Kokteilis ilgą laiką mūsų krašte net laikytas išskirtinai moterišku atributu. Ir tik palyginti neseniai imta suprasti, kad mokėjimas paruošti kokteilį ar bent jau žinojimas, ką užsisakai bare, prilygsta puikiam laikrodžiui ant riešo – jo nerodai kiekvienam, bet į akį krenta ir įsimena jis daugeliui.
Kokteiliai atsirado iš reikalo, o ne dėl pramogos
Pasak Vilniuje įsikūrusios baro „Dirty duck“ atstovės ir viskio kokteilių žinovės Agnės Sakalninkaitės, dauguma kokteilių, ypač viskio, kilę iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV). Kadangi tuose kraštuose priimta gaminti burboną (kukurūzų viskis), būtent jis ir tapo pagrindine pirmųjų kokteilių sudedamąja dalimi.
„Užuominų apie kokteilius rasta apie 1800-uosius. Tiesa, tuo metu kokteiliai buvo skurdūs. Jų gamybai naudotas tik alkoholis, cukrus, vanduo ir biteris (žolelių trauktinė).
Maždaug apie 1850-uosius JAV baruose pasirodė ledas, kuris leido visai kitaip pažvelgti į kokteilių gamybą. Bet net ir tada kokteilis atrodydavo taip: visi ingredientai ir smulkintas ledas sudedami į stiklinę, o šalia patiekiama taurelė viskio, kurį pats klientas supila ir išmaišo stiklinėje“, – pasakojo Agnė.
Anot jos, stiprus postūmis kokteilių vystymuisi buvo ir pasaulinės laivybos plėtra. Tuo metu kelionės jūromis užtrukdavo ypač ilgai. Jūreiviai, negaudami visaverčio maisto, imdavo sirgti ir net mirdavo.
Vienas iš didžiųjų to metų jūrininkų siaubų buvo skorbutas – liga, kurią sukeldavo vitamino C trūkumas. Paaiškėjus, kad su ja galima kovoti paprasčiausiomis citrinų sultimis, imti leisti nurodymai, kurių laikydamiesi jūreiviai privalėdavo kiekvieną dieną išgerti tam tikrą kiekį šių vaisių sulčių.
„Ne paslaptis, tuomečiams jūreiviams labai svarbus buvo ir alkoholis. Tad kažkas iš kapitonų sumanė citrinų sultis ir cukrų maišyti su viskiu ar romu, kurį duodavo laivo įgulai“, – apie vieno iš viskio kokteilių atsiradimo istoriją pasakojo A.Sakalninkaitė. Pasak jos, šiuo metu šis kokteilis ir toliau sėkmingai gyvuoja – jo pavadinimas „Whiskey Sour“.
Tikrasis kokteilių gamybos ir vartojimo lūžis įvyko 1852 m., kai buvo išleista pirmoji kokteilių receptų knyga, kuri dabar skambiai vadinama barmenų biblija. Tas leidinys susistemino žinias ir padėjo standartizuoti kokteilių gamybą. Daugelio toje knygoje aprašytų kokteilių sudėtis beveik nepakito iki šių dienų. Tarp jų ir „Old Fashioned“, „Sazerac“ bei „Manhattan“.
Kalbėdama apie kokteilių madas ir jų vystymąsi A.Sakalninkaitė paminėjo ir vienu metu JAV įtvirtintą absoliutų alkoholio gamybos draudimą. Jis neužkirto kelio alkoholio gamybai, tik pakišo koją jo kokybei.
„Spaudžiami draudimo ir neturėdami kur įsigyti alkoholio, žmonės ėmė namų sąlygomis gaminti vadinamąjį „moonshine“ (lietuviškas atitikmuo būtų naminukė). Iš esmės tai irgi buvo kone tas pats viskis, tik nebrandintas, todėl baltas. Dėl skubotumo jis būdavo prastos kokybės, šlykštoko skonio. Žmonės jį vartodavo maišydami su dideliu kiekiu cukraus ir sulčių“, – pasakojo „Dirty duck“ atstovė.
Jos teigimu, dabar „moonshine“, kurio skoninės savybės smarkiai pagerėjo, yra legalizuotas JAV. Tad jo galima įsigyti baruose. Taip pat ir esančiuose Lietuvoje. Anot pašnekovės, amerikietiška naminukė kokteilių gamyboje vis dažniau pakeičia įprastą degtinę.
Vėl gręžiamasi į klasikines tradicijas
Laikui bėgant kokteilių gamyba pakito kardinaliai. Barmenai visame pasaulyje pradėjo naudoti specialius iš anksto paruoštus sulčių ir skonių mišinius. Tai leido paspartinti kokteilių gamybą, tačiau, anot A.Sakalninkaitės, buvo prarasta kokybė.
„Naudojant įvairius skoninius mišinius paruošti kokteilį yra paprasčiau, nereikia daug įgūdžių, tačiau skonis yra nepalyginamai skurdesnis nei, pavyzdžiui, tų kokteilių, kurie pagaminti naudojant šviežias sultis ir derinant kiekvieną ingredientą atskirai“, – aiškino pašnekovė.
Jos teigimu, per pastaruosius keletą metų daugelis profesionalių barmenų vėl ėmė domėtis klasikiniais kokteilių receptais. Ruošdami gėrimus jie nebenaudoja, tarkime, „sweet and sour“ mišinio. Gamindami „Whiskey Sour“ kokteilį vietoje jo jie patys spaudžia citrinų sultis ir maišo jas su viskiu ir cukrumi.
„Nors tai yra vienas paprasčiausių receptų, kuriuo vadovaujantis, atrodo, tokį kokteilį galima nesunkiai paruošti ir namuose, tačiau, kaip ir daugelyje sričių, galutinį rezultatą lemia įgūdžiai. Maišant skonius – svarbu pajautimas ir žinojimas, kiek ir ko reikia. Pavyzdžiui, ne visos citrinos yra vienodos – kai kurios saldesnės, kitos rūgštesnės, dar kitos sultingesnės. Tad barmeno darbas ir yra sudėtingas. Kaskart esant skirtingoms sąlygoms jis privalo paruošti labai panašaus skonio kokteilį“, – sakė Agnė.
Nepaisant to, kad klasikinius kokteilius ruošti naudojant natūralius ingredientus sudėtingiau, tačiau jie darosi vis populiaresni. 2015-ųjų „Diffords“ kokteilių gide, sudarytame remiantis paieškos internete raktažodžiais, kokteilių pavadinimų dažnumu gėrimų valgiaraščiuose ir barmenų atsiliepimais JAV bei Europoje, nurodoma, kad reitinguose didžiausius šuolius, palyginti su 2014 m., į viršų padarė viskio kokteiliai. Pavyzdžiui, „Old Fashioned“ iš 61 vietos pakilo į 9, o „Sazerac“ iš 80 šoktelėjo į 19.
Panašią tendenciją atskleidžia ir nuo 1972 m. leidžiamas žurnalas „Drinks International“. Jo organizuota 50-ties geriausių pasaulio barų apklausa atskleidė, kad populiariausi kokteiliai yra viskio pagrindo: „Old Fashioned“, „Sazerac“ ir „Manhattan“. Į leidinio sudaryto sąrašo 10 vietą taip pat įkopė ir senasis „Whiskey Sour“.
Abu kokteilių sąrašai taip pat atskleidė, kad itin populiariu anksčiau buvęs „Mojito“ kokteilis traukiasi į užmarštį, užleisdamas vietą seniems naujiems kokteiliams.
Paties ruoštas kokteilis – galimybė sužavėti ir padaryti įspūdį
Pasakodama apie straipsnio pradžioje minėtą faktą, kad amerikiečiai ledą kokteiliams ruošti pradėjo naudoti daugiau nei prieš 150 m., A.Sakalninkaitė paminėjo, jog tokia tradicija į Lietuvą atkeliavo šimtmečiu vėliau. Tai lėmė, žinoma, objektyvios istorinės priežastys. Tačiau jų poveikis juntamas ir šiais laikais.
„Palyginus JAV, Vakarų Europos ir Lietuvos kokteilių tendencijas juntamas akivaizdus atotrūkis tarp tų regionų ir mūsų šalies. Tai, kas ten populiaru, į Lietuvą atkeliauja maždaug po poros metų. Tad drąsiai galima teigti, jog viskio kokteiliai po metų ar kitų mūsų šalyje bus populiarūs“, – svarstė „Dirty duck“ atstovė.
Jos teigimu, pakilimas jau juntamas ir dabar. Per pastaruosius dvejus metus trečdalį „Dirty duck“ patiekiamų kokteilių sudarė būtent viskio kokteiliai. Tiesa, šią statistiką reikėtų vertinti atsargiai, nes į barą mėgsta užsukti užsieniečiai, kurie drąsiau eksperimentuoja ir daugiau išmano apie kokteilius.
„Mūsų tautiečiai kokteilių srityje yra labai konservatyvūs. Tad nieko keisto, kad pats populiariausias kokteilis jau ilgai išlieka „Cuba Libre“. Lietuvaičiai, atradę vieną jiems patikusį skonį, kito dažniausiai nebeieško. Manau, tai susiję ir su mentaliteto ypatybėmis, žinių trūkumu ir baime apsijuokti. Juk dar iki šiol pasitaiko atvejų, kai klientas, stokojantis žinių ir nenorintis jų patobulinti, bando užsisakyti ne „Cuba Libre“, o „Kolibri“ kokteilį“, – pasakojo kokteilių žinovė.
Anot jos, kol kas dar retai sutiksi lietuvį, kuris mokėtų pats paruošti kokteilį, o dar rečiau rasi tokį, kuris namų bare turėtų tam reikalingų įrankių. Skirtingai nei JAV, kur dažnas miestietis žino bent kelis kokteilių receptus.
Tačiau tuo nereikėtų labai stebėtis, nes amerikietiškoje kultūroje kokteiliai savo vietą turi jau 200 metų. Ten net tradicinis kalėdinis gėrimas „eggnog“ yra kokteilis, gaminamas iš pieno, kiaušinių, cukraus ir burbono (taip pat gali būti naudojamas ir brendis arba romas).
„Net tenykščiuose filmuose ar serialuose apstu užuominų į tai, kad kokteilio gamyba yra tam tikras socialinio statuso įtvirtinimas. Pavyzdžiui, garsiajame „Mad Man“ pagrindinis personažas reklamos agentūros kūrybos direktorius Donas Draperis ne kartą rodomas gaminantis kokteilį“, – pavyzdį pateikė pašnekovė ir pridūrė, kad amerikiečiai vyrai, gamindami kokteilį, bando sužavėti merginas ar padaryti įspūdį draugams, tuo tarpu mūsų krašte dažniau manoma, kad tikras vyras privalo turėti „kietą“ automobilį ir mokėti įkalti vinį.
Tiesa, ir lietuviai vis dažniau ryžtasi išbandyti naujoves. Ypač jaunesni žmonės. Šie drąsiau ieško skonių derinių ir net domisi, kaip gaminamas vienas ar kitas kokteilis.
Tuo tarpu barmenai savo ruožtu turėdami laiko stengiasi patarti klientams ir ragina plėsti akiratį. Anot A.Sakalninkaitės, smalsiausiems klientams „Dirty duck“ net organizuoja specialias kokteilių degustacijas, kurių metu ne tik ragaujama, bet ir mokomasi kokteilių gamybos, išbandomas darbas prie baro.
Drausti negalima naudoti – kur dėti kablelį?
Vis dėlto kokteiliai, kad ir kaip žiūrėtum, anot pašnekovės, yra labiau jaunesnių žmonių pasirinkimas.
Subrendę žmonės labiau ima vertinti gryną, neskiestą skonį. Pavyzdžiui, salyklinio viskio. O jei jau ir renkasi kokteilį – jis dažniausiai nebūna saldus. Tiesa, pastaruosius labiau linkusios rinktis moterys. Tačiau negalima sakyti, kad vieni kokteiliai yra tik vyriški, o kiti moteriški.
„Kartais moterys, paragavusios kokteilio, supranta, kad jis joms per stiprus ar norėtų saldesnio. Tad moterys tiesiog dažniau užsisako viskio kokteilių su vaisiais, pvz., „Dirty Duck Cocktail“, „Cherry Whiskey“ ar „Strawberry Whiskey Smash“. Barmenai paprastai atsižvelgia į tokius pageidavimus ir drąsiai eksperimentuoja. Tiesą pasakius, jie kartais net tyčia nepaiso receptų ir vienus gėrimus bando pakeisti kitais. Tarkime, Kentukio burboną pakeičia kanadietišku ar net europietišku viskiu ir taip bando atrasti naujus gerus derinius“, – tikino pašnekovė.
Vis dėlto ji pabrėžė, kad barmenai labiau šnairuoja į tuos, kurie prašo kokteilį daryti naudojant gerą, brandintą salyklinį viskį. Tokiu atveju jie bando pasiūlyti geriau jį kiek atskiesti vandeniu, jei skonis atrodo per aitrus. Tačiau, klientui pageidaujant, net ir salyklinis viskis gali būti naudojamas ruošiant kokteilį.
Pokalbio pabaigoje „Dirty duck“ viskio kokteilių žinovė dar paminėjo vieną su kokteiliais susijusį aspektą, kuris, matyt, neduoda ramybės daugeliui vyrų – tai šiaudeliai.
Pasak A.Sakalninkaitės, jei šiaudelis nepatinka – jį galima išimti iš taurės. O klasikiniai kokteiliai apskritai geriami nenaudojant šiaudelio, todėl stipriosios lyties atstovai, besirūpinantys dėl savo įvaizdžio, gali būti ramūs – kokteilis jo nesumenkins.
