Didesnieji šampano namai kasmet pagamina po kelis šimtus tūkstančių, o didieji pardavimus skaičiuoja milijonais butelių!
Regione yra ir labai mažų, tačiau puikiai vertinamų šampano gamintojų. Vieni tokių – tik šį mėnesį Lietuvos rinkoje pasirodę, organinį ūkį puoselėjantys „Georges Laval“.
Jiems priklauso vos 2,5 ha vynuogynų, per metus parduoda vos 14 tūkst. butelių, tačiau gurmanai juos nepaprastai vertina dėl išskirtinai brandaus, intensyvaus ir natūralaus skonio šampano.
Dauguma šampano namų po 30 metų vynmedžius persodina, o „Georges Laval“ tik tada pradeda gaminti jų cuvee šampaną.
Dauguma nori plėstis, o šie namai verčiau siekia skirti daugiau dėmesio kiekvienai užaugintai uogai ir pagamintam buteliui.
Tai – tik keletas „Georges Laval“ išskirtinumų. Tad kokia šių mažų šampano namų istorija, filosofija? Kodėl taip vertinamos senos vynuogės?
Apie visa tai pasakojo „Georges Laval“ namų oficialus atstovas Lietuvoje, „Cognac Boutique“ vadovas Juozas Kabašinskas bei pats šampano namų vadovas Vincentas Lavalis.
Vienas pirmų organinių ūkių regione
„Georges Laval“ – gilias tradicijas puoselėjantys šampano namai. Vynuogių auginimu Lavalių šeima užsiima jau nuo 1694 m.
Dar vaikystėje susidomėjęs vyndaryste, dabartinis namų vadovas V.Lavalis vyndarystės paslapčių – kaip geriausiai atskleisti kiekvieno plotelio (pranc. „Lieux Dits“) uogų savybes, kaip sukurti išskirtinio, puikiai subalansuoto skonio šampaną – mokėsi iš savo tėvo.
Būtent jis, George'as Lavalis, ir buvo vienas iš organinio ūkio pradininkų visame Šampanės regione.
1970 metais, kuomet sertifikuoti „Laval“ namai, Šampanėje buvo vos 7 organiniai ūkiai, o šiandien jų net 120 (kol kas mažiau nei pusė jų gali ženklinti savo šampanus organinio produkto ženklu, mat tam ūkis organiniu privalo būti mažiausiai 6 metus).
Organinės vynuogininkystės metodus Šampanėje kontroliuoja ir ūkius sertifikuoja nepriklausoma organizacija ECOCERT (FR-BIO-01).
„Žemę dirbame arkliais ar lengvu traktoriuku, tręšiame natūraliu kompostu, kartas nuo karto patys šienaujame žolę. Visa tai padeda išvengti erozijos, apsaugoti visą esančią gyvūniją ir augaliją bei leidžia vynmedžiams giliau įleisti šaknis – pasiimti tai, kas dirvožemyje geriausia.
Beje, kovodami su parazitais taip pat naudojame tik natūralias, aplinkai nekenksmingas augalines priemones. Jas parenkame individualiai, atsižvelgdami į kiekvieną plotelį ir vynmedį“, – atskleidė V.Lavalis.
Du kartus „Laval“ šampano namuose lankęsis Juozas Kabašinskas pasakojo, kad savo rūsiuose Lavaliai turi išskirtinį pavyzdį, gyvą iliustraciją, pagrindžiančią organinio ūkio pasirinkimą.
„Kairėje yra įprastai prižiūrimo vynmedžio šaknis, dešinėje – organiniu būdu. Abi šaknys iš Les Hautes Chèvres plotelio, užaugusios netoli viena nuo kitos, tačiau prižiūrėtos labai skirtingai.
Taigi, tradiciniu būdu prižiūrėtas vynmedis buvo tręšiamas, juo rūpinantis naudoti herbicidai ir t.t. Kadangi medis visas reikiamas medžiagas gavo dirbtinai, šaknys plėtėsi tik horizontaliai, jos liko labai netoli žemės paviršiaus. Tai reiškia, kad dirvožemis, vynuogių augimo aplinka (terroir) uogoms ypatingos reikšmės neturi.
Dešinėje esanti šaknis pasodinta Vincento senelio ir visą laiką prižiūrėta tik organiniu būdu. Horizontaliai šaknis sumažėjo, tačiau negaudama dirbtinių trąšų ji stiebiesi į gylį ir pati pasiėmė tai, kas dirvožemyje naudingiausia.
Žinoma, toks medis užaugina kur kas mažiau uogų, tačiau jose atsispindi natūralios dirvožemio, augimo aplinkos savybės bei aromatai. Nepalyginama kokybė“, – paaiškino ekspertas.
Istoriniai vynuogynai
Lavalių vynuogynai yra Cumieres vietovėje, esančioje vos 5 km nuo Šampanės regiono širdies Epernės.
Juose augina bei gamyboje naudoja 'Pinot Noir', 'Pinot Meunier' ir 'Chardonnay' uogas.
„Pietuose esantys šlaitai, specifinis kalkinis dirvožemis ir puikus mikroklimatas lėmė puikią Premier Cru vynuogynų kokybę“ , – pasakojo V.Lavalis.
„Maždaug pusė Lavalių vynuogynų yra senesni nei 30, kai kurie – net 70 metų. Seni vynuogynai iš tiesų nėra įprasti, nes laikui bėgant derlius mažėja, tačiau tokios uogos yra aromatingesnės, leidžia kurti aukštesnės kokybės, išskirtinius šampanus“, – teigia J. Kabašinskas.
Šampano namams priklausantys vynuogynai yra trijuose skirtinguose plotuose (pranc. „Lieux Dits“). Les Longues Violes yra šlaito apačioje, čia auginama 'Pinot Noir' ir šiek tiek 'Pinot Meunier' vynuogių, skirtingu metu pasėtų vynmedžių – 1947, 1967 ir 1983 metų.
Sulaukęs, kuomet jauniausi medžiai pasieks 30 metų, 2012 m. V.Lavalis pradėjo gaminti atskirą šio plotelio cuvee (šampanas, pagamintas iš pirmo spaudimo sulčių).
Paprastai po 30 metų vynuogynai tampa retesni, duoda mažiau vaisių, tad yra persodinami, tačiau kokybei didžiausią dėmesį skiriantis Vincentas sako, jog būtent tada atsiskleidžia brandesni vynuogių aromatai. Tai – istorinis, nuo seno jų šeimai priklausęs plotas.
Les Hautes Chèvres plotelyje, kur vynuogynai yra aukščiau kalvos, dirvožemis – gana molingas, auginamos 'Pinot Meunier' vynuogės.
Nors daugumą vynuogynų 2009 m. Vincentas buvo priverstas persodinti (medžiai ant šlaito nebuvo išsidėstę vienodomis kryptimis), tačiau vis dar liko ir senųjų vynuogynų, iš kurių kuriamas unikalus šio plotelio cuvee šampanas.
Les Chenes, kur dirvožemis mažiau molingas, auginamos 'Chardonnay' vynuogės (net pusė viso derliaus).
„Kiekvieno plotelio (pranc. Lieux Dits) vynuogės, jų aromatai ir skoniai skirtingi, tad turime galimybę kurti unikalius vintažinius (vienų metų derliaus) šampanus – gryno, kompleksiško skonio, su juntamu minerališkumu, puikiai atspindinčius uogų kilmę“, – pasakojo V.Lavalis. „Laval“ naudoja tik natūralų kompostą, daugiausia dirba rankomis, nenaudoja chemikalų. Dirvožemiui, aplinkos ir kiekvieno vynmedžio priežiūrai skiriamas ypatingas dėmesys.
Kadangi tokiais pačiais organiniais metodais ūkis prižiūrimas jau beveik 50 metų, čia auga sveikos vynuogės, sukurtas puikus kiekio ir kokybės balansas“, – įsitikinęs J.Kabašinskas.
Individualus dėmesys kiekvienam buteliui
Nors „Laval“ vynuogynai – vos 2,5 ha ploto, juose dirba, nuolat prižiūri net keturi žmonės.
„Šeimos vyndarystės tradicijos ir žinios ėjo iš kartos į kartą, visa tai į savo rankas perėmiau 1996 metais. Nuo tada dėmesingai prižiūriu vynuogynus, su aistra ir užsidegimu rūpinuosi, kad tie 14 tūkst. butelių būtų geriausios kokybės.
Bruno, Dylanas ir Estebanas, mano darbuotojai ir kolegos, nuoširdžiai padeda rūpintis tiek laukais, tiek šampano gamyba“, – teigė V.Lavalis.
Derlius, žinoma, renkamas tik rankomis, o išspaudus sultis, po natūralaus nuosėdų pašalinimo (pranc. débourbage), vynuogių sultys supilamos į ąžuolines arba nerūdijančio plieno statines.
Pridėjus natūralių mielių ir be jokio papildomai dedamo cukraus mažiausiai 10 mėnesių brandinamas vynas.
Prieš išpilstydamas į butelius, vyndarys maišo skirtingus (skirtingų plotelių, metų derliaus ir kt.) vynus ir ieško geriausio skonių balanso. Antrinė fermentacija, kuomet vynas virsta šampanu, „Laval“ namuose trunka nuo 18 iki 48 mėnesių.
„Kiekvienais metais V.Lavalis individualiai vertina derlių. Pavyzdžiui, ragauja 'Pinot' vynuogių vyną ir sprendžia, ar tų metų derlius tinkamas rose šampanui – jį gamina ne kasmet, o kai daro, tai tik 400 litrų.
Vincentas – vienas iš nedaugelio tikrų vyndarystės entuziastų. Jis nesistengia plėsti savo ūkio, o koncentruojasi į geriausią šampanų kokybę. Jam vyndarystė – tai menas, saviraiška ir didžiausia aistra“, – mano J.Kabašinskas.
„Išskirtinė vynuogių kokybė, 10 mėnesių trunkantis vyno brandinimas nedidelėse statinėse – visa tai mums leidžia sukurti natūraliai skaidrų vyną be papildomų priemaišų.
Jis brandinamas natūraliai ir lėtai, išsaugodamas visą skonio tikrumą ir autentiškus poskonius“, – sakė V.Lavalis.
„Georges Laval“ Lietuvoje
„Geroges Laval“ šampanai mūsų šalyje pasirodė vos prieš keletą savaičių.
„Kadangi „Laval“ produkcijos kiekis toks ribotas, jų ne tik sudėtinga įsigyti, ne mažiau sunku aplankyti šiuos šampano namus.
Kaip pavyko tokį retą šampaną atvežti į Lietuvą? Padėjo didelis noras ir atkaklumas!
Su šampanu dirbu daugiau nei 10 metų, gana dažnai lankausi ir Šampanės regione. Pirmiausia radau namų vadovui Vincentui geriau pažįstamus žmones ir užsitikrinau jų rekomendacijas, dėl kurių praėjusių metų spalio mėnesio pavyko pirmą kartą aplankyti „Laval“.
Žinoma, dėl vizito būtina susitarti iš anksto, kelyje į „Laval“ šampano namus nėra jokių iškabų, užrašų ar kitų atpažinimo ženklų, turi jau žinoti, kur vyksti.
Asmeniškai susipažinome su V.Lavaliu ir susitarėme dėl labai limituoto kiekio šampano tiekimo Lietuvai.
Dar keletą mėnesių susirašinėjome, balandį jo namuose apsilankiau antrą kartą. Ir štai – birželį pirmieji 18 „Georges Laval“ šampano butelių jau atsirado Lietuvoje!“ – džiaugėsi J.Kabašinskas.
Mūsų šalies gurmanams pristatoma 12 butelių „Georges Laval Brut Nature Cumierres Premier Cru“ (50 proc. 'Chardonnay', 30 proc. 'Pinot Noir' ir 20 proc. 'Pinot Mounier'; maišytas 2013 ir 2012 metų derlius; cukraus kiekis: 0 gr/L) ir 6 buteliai „Georges Laval Brut Nature Rose Cumieres Premier Cru“ ('Pinot Noir' ir 'Pinot Mounier' vynuogės; maišytas 2012 ir 2013 m. derlius; cukraus kiekis: 0 gr/L; pagaminta 1890 0,75 L talpos ir 100 1,5 L (magnum) talpos butelių).
„Įdomu tai, kad rekomenduojama šių šampanų patiekimo temperatūra yra 10-12 laipsnių – tuomet geriausiai atsiskleidžia visi aromatai.
Kiti gamintojai įprastai rekomenduoja geriau atšaldyti ir patiekti 7-8 laipsnių. „Georges Laval“ – iš tiesų išskirtinis šampanas pasaulio rinkoje.
Beje, autoritetingo Prancūzijos žurnalo „Le Revue Du Vin De France“ sudarytame 20 geriausių vynuogių augintojų – šampano gamintojų sąraše „Laval“ yra net 5 vietoje!“, – pastebėjo J.Kabašinskas.
