Tačiau ar lietuviai pakankamai gerai pažįsta Airijos papročius ir vietos gyventojų maistą? Ar žino, pavyzdžiui, kas ant airių stalo puikuojasi per Velykas ir kokiais maisto produktais šios šalies gyventojai didžiuojasi labiausiai? Pagaliau, ar gali įvardyti, kas bendro yra tarp lietuvių ir airių dietos.
Airijos gyventojai, kaip ir lietuviai, gamina ir valgo daug mėsos gaminių. Tiesa, airiai mėgsta ne tik jautieną ar kiaulieną, bet ir lietuviams vis dar mažiau įprastą ėrieną. O mėsą ruošia įvairiai: rūko, vytina, kepa ir troškina.
Visiškai pelnytai airiai didžiuojasi savo aukštos kokybės ir nuostabaus skonio sūriais. Taip pat viešint Airijoje būtinai reikėtų paragauti vietoje gaminto sviesto. Bent jau taip teigia Airijos ambasadorius Lietuvoje Davidas Noonanas, kuris yra įsitikinęs: geresnio sviesto negu Airijoje nerasite niekur.
Koks dar yra airiškas maistas? Apie tai paklausiau Airijos ambasadoriaus Lietuvoje p. D.Noonano.
– Susipažinus su airiška virtuve susidarė įspūdis, kad joje, kaip ir lietuviškoje, yra daug mėsos ir bulvinių patiekalų. Ar taip ir yra?
– Taip. Bulvės ir mėsa yra tai, kas airius sieja su lietuviais. Turbūt labiausiai vartojama ir pati tradiciškiausia mėsa Airijoje yra jautiena.
Prieš 2–3 tūkstančius metų vienas iš dalykų, kuo vikingus patraukė Airija, buvo tai, kad čia visus metus žaliuoja žolė. Vadinasi, čia galima visus metus auginti žolėdžius galvijus. Net ir tradiciniuose pasakojimuose minima, kaip kariai užpuldavę vieni kitus ir grobdavę galvijus, juk jais net buvo vertinamas turtas. Taigi, jau seniai jautiena Airijoje yra labai populiari.
Mes taip pat, kaip jūs, valgome daug kiaulienos. Bet manau, kad po jautienos antra populiariausia mėsa yra ėriena. Žinoma, tai – labai sezoniška mėsa, labiau valgoma pavasarį.
Mes gaminame labai daug ir itin aukštos kokybės įvairių ėrienos gaminių. Turime kalnų, taip pat pakrančių ėrienos. Pastaroji įdomi tuo, kad gaminama iš pakrantėse auginamų avių, kurios ėda druskingu jūros vandeniu aptaškytą, todėl sūresnę žolę. Tokia žole mitusių gyvulių mėsa įgyja ypatingo skonio.
Įdomu tai, kad mes nevalgome labai daug žuvies, ko galbūt tikėtumėtės iš salos gyventojų. Nors airiški žuvies gaminiai, pavyzdžiui, rūkyta ekologiškuose ūkiuose išauginta lašiša, yra labai kokybiški.
– Kuo dar įdomus airiškas maistas?
– Ypatinga yra ir airiška duona, vadinama sodos duona. Jos galima pasigaminti ir Lietuvoje.
Reikės 300 g nesijotų kvietinių miltų, 150 g baltų miltų, 5 g kepimo sodos, 5 g druskos, 350 g pasukų, 1 kiaušinio ir 1 arbatinio šaukštelio medaus (nors tai – nebūtina).
Sumaišykite visas sausas sudedamąsias dalis, o kitame dubenyje įmuškite kiaušinį, įpilkite pasukų ir įdėkite medaus.
Vėliau maišytuvu ar rankomis reikia sumaišyti drėgnas sudedamąsias dalis su sausomis. Tešlą įdėti į taukais išteptą kepimo skardą ir kepti 190 laipsnių C temperatūroje 40-45 minutes.
Anksčiau tokią duoną ūkininkės kepdavo rytais. Ši nuostabi ir lengvai pagaminama duona turėtų būti valgoma šviežia – ją nelabai tinka laikyti ilgesnį laiką. Tokia duona – labai būdinga Airijai.
– Kadangi artėja Velykos, įdomu, koks yra airiškas velykinis patiekalas?
– Pats būdingiausias patiekalas yra ėrienos kumpis, pagardintas trupučiu česnako ir rozmarino ir iškeptas orkaitėje.
– Ar airių maistas kuo nors panašus į britų?
– Taip. Be abejo, yra bendrų dalykų. Pavyzdžiui, britai, kaip ir airiai, valgo daug jautienos ir ėrienos.
Airiški pusryčiai yra tokie pat gausūs, kaip ir britų. Tiesa, mes naudojame ne tik juodąjį pudingą (kraujinę dešrą), bet ir baltąjį, į kurio sudėtį neįeina kraujas.
Galima aptikti ir kai kurių bendrų maisto ruošimo būdų, taip pat abiems šalims būdingų pyragų.
– Ar įmanoma airiško maisto įsigyti Lietuvoje?
– Kol kas labai nedaug. Stengiamės gamintojus padrąsinti tiekti į Lietuvą daugiau airiško maisto, ir aš tikiuosi, kad per ateinančius porą metų vis daugiau Airijoje pagamintų produktų galėsime rasti ir Lietuvoje.
Kol kas Lietuvoje galima nusipirkti airiško sviesto, kartais galima rasti sūrio, pavyzdžiui, čederio. Bet Lietuvoje šių produktų vis dar yra labai yra mažai.
– Kokių dar airiškų patiekalų galima būtų pasigaminti iš lengvai Lietuvoje randamų produktų? Gal galite pasidalinti kokiu nors paprastu airiško patiekalo receptu?
– Visiškai neseniai gaminau labai paprastą, bet gardų patiekalą – jautieną „Guinness“ aluje. Tai yra troškinys, valgomas su bulvėmis.
Tokiam patiekalui reikės apie 50 g kumpio ir supjaustyto svogūno skoniui išgauti, apie 350 g jautienos sprandinės, 2-3 morkų ir 2-3 pastarnokų, pusės skardinės „Guinness“ alaus, aliejaus kepti ir jautienos sultinio.
Iš pradžių ant keptuvės reikia pakepinti kumpį, vėliau – svogūnus ir juos išimti.
Išėmus į tą pačią keptuvę mažomis krūvelėmis po truputį dėti ir apkepti smulkiai supjaustytą jautieną ir, kai ji apkeps, taip pat išimti.
Tada kelias minutes keptuvėje pakepinkite smulkiais griežinėliais ar kubeliais supjaustytas morkas ir pastarnokus, kol šie suminkštės.
Vėliau visus produktus reikia sudėti į puodą, įpilti „Guinness“ alaus ir pavirti, kol šis užputos.
Kai taip atsitiks, užpilkite jautienos sultinio ir palikite patiekalą troškintis ant nedidelės ugnies apie 2,5-3 val. Laukti teks netrumpai, bet mėsa bus labai švelni ir skani.
– Airiai turi ne vieną receptą su „Guinness“ alumi, kuris yra labai populiarus ir už Airijos ribų. Ar yra daugiau tarptautiniu mastu populiaraus airiško alaus?
– Kol kas „Guinness“ yra geriausiai pasaulyje žinomas airiškas alus.
Kitas labai populiarus alus yra „Murphy's“. Tai – tamsus alus. Jo kartais galima rasti ir Lietuvos prekybos centruose, o tai nėra labai įprasta, nes šis alus nėra labai gausiai vartojamas už Airijos ribų.
Be alaus, savaime suprantama, turbūt žinomiausias airiškas gėrimas yra viskis. Kai kurių jo rūšių galima įsigyti ir Lietuvoje, pavyzdžiui, „Jameson“, „Bushmills“, „Tullamore Dew“.
Yra ir daugiau mažesnių Airijos viskio gamintojų, gaminančių aukštesnės kokybės salyklinį arba maišytą viskį, bet čia jų gaminių būtų sunkiau rasti, nes jie dar nespėjo išpopuliarėti tarptautiniu mastu.
Mes taip pat gaminame obuolių sidrą, kurio galima nusipirkti ir Lietuvoje. Yra ir airiško kriaušių sidro. Tai kol kas gana naujas dalykas, bet jis yra puikus – labai lengvas ir gaivinantis.
– O kaip jūs vertinate lietuvišką maistą?
– Man patinka lietuviškas maistas, ypač salotos, šaltibarščiai – tai nuostabus vasariškas patiekalas, kurį vis ketinu pabandyti pasigaminti pats.
Šiaip, manau, kad airiška ir lietuviška virtuvės nedaug skiriasi. Abiejose šalyse vartojamas gana paprastas maistas: daržovės, mėsa, bulvės, ryžiai. Nenuostabu, kad airiams jūsų maistas paprastai patinka, ypač žavi jo patiekimas, pavyzdžiui, mėsos vėrinukai ir panašiai.
Mes, airiai, taip pat valgome daug bulvių, bet lietuviai jų suvartoja žymiai daugiau, apie tai byloja gausus bulvinių patiekalų kiekis. O daugiau ypatingų skirtumų lyg ir nėra.
