Labiausiai džiugina saulėta vasara
Vynuogės, serbentai, vyšnios ar obuoliai – vyną bei vaisių ir uogų vyną galima pagaminti iš įvairių uogų ar vaisių. Vyndariai labiausiai džiaugiasi žaliava po saulėtos vasaros. Kai šilta, vaisiai gerai sunoksta, būna saldesni, turi daugiau cukraus. Vyno skonis ir aromatas būna sodresnis, išraiškingas, atsiskleidžia daugiau natų.
Vyno žinovas Aidas Puklevičius sako, kad kiekvienais metais užsimezga intriga spėliojant, koks bus derlius ir vynas atskiruose pasaulio kraštuose ir regionuose. Gurmanai visada su nekantrumu laukia, kol gėrimas subręs, bus tinkamas ragauti, vertinti ir lyginti su ankstesnių metų vynais.
„Derliaus savybės priklauso nuo klimato, dirvožemio, vietovės, kuriose auga vyno žaliava. Vienoks skonis bus vynuogių, kurios augo ant kalno šlaito, kitoks – sunokusių slėnyje. Jau nekalbant, kad kiekviena skirtinga rūšis turi savo skonį“, – aiškina A.Puklevičius.
Tokie patys dėsniai galioja ir Lietuvoje, kur nuo seno gaminamas uogų ir vaisių vynas.
Bendrovės „Ažuožerių sodai“ direktorius Jonas Janišius teigia, kad šiemet 160 hektarų soduose netoli Anykščių obuolių derlius buvo puikus, be to, vaisius pavyko greitai nuskinti. Į „Anykščių vyną“ sodininkystės bendrovė pristatė 2 tūkst. tonų obuolių.
Anot J.Janišiaus, metai buvo geri, obuoliai ir kiti „Ažuožerių soduose“ auginami vaisiai gerai prinoko.
Ištiria laboratorijoje
Į „Anykščių vyną“ obuolių, serbentų, aronijų ir vyšnių derlių ūkininkai atgabena iš visos Lietuvos. Lietuviški vaisių ir uogų vynai gaminami pagal tuos pačius technologinius principus kaip ir vynuoginiai.
„Svarbiausia, kad vaisiai būtų švarūs, švieži ir prinokę. Žaliava atrenkama ir patikrinama vaisių ir uogų perdirbimo ceche“, – dėsto „Anykščių vyno“ vyriausioji technologė Jūratė Žiukienė. Vaisiai ir uogos susmulkinami specialiais malūnais ir atsiduria sulčių spaudimo presuose.
Tolesnis etapas – sulčių fermentacija. „Kai sultys atsiduria talpyklose, mes jau žinome daugybę rodiklių, nes būname atlikę tyrimus savo laboratorijoje. Žinome, kiek vaisiuose buvo cukraus, rūgšties, kitų medžiagų. Turime suderinti šių medžiagų proporcijas pagal receptūrą, kad vyną pagamintume tokį, kokio tikisi ir vartotojai“, – pasakoja J. Žiukienė.
Kad fermentacija vyktų sklandžiai, nustatoma tinkama temperatūra ir naudojamos vyno mielės, kurios atlieka savo paskirtį – paverčia cukrų alkoholiu.
Seną receptą patobulina ąžuolas
„Anykščių vynas“ tęsia ir puoselėja gamybos tradicijas, todėl vaisių ir uogų vyną gamina pagal tokius pačius gamybos principus, iš tokių pačių žaliavų kaip ir garsusis tarpukario Lietuvos agronomas, vyndarystės pradininkas Balys Karazija.
Nors šiuolaikinė įranga ir technologiniai procesai leidžia perdirbti didesnius kiekius vaisių ir uogų, bei pagaminti aukštos kokybės vaisių ir uogų vyną, tačiau degustatorių nuomonė, pastebėjimai ir įžvalgos – labai vertingos. „Anykščių vyne“ gamybą seka ekspertų komisija, kuri nuolat tikrina vyno skonio bei aromato savybes. Technologai nusprendžia, kaip vyną kupažuoti, kitaip tariant, maišyti, kad vyno partija būtų vienodo skonio, kuris atitiktų pirkėjų lūkesčius.
„O vyno brandinimas – tai tarsi finišo tiesioji. Šiame gamybos etape atsiranda naujų galimybių praturtinti skonį, improvizuoti. Pavyzdžiui, natūralų aronijų vyną „Voruta“ brandiname ilgiau ir su ąžuolu. Todėl pusiau sausas vynas įgyja išraiškingą aromatą ir poskonį, sušvelnėja taninai, kurių gausu aronijų vyne“, – aiškina vyriausioji technologė J.Žiukienė.
Pusiau saldus vynas – paklausiausias
Specialistė pastebi, kad lietuviai domisi vynu bei vaisių ir uogų vynu, šių gėrimų gamybos tradicijomis. „Kiekvienais metais pagaminame vis daugiau natūralaus vaisių ir uogų vyno „Voruta“. Pastebime, kad vartotojai vis dažniau atranda vaisių ir uogų vyno skonio privalumus“, – teigia J.Žiukienė. Prekybininkai tikina, kad Anykščiuose pagamintą vyną lietuviai gabena lauktuvių į užsienį.
„Anykščių vyno“ technologė sako, kad natūralaus juodųjų serbentų bei vyšnių „Voruta“ vyno pardavimai geriausi iš gamykloje gaminamų vynų. O obuolių vynas „Voruta“ buvo paklausus 2016 metų vasaros laikotarpiu.
Pusiau saldus obuolių vynas taip pat brandinamas su ąžuolu.
„Gėrimas yra lengvai saldžiarūgščio skonio, švelnaus ir subtilaus aromato, šviesiai gelsvos spalvos. Jis gaminamas tradiciniu būdu iš sunokusių obuolių“, – teigia vyriausioji technologė J.Žiukienė.
Ji pastebi, kad bendrovės gaminami pusiau saldūs vynai sulaukia didžiausios paklausos, lyginant su kitais gamykloje gaminamais gėrimais.
„Vaisių ir uogų vyną gaminame pagal klasikinę vynų gamybos technologiją. Todėl, pavyzdžiui, juodųjų serbentų „Voruta“ pripažintas Lietuvos tautiniu paveldu. Pripažinimas ir laimėjimai, mus papildomai įpareigoja išlaikyti tęstinumą ir tradiciją“, – pripažįsta „Anykščių vyno“ vyriausioji technologė J.Žiukienė.
