Ir, nors dar yra nemažai žmonių, bet kurį putojantį vyną vadinančių šampanu, vis daugiau lietuvių iš tiesų susidomi šiuo gėrimu.
Tai atskleidžia ir stipriai padidėjęs šampano importo į Lietuvą mastas: per pastaruosius 10 metų šampano įvežimas išaugo daugiau nei 60 kartų!
„Nuo 3 tūkst. butelių per metus 2004 m. iki 180 tūkst. 2015-aisiais. Ir tai dar ne riba“, – tikina gėrimų ekspertas Juozas Kabašinskas, ne pirmus metus aktyviai dalyvaujantis šampano kultūros kūrime bei puoselėjime Lietuvoje.
„Šampano madas pasauliui diktuoja Jungtinė Karalystė – būtent ji ne vienerius metus iš eilės suvartoja daugiausiai šampano, pastaraisiais metais tai buvo gerokai virš 34 milijonų butelių. Kaip bebūtų, mūsų šalies rinka taip pat sparčiai auga, jau patenkame į garbingų šampano vartotojų šešiasdešimtuką ir esame viena sparčiausiai augančių šio gėrimo rinkų pasaulyje.
Šis ištaigingas gėrimas ant stalo atsiduria ne tik per didžiąsias šventes, bet ir eilinę dieną. „Akivaizdu, tai visoms progoms tinkantis gėrimas!“, – pasakojo šampano ekspertas J.Kabašinskas.
Nuo kiekybės link kokybės
Vidutinio šampano butelio kaina Lietuvoje prasideda nuo 30 eurų, tad tai — už paprastą putojantį vyną gerokai brangesnis gėrimas.
„Sparčiai augantys šampano pardavimai iš tiesų rodo augantį visuomenės sąmoningumą. Tai gėrimas, kuriuo reikia mėgautis, atrasti ir pajausti jame esančius skonius, poskonius... Šampanas — kokybę, o ne kiekybę vertinančių žmonių gėrimas, jis tikrai nėra skirtas prisigerti“, – sako J.Kabašinskas.
Anot eksperto, kultūros formavimuisi didelę įtaka daro ir restoranai, kurie investuoja į geros vynų kortos sudarymą, personalo apmokymą, šampanų derinimą su maistu.
Pradedantiesiems šampano vartotojams
„Gurmanai lengvai išsirenka savo mėgstamas vynuoges, derlių ir šampano gamintoją, o likusiems šampano mylėtojams rekomenduoju pažintį pradėti restorane, bent su trimis taurėmis skirtingo šampano ant stalo.
Rinkitės skirtingų vynuogių šampanus, pvz., gryno „Chardonnay“, gryno „Pinot Noir“ ir maišyto „Chardonnay“ su „Pinot Noir“ bei „Pinot Meunier“. Tokių šampanų, žinoma, galima rasti specializuotose gėrimų namuose, o neseniai juos degustacijoms pasiūlė ir restoranas „Vanille Lounge“. Tik ragaujant galima geriausiai pažinti vynuogių skirtumus ir atrasti savo mėgstamiausius skonius“, – pasakoja J. Kabašinskas.
Dera prie įvairių patiekalų
Anot eksperto, šampanas gali būti geriamas tiek vienas, tiek derinamas su maistu.
Jei nežinote, kokį vyną rinktis prie pietų ar vakarienės, rinkitės šampaną, jis leidžia atskleisti geriausias bet kurio patiekalo skonines savybes.
Žinoma, yra keletas įprastų rekomendacijų: prie deserto reikėtų rinktis saldesnį šampaną, o prie sūrių asorti – sausą. Prie sotaus kepsnio geriausiai tiks „Chardonnay“ vynuogės – jos be puikių skoninių savybių dar ir skatina riebalų skaidymą.
„Jeigu dvejojate, visada rekomenduoju konsultuotis – ar tai būtų restorano padavėjas, ar parduotuvės ekspertas, jie pasistengs padėti išsirinkti gėrimą, geriausiai atitinkantį individualius lūkesčius. Ragaukite, eksperimentuokite, atraskite ir... mėgaukitės. Žinoma, saikingai“, – sako J. Kabašinskas.
