Net ir žodis „arbata“ atkeliavo iš Tolimųjų Rytų, kaip ir pati arbata, kuri Europoje buvo parduodama vaistinėse kaip gydomoji žolelė.
Apie arbatos naudą mūsų organizmui būtų galima kalbėti labai ilgai. Arbatoje gausu antioksidantų, kurie priverčia mūsų kūną jaustis geriau, padeda išlaikyti gražią, sveiką odą, mažina raukšles.
Arbata palaiko skysčius mūsų organizme. Ji gali veikti raminančiai, mažinti stresą, padėti dėmesio koncentracijai. Reguliariai geriant juodąją arbatą (keturi puodeliai per dieną) mažėja streso hormonų, ji pašalina nervinę įtampą, galvos skausmus, dirglumą, arbatoje esantis kofeinas padeda gerinti atmintį.
Arbata mažina tokių ligų, kaip infarktas, insultas riziką, padeda išvengti pavojingų kraujo krešulių susidarymo.
Teigiama, kad pastoviai geriant juodą arbatą, širdies smūgio tikimybė sumažėja iki 70 proc. Arbata mažina cholesterolio kiekį ir kraujo spaudimą – geriant žalią ar ulongo arbatas aukštas spaudimas gali sumažėti net perpus.
Arbata apsaugo ir mūsų kaulus – tyrimai rodo, kad žmonės, reguliariai geriantys arbatą, turi stipresnius kaulus nei jos nevartojantys. Mokslininkai to priežastimi įvardija arbatoje gausiai esančius fitochemikalus. Ji gali padėti išvengti artrito, vartojant arbatą tikimybė susirgti artritu vyresnio amžiaus žmonėms sumažėja net 60 proc.
Šis stebuklingas gėrimas gerina ir virškinimo sistemą, tūkstančius metų Kinijoje po maisto geriama arbata padeda pagreitinti medžiagų apykaitą, taip nutinka dėl arbatžolėse esančių taninų.
Arbata slopina žarnyno uždegimus, mažina skrandžio spazmus. Ji neturi kalorijų, o norintiems sulieknėti, numesti svorio, arbata padeda greitindama medžiagų apykaitą. Arbatoje esantys polifenoliai gali panaikinti ir blogą burnos kvapą.
Arbata gerina ir mūsų imuninę sistemą, reguliariai vartojant žaliąją arbatą yra tikimybė apsisaugoti nuo plaučių, prostatos, krūties vėžio. Šis gėrimas gali padėti kovoti su gripu ar įvairiomis infekcijomis.
Arbatoje esantys cheminės medžiagos alkilamino antigenai gali turėti įtakos tokių sunkių infekcijų kaip sepsis gydymui. Ji gali užkirsti kelią ir apsinuodijimui maistu.
Buvo įrodyta, kad vienas iš karčiųjų ingredientų randamų žalioje arbatoje – katechinas – veiksmingai nužudo bakterijas, kurios sukelia apsinuodijimą, ir sumažina toksinų kiekį.
Arbata mažina cukraus kiekį kraujyje ir gali padėti išvengti diabeto. Daugėja įrodymų, leidžiančių manyti, kad žalioji arbata padeda sumažinti 2 tipo cukrinio diabeto riziką.
Apie kiekvienos arbatos rūšies naudą būtų galima kalbėti ir kalbėti, bet svarbiausia yra išsirinkti sau patinkančią arbatos rūšį ir mokėti teisingai ją paruošti.
Mes įpratę arbatžoles tiesiog užpilti verdančiu vandeniu ir palaikyti 2-3 minutes, tačiau tokiu būdu mes tik jas sugadiname ir prarandame galimybę pajusti tikrąjį arbatos skonį.
Įprastai apie 6 gramus arbatžolių reikėtų užpilti nedideliu kiekiu 70-95 laipsnių vandens ir, priklausomai nuo arbatos rūšies, palaikyti vos 20-30 sekundžių bei nupilti. Užpylimus galima kartoti nuo 3 iki 10 kartų, puero arbatas galima užpilti ir daugiau kartų.
Norintys daugiau sužinoti apie arbatas, išbandyti, paragauti ir pajusti tikrojo jų skonio, gali apsilankyti naujoje Vilniuje atsidariusioe arbatinėje CHA. Čia padės išsirinkti arbatą, papasakos, kaip atskirti aukštos kokybės arbatą nuo menkavertės, kaip ją teisingai pasiruošti, kada ir kiek jos vartoti, kokį poveikį jūsų organizmui jį gali padaryti.
