Bet kokio amžiaus, lyties, išsilavinimo ar socialinės padėties – italai mėgsta gurkšnoti Italijos pasididžiavimu laikomą putojantį vyną „Prosecco“.
Italai jį geria vieną arba maišo su kartoku „Campari“ ar saldesniu „Aperol“ gėrimu. Su pastaraisiais populiariais itališkais gėrimais maišomas „Prosecco“ – bene populiariausio itališko aperityvo „Spritz“ pagrindas.
Neįpareigojantį, bet kokiai progai tinkantį „Prosecco“ italai geria ir per vestuves, ir per savaitgalio pusryčius ar tiesiog po darbo susitikę nerūpestingai popietei su draugais. Prie „Prosecco“ taurės italai ragauja itališkus kumpius, sūrius užkandžius, įvairias, salotas, makaronus ar net tradicines picas. Klasikinis „Prosecco“ tinka net ir prie desertų.
„Prosecco“ vynas sparčiai populiarėja ir už Italijos ribų. Jei tikėsime alkoholinių gėrimų prekybininkais, per pastaruosius kelerius metus „Prosecco“ pardavimai gerokai išaugo daugumoje pasaulio šalių. Ne išimtis ir Lietuva.
Prekybininkai pastebi, kad burbuliukų mėgėjai rinkdamiesi putojančius vynus vis dažniau pirmenybę teikia šimtaprocentinai itališkam gėrimui „Prosecco“. Kas padėjo šiam daugiausia eksportuojamam itališkam vynui mesti tikrą iššūkį prancūziškam šampanui?
Ne, ne tik tai, kad kaip ir dauguma itališkų žodžių, „Prosecco“ ir skamba, ir tariasi melodingai. „Prosecco“ gamyba greitesnė ir pigesnė nei šampano. Būtent todėl šis itališkas putojantis vynas yra kur kas pigesnis nei jo prabangusis prancūziškas pusbrolis.
Be to, „Prosecco“ yra universalesnis gėrimas. Lengvesnis, šiek tiek saldesnis, vaisinio aromato „Prosecco“ labiau nei šampanas ar kiti putojantys vynai tinka kokteiliams su šviežiais vaisiais.
Gerai atšaldyto unikalaus „Prosecco“ skonis ir aromatai atsiskleidžia jau nuo pirmų jo gurkšnių. Ragaujant šį itališką putojantį vyną aiškiai justi geltonųjų obuolių, kriaušių, baltųjų persikų, abrikosų, gėlių ir vanilės aromatai.
Vaisiškumo ir kvapnių gėlių aromato putojančiam vynui suteikia baltosios Glera rūšies vynuogės, iš kurių ir spaudžiamas garsusis „Prosecco“.
Šios vynuogės Šiaurės rytų Italijoje, vaizdinguose Veneto regiono slėniuose, auginamos jau nuo XVIII amžiaus. Tačiau tik XIX amžiaus pabaigoje italui, chemijos profesoriui Antonio Carpenè su dar keliais bičiuliais kilo mintis pabandyti iš jų pagaminti šampaną. Ambicingųjų italų pastangos nenuėjo perniek – dėka jų Italijoje išpopuliarėjo putojančio vyno „Prosecco“ gamyba ir pelnė A. Carpene „Prosecco“ tėvo vardą.
Iki 1960 m. putojantis „Prosecco“ labiau nei šampaną priminė kitame garsiame Italijos vynų regione Pjemonte gaminamą saldaus ir lengvo skonio „Asti“ vyną. Tik vėliau, ištobulėjus sausojo vyno gamybai, „Prosecco“ skonis keitėsi. Dabar parduotuvių lentynose galima įsigyti nuo saldaus iki sauso ar net ekstra briuto „Prosecco“.
Šiais laikais gaminamas „Prosecco“ pagal cukraus lygį skirstomas net į kelis tipus. Jei norite ypatingai sauso putojančio vyno, ieškokite su etikete „extra brut“. Ji reiškia, kad jame yra tik iki 6 gramų cukraus litre. „Brut“ etiketė reiškia, kad šis putojantis vynas turi šiek tiek daugiau cukraus, tačiau jis taip pat sausas, be jokio saldumo pojūčio.
Šiek tiek salstelėjusio poskonio galima aptikti putojančiame vyne, kuris laikomas „extra dry“ (liet. ypač sausas). Neretai burbuliukų mėgėjai suklysta, manydami, kad būtent ši žyma garantuoja, kad putojantis vynas bus visiškai sausas. Šiame putojančiame vyne yra nuo 12 iki 20 gramų cukraus viename litre.
Paragavę sauso putojančio vyno „Prosecco dry“ burnoje jusite išliekantį saldų poskonį. Šio tipo putojančiame vyne cukraus kiekio koncentracija dar didesnė. Saldžių „Prosecco“ mėgėjams galima rinktis iš „medium dry“ (liet. pusiau sauso) arba visiškai saldaus „sweet“ putojančio gėrimo. Šiame labai saldžiame vyne yra daugiau nei 50 gramų cukraus litre. 2009 metais aromatingajam „Prosecco“ buvo priskirta geografinė kilmės nuoroda. Tai reiškia, kad šio putojančio vyno vardu gali vadintis tik iš Veneto regiono surinktų Glera vynuogių tradiciniu metodu pagamintas gėrimas.
Iš pirmomis rugsėjo savaitėmis surinktų vynuogių spaudžiamos sultys, į jas dedamos mielės ir gėrimas dvi—tris savaites fermentuojamas. Subrandintas vynas dar ir išfiltruojamas, o tada keliauja į nerūdijančio plieno statines. Ten vyksta antrinė fermentacija, kurios metu ir susidaro burbuliukai. Paprastai šis procesas trunka vieną mėnesį.
Beje, priešingai nei prancūziškas šampanas, „Prosecco“ butelyje nebręsta. Todėl itališko putojančio vyno nerekomenduojama laikyti ilgiau nei 3 metus.
Vertinantiems kokybiškus gėrimus, vyno ekspertai rekomenduoja vienos didžiausių ir seniausių Italijos vyno daryklos „Zonin“ putojančius „Prosecco“ vynus. Zoninų šeimai priklauso didžiausias Glera vynuogynas Italijoje, o jų valdomoje darykloje unikalaus skonio „Prosecco“ gaminamas pagal šimtmečius skaičiuojančias tradicijas.
Autentiškus, unikalaus skonio ir aukščiausios kokybės vyno daryklos „Zonin“ putojančius vynus galima rasti ir Lietuvos parduotuvių lentynose.
Jei norite ragauti „Prosecco“ kaip tikri italai, vertėtų prisiminti keletą svarbių šio putojančio vyno pateikimo taisyklių:
1. Putojančiam vynui labiausiai tinka fleitos formos taurė – joje burbuliukai išsilaiko ilgiausiai. Jei tokios neturite, ne bėda. Puikiai tiks ir įprastos baltojo vyno taurės
2. Geriant putojantį vyną, taurė laikoma už kojelės ar pagrindo
3. Prieš pateikdami „Prosecco“, atšaldykite jį šaldytuve arba ledų kibirėlyje iki 6–8 °C
4. Atidaryti putojančio vyno butelį iššaunat kamštį – neestetiškas ir pavojingas būdas. Putojantis vynas atidaromas lėtai ir atsargiai nuo butelio kamščio nuimant foliją, atsukant kamštį laikančią vielą bei po truputį spaudžiant nykščiu ją nuimant. Viena ranka laikomas butelio dugnas, kita po truputį išjudinamas kamštis. Prilaikant slėgį leidžiama kamščiui judėti iki butelio angos krašto, tada truputį pakreipus kamštį į šoną per susidariusį tarpą išleidžiama dalis dujų. Paskui kamštį galima ištraukti visiškai
5. Pilstant „Prosecco“ nederėtų laikyti butelio už kaklelio. Tai laikoma etiketo pažeidimu
6. Putojantis vynas taurėje turėtų užimti ne daugiau kaip du trečdalius taurės.
