Tik pažiūrėkite, kiek pastaruoju metu mūsų sostinėje įsteigta ir vis dar steigiama kavinukių ar kavos parduotuvėlių. Ir ne tik centre, bet ir miegamuosiuose rajonuose.
Kavinių gali rasti bet kur, net ir turgaus prieigose ar statybinių prekių prekybos centruose.
O kur dar spaudos kioskai. Šiltomis dienomis kioskininkės nespėja ne tik užpildyti aparato pienu ar kava, bet ir padėti daugiau vienkartinių puodelių.
Kad mėgstame kavą, nesunku suprasti ir žvilgtelėjus į praeivius. Ne vienas jų, ypač jaunesnis, eina gatve gurkšnodamas kavą iš vienkartinių puodelių.
Net ir vyresnė karta stengiasi neatsilikti. Tiesa, kavos į pensiją išėję žmonės ne visada išgali nusipirkti, bet išradingumo jiems netrūksta.
Kelis kartus teko stebėti, kaip turbūt į aštuntą dešimtį įkopusios, o gal ir dar vyresnės damos įsitaiso prie prekybos centrų holuose esančių kavinių staliukų ir mėgaujasi savo pačių išsivirta ir termosuose atsinešta kava.
Tiesiog nuostabu, kad, užuot dejavusios, kaip dalis jų bendraamžių, kad nėra pinigų po kavines vaikščioti, jos randa puikią išeitį, kaip kava mėgautis ne tik namuose.
Dar vienas įrodymas, kad esame kavos mėgėjų tauta, yra frazė, kuria kviečiame savo draugus susitikti pabendrauti ar patikusį žmogų į pasimatymą. Juk visada sakome: „Eime išgerti kavos“, ar ne?
Statistika taip pat liudija apie mūsų pomėgį kavai. Prieš trejus metus „The Economist“ paskelbė žemėlapį, vaizduojantį, kurios šalys labiau geria kavą, o kurios – arbatą.
Pagal šį žemėlapį lietuviai pirmenybę teikia kavai. Kavos mėgėjų čia 59,8 proc., arbatos – 40,2 proc.
Žinoma, mes dar negalime lygiuotis į Šiaurės ir Pietų Amerikos gyventojus ar skandinavus. Net daugiau kaip 75 proc. šių šalių gyventojų pirmenybę teikia kavai. Švedijoje kavos mylėtojai sudaro net 90,6 proc. gyventojų!
Ir vis dėto Lietuvoje, kurios gyventojai taip pat labiau mėgsta kavą, šio gėrimo gurkšnojimas darbe neretai vertinamas neigiamai.
„Jie ten tik kavytę gurkšnoja“, – paniekinamai sakoma apie tuos, kurie darbe neva nieko gero neveikia. Dažniausiai taip atsiliepiama apie klerkus arba biuro administracijos darbuotojus, kurių atliekamų funkcijų kiti bendradarbiai nesupranta.
Kai kur prieinama netgi iki absurdų. Žinau pavyzdžių, kai darbuotojai, darantys kavos pertraukėles, buvo vertinami neigiamiau už einančius parūkyti. Nors rūkyti paprastai vaikštoma kur kas dažniau, nei gerti kavą.
Be reikalo taip žiūrima į kavos gėrimą darbe. Nes, pasirodo, tai kaip tik padidina produktyvumą. Bent jau taip teigia švedai, kurie, kaip minėta, yra vieni didžiausių kavos mėgėjų pasaulyje ir net turi specialų terminą kavos pertraukėlei įvardinti – fika.
2011 metais, apklausus 8 tūkstančius Švedijos biurų darbuotojų, didžioji dauguma jų tvirtino, kad viena-dvi darbe padarytos kavos pertraukėlės smarkiai padidina jų produktyvumą.
Tą patį patvirtino ir mokslininkai. 2009 metais JAV Masačusetso technologijos institute (MIT) atliktas tyrimas parodė, kad žmonės, kurie 2-3 kartus per dieną pakildavo nuo savo darbo stalų, kad pabendrautų su savo kolegomis (gerdami kavą, arbatą ar be to), tapdavo net 10-15 proc. produktyvesni.
Supratę kavos gėrimo naudą švedai jau seniai nesmerkia darbe kavą geriančių žmonių.
Švediškoji fika, kurios metu 15 minučių darbuotojai gali liautis dirbę ir susirinkti išgerti kavos bei paskanauti deserto prie jos, įteisinta daugelyje Švedijos įstaigų. Darbuotojai turi tokią pat teisę į fiką, kaip ir į pietus.
Gal laikas keisti požiūrį į kavos gėrimą darbe ir mums?
Juk nieko bloga nenutiks, jei žmonės nors trumpam atsitrauks nuo darbų pasimėgauti kava, ar, jeigu labiau patinka, arbata ir smagiu paplepėjimu su kolegomis. Taip jie galbūt kaip tik sugeneruos puikių idėjų naujiems projektams ar drauge ras kūrybiškų būdų, kaip išspręsti sudėtingas užduotis.
