatai, kad priėmimams paruoštų nacionalinių patiekalų.
Bayramas ir namuose įvedė turkiško maisto tradicijas.
„Niekada nebuvau per daug romantiškas ir sentimentalus. Gėlių dažnai nedovanoju, komplimentų nežarstau, bet mylimiausius žmones palepinu gardžiu maistu“, – sakė B.Barlas.
Kiaušinienė „Menemen“ pagal Bayramą Reikės (4 asmenims):
1 svogūno
1–2 česnako skiltelių
1 nedidelės raudonos paprikos
4 pomidorų
4–6 kiaušinių
druskos ir juodųjų pipirų
pusės arbatinio šaukštelio džiovintų raudonėlių
žiupsnelio aitriosios paprikos
2 valgomųjų šaukštų alyvuogių aliejaus
1 šaukšto lydyto sviesto (nebūtinai)
saujelės petražolių
saujelės svogūnų laiškų arba laiškinių česnakų (nebūtinai)
Svogūną ir česnako skilteles smulkiai supjaustykite. Paprikas supjaustykite nedideliais griežinėliais. Prieš pjaustydami pomidorus juos kelioms minutėms įmeskite į karštą vandenį, po to nulupkite odeles ir susmulkinkite.
Keptuvėje įkaitinkite aliejų, sviestą, tuomet sudėkite smulkintą svogūną ir česnaką. Kepkite porą minučių, kol pagels, tada į keptuvę sudėkite paprikas ir išmaišykite. Viską maišydami kepkite kelias minutes, tada sudėkite pomidorus, pamaišykite ir uždengę keptuvę troškinkite. Po 10–13 minučių daržovės jau bus minkštos, o skystis pakankamai nugaravęs.
Tada įmuškite kiaušinius, pagardinkite druska, juodaisiais pipirais, raudonėliais, aitriąja paprika ir lėtai maišykite, kol iškeps. Keptuvę nuimkite nuo ugnies, patiekalą apiberkite smulkintomis petražolėmis, laiškiniais česnakais ar svogūnais. Galima užbarstyti ir šiek tiek fetos sūrio. Kiaušinienę valgykite su šviežia duona ar bandelėmis.
