1. Vaisių ir uogų vynas gaminamas iš vynuogių
Mitas. Nors dažnas galvoja, jog vaisių ar uogų vynas gaminamas iš vynuogių, papildant gėrimą uogų aromatais, tai nėra tiesa. Pasirodo, kai kuriuos vartotojus suklaidina ilgi vynų aprašymai, kuriuose išsamiai nusakomi vyne juntami poskoniai, pavyzdžiui citrusinių vaisių, vanilės, pipirų ar juodųjų serbentų.
Natūralus uogų ar vaisių vynas yra gaminamas iš pačių įvairiausių uogų bei vaisių, tačiau ne vynuogių, kurios yra pagrindinė vynuogių vyno sudedamoji dalis.
Beje, natūralų uogų ir vaisių vyną jau beveik šimtmetį gamina ir Lietuvoje, Anykščiuose. Remiantis vyno daryklos „Anykščių vynas“ duomenimis, čia kasmet perdirbama iki 35 tūkst. tonų įvairių vietos uogų bei vaisių, iš kurių gaminami natūralūs vynai.
2. Uogų vynas – tik desertinis
Ir tiesa, ir mitas. Tiesa, kad kaip ir vynuogių, taip ir vaisių bei uogų vynas gali būti sausas, saldus ar desertinis. Dėl natūralaus uogų saldumo, suteikiančio šiam vynui išraiškingą skonį, šis dažnai patiekiamas po pagrindinio valgio arba šalia deserto.
Daugelio uogų ir vaisių vynas gali būti priskiriamas ir sauso ar pusiau sauso vyno kategorijai. Lietuvoje taip pat galima įsigyti pusiau sauso aronijų vyno, kuris tinka ne tik desertui, bet ir dera su paukštiena ar mėsa.
Tiesa, kaip rodo „Anykščių vyno“ pardavimų duomenys, lietuviai dažniau renkasi saldų arba pusiau saldų uogų ir vaisių vyną, todėl saldesnio vyno darykloje gaminama daugiau.
3. Lietuvoje nuo seno gaminamas tik obuolių vynas
Mitas. Nors Lietuvoje auginamos dešimtys skirtingų obuolių veislių, iš kurių ne viena tinka vyno gamybai, šalies vyndariai nuo seno naudoja ir kitų rūšių vaisius bei uogas. Jau daug metų lietuviškas vynas spaudžiamas iš juodųjų serbentų, vyšnių, aronijų, taip pat aviečių ar kriaušių.
Istoriniai šaltiniai rodo, kad jo gamybai naudotos ir braškės, bruknės, spanguolės ar net šermukšniai.
4. Tikri šefai maisto gamyboje nenaudoja vaisių ar uogų vyno
Tai dar vienas mitas. Tam įtakos turėjo prancūzų virtuvė, kurioje patiekalų gamybai neretai naudojamas raudonasis ar baltasis vynas, suformavęs prielaidą, kad maistui gaminti būtina rinktis tik vynuogių vyną.
Iš tiesų, įvairių šalių virtuvėse netrūksta receptų, kurių sudedamoji dalis – vaisių bei uogų vynas. Pasirodo, šis dažnai naudojamas paukštienos, ypač antienos ir žąsienos patiekalams, marinatams ir troškiniams gaminti.
Be to, žinomi virtuvės šefai burgundišką vyną maisto gamyboje drąsiai keičia sausu aronijų vynu, o padažams ir marinatams renkasi, pavyzdžiui, saldesnį vyšnių vyną.
5. Jokioje kitoje šalyje nerasite vaisių ir uogų vyno, tik Lietuvoje
Mitas. Kad ir kaip norėtųsi, jog būtume išskirtiniai, iš tiesų vaisių ir uogų vyno galima rasti daugelyje Europos ir pasaulio šalių. Nuo seno šis vynas buvo gaminamas tuose kraštuose, kur geriau dera kiti uogienojai ir vaismedžiai nei vynuogės. Dėl to įvairių vietos vaisių ir uogų vynas jau daug metų ruošiamas Skandinavijoje, Didžiojoje Britanijoje, šiauriniuose JAV regionuose.
Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje galima paragauti pusiau saldaus ar saldaus šeivamedžių uogų vyno, o šiaurinėje Japonijoje – slyvų ar abrikosų.
Beje, vaisių vynas gaminamas ir tropinio klimato kraštuose, pavyzdžiui, Tailande vynas gaminamas iš ananasų. Pienių vynas (toks iš tiesų yra) gaminamas ir Lietuvoje, ir už Atlanto.
Dėl vyraujančio vėsaus klimato Šiaurės šalyse iš vaisių vyno gaminami ir karšti gėrimai. Pavyzdžiui, Skandinavijoje galima paragauti karšto obuolių vyno gėrimo, vadinamo glogu. Jį ruošiant į obuolių vyną beriama įvairių prieskonių – cinamono, smulkinto imbiero, žvaigždinių anyžių, gvazdikėlių, nesmulkintų juodųjų pipirų, razinų, rudojo cukraus ir viskas pašildoma, kad atsiskleistų prieskonių aromatai. Kartais į šį gėrimą dar įpilama šlakelis romo.
