Anksčiau E.Mildažytę turgus viliojo ne tik prekių įvairove, bet ir tuo, kad maistas čia būdavo ženkliai pigesnis. Dabar, kaip pati pripažįsta, turguje prekės nebūtinai yra pigesnės nei parduotuvėse, bet žurnalistė vis tiek į jį eina.
Kodėl? Kokia magija jėga žmones traukia maistą pirkti ne parduotuvėse, bet turguose? To teiravausi ne tik E.Mildažytės, bet ir populiarių kulinarinių knygų autorės, tinklaraščio „Sezoninė Virtuvė“ kūrėjos Renatos Ničajienės.
Apie produktus nemeluoja
E.Mildažytę į turgų vilioja dvi priežastys: įprotis ir tai, kad ji pažįsta moteris, iš kurių perka maistą, todėl žino, jog greičiausiai nebus apgauta.
„Aš visą laiką perku tame pačiame Halės turguje ir iš tų pačių moterų: iš vienos – avieną, iš kitos – jautieną, trečios – triušieną. Jų visą laiką galiu paklausti, koks tai produktas, ir žmonės paprastai nemeluoja. Jeigu mėsa – lenkiška, taip ir pasako.
Kitas dalykas – didesnis pasirinkimas, pavyzdžiui, daržovių. Man patinka, kad galiu išsirinkti bulves, morkas, svogūnus, dar kažką.
O kai nueini į prekybos centrą, ten taip viskas būna nuasmeninta. Manau, kad kaip tik dėl to asmeninio santykio, kontakto, žmonės labiausiai ir perka turguose, o ne todėl, kad kuo nors ypatingai skirtųsi produktai ar kainos“, – samprotavo laidų vedėja.
Pirkti pagal receptą – prabanga
Pašnekovės nuomone, parduotuvėse žmonės linkę pirkti įvairius pusfabrikačius: pusiau pagamintus kepsnius, koldūnus. O ji pusfabrikačių visiškai nevartoja – viską pasigamina pati.
„Į turgų paprastai einu be aiškaus plano, niekada nieko negaminu pagal receptus. Pirkti maistą pagal kokį nors receptą man atrodo per didelė prabanga, nes tuomet prisiperki daug papildomų produktų, kurių tau nereikia.
Mano požiūris paprastas: jeigu matau, kad yra labai gražiai atrodančios veršienos, triušienos ar avienos, čia pat greitai sugalvoju, ką iš jų gaminsiu, o tada susiperku visus produktus.
Kažkada net turėdavau atskirą sistemą, kaip gaminti maistą: antradienį eidavau į turgų, susipirkdavau produktus ir išvirdavau maisto beveik visai savaitei.
Iškart žinodavau, ką paruošiu suvalgyti iš karto, ką – rytojui, o ką – sušaldysiu. Pavyzdžiui, jeigu virdavau kokį nors sultinį, iš likusios mėsos pagamindavau blynelius, koldūnus ar ką nors su malta mėsa, pavyzdžiui, žemaičių blynus“, – paaiškino E.Mildažytė.
Dabar didžiojo savaitės apsipirkimo ir virimo žurnalistė nebedaro ir sau sudėtingų patiekalų negamina. Pavyzdžiui, dieną, kai davė interviu, prasitarė ketinanti gaminti paprastą, bet gardžią mišrainę iš virtų burokų, raugintų agurkų, morkų ir pupelių.
Į Tymo turgų dažnai neina
Nors gyvena Užupyje, greta ekologinio Tymo turgelio, specialiai į jį E.Mildažytė nevaikšto. Visų pirma todėl, kad dažniausiai užmiršta, kada jis vyksta. O antra – Tymo turguje esą per mažas prekių pasirinkimas, tad dėl puokštelės krapų ar gabalo sūrio ten eiti jai neatrodo prasminga.
„Jeigu jau „sėsti“ ant ekologinio maisto, tai ir reikia patiems auginti vištas, žąsis, antis. Bet kur po to jas dėti? Buvau jau kartą prisiauginusi.
Ir šiaip nesu aš tų ekologinių turgelių gerbėja, nepripažįstu visų tų ekologinių triukų, nes puikiai žinau, kaip jie veikia ir galvoju apie tai, kaip apie naują rinkodaros bangą.
Manau, kad mano visa karta valgydavo ekologinį maistą. Juk visi veždavomės iš kaimų ir bulves, ir morkas, ir kitą maistą“, – kalbėjo žurnalistė.
Brangu, bet kokybiška
Tačiau žinoma tinklaraštininkė ir knygų ciklo „Gero maisto dienoraštis“ autorė Renata Ničajienė ekologinius turgus kaip tik vertina teigiamai ir, vos randa laiko, juose mielai apsilanko.
„Šiuose turguose beveik kiekvienas pardavėjas yra sąžiningas ir parduoda tikrai kokybišką produkciją. Bet, reikia pripažinti, kad tokie turgūs yra brangesni už tradicinius“, – kalbėjo R.Ničajienė.
Viską siūlančius apeina
Kaip ir anksčiau darydavo E.Mildažytė, taip ir R.Ničajienė mėgsta turguje nusipirkti produktų visai savaitei.
„Vietiniame turguje apsiperku kiekvieną savaitgalį. Tai yra maloni mūsų šeimos tradicija, kuria pradedame savo savaitgalį.
Turguje perku daržovių ne tik savaitgaliui, bet ir visai ateinančiai savaitei. Čia apsipirkti mėgstu, nes žinau pardavėjus, iš kurių perku, daržovės būna šviežios ir vietinės.
Dažniausiai išsirenku tuos pardavėjus, kurie prekiauja specializuota produkcija, o tuos, kurie gali pasiūlyti visko vienoje vietoje, iš tolo apeinu.
Man gaila, kad turguose vis dar karaliauja pigesnės prekės, atvežtos iš kaimyninių šalių ar gautos iš bazių, nors sąžiningų ir kruopščių ūkininkų irgi netrūksta. Stengiuosi juos surasti, iš jų pirkti ir juos palaikyti“, – pasakojo R.Ničajienė.
Privalumai prieš prekybos centrus
Žinoma tinklaraštininkė samprotavo, kad pagrindinė priežastis, kodėl žmonės eina į turgų, yra šviežesnių produktų pasiūla.
„Juk natūralu, kad iš vakaro ar anksti ryte nuskintas obuolys ryte atsiduria turguje. Kad tas pats obuolys atsidurtų prekybos centre, turi praeiti ne viena diena, o gal ir savaitė.
Turguje visada galima ir pabendrauti su pardavėjais, tiesiai iš jų sužinoti, kaip ir kur buvo auginamos daržovės, gyvulys, kurio mėsa parduodama. Šviežumas ir bendravimas su gamintoju, mano manymu, yra didžiausi turgaus privalumai prieš prekybos centrą“, – įsitikinusi kulinarė.
Sezoniškumo atspindys
R.Ničajienė daug kalba ir rašo apie sezoniškumą, ir būtinybę rinktis maisto produktus atsižvelgiant ir į metų laikus. Sezoną atitinkančių produktų, jos nuomone, kaip tik daugiausiai ir galima rasti turguose.
„Turgus ir užsienyje, ir pas mus yra sezoniškumo atspindys. Jei išmokstama pasirinkti tikrus ir sąžiningus prekeivius, tai iš turgaus pareisite tikrai su pačiais sezoniškiausiais ir šviežiausiais produktais.
Žiemą į turgų eiti netgi labai verta, nes jame galima rasti retesnių šakninių daržovių, kurių nenusipirksite prekybos centre: pastarnokų, gelteklių, ropių, kaliaropių, topinambų ir panašiai“, – teigė moteris.
Sezoninių produktų R.Ničajienė dažniausiai žvalgosi Druskininkų turguje, nes Dzūkijoje turi vasarnamį ir dažniausiai su šeima ten praleidžia visus savaitgalius.
„Vilniuje arčiausiai mano namų yra Halės turgus, todėl einu į jį. Man patinka Halės turguje lankytis šiltuoju metų laiku, kai lauke yra daug prekeivių, bet žiemos metu vietinių sezoninių daržovių pasiūla šiame turguje labai sumažėja“, – apgailestavo pašnekovė.
Sužavėjo turgus Prancūzijoje
R.Ničajienė tiki, kad ateityje vis daugiau žmonių eis pirkti maisto į turgų.
„Žmonės nori tiesioginio bendravimo su ūkininku. Vis daugiau žmonių ieško vietinių sezoninių produktų.
Pamenu, kai lankiausi Prancūzijoje, mane sužavėjo, kad miestuose beveik kiekviename rajone vyksta vietinis turgus, tada nereikia važiuoti per pusę miesto į centrinį turgų, gali apsiprekinti šalia namų. Šiems turgums yra skirta viena, dvi dienos per savaitę gausiai lankomose rajonų vietose.
Labai tikiuosi, kad ateityje ir mes kažką panašaus turėsime bei apsipirkti turguje bus dar patogiau“, – gerą turgų ateitį žadėjo žinoma kulinarė.
