Tai įrodė dvi vos prieš kelis mėnesius Vilniuje veiklą pradėjusios maitinimo įstaigos – restoranas ir kulinarinė studija. Jos puikiai pasirodė ilgai visų lauktame renginyje „Vilnius Gastro 2017“, kurio metu vilniečiai ir miesto svečiai turėjo galimybę susipažinti su įvairiomis maitinimosi įstaigomis vos per vieną vakarą.
Pirmasis blynas prisvilo
„Vilnius Gastro“, dar kitaip vadinamas gastronominiu safariu, pirmąkart Vilniuje buvo surengtas pernai.
Renginio sumanytoja, organizacijos „Sustainable Vilnius“ vadovė švedė Jennifer Avci tuomet pasakojo, kad „Vilnius Gastro“ turėtų būti puiki proga vos už vienos vakarienės kainą pasižvalgyti po kelis skirtingus restoranus, susipažinti su jų aplinka ir virtuvės šefais bei taip galbūt atrasti visiškai naujų mėgstamų vietų.
Taigi, vos per vieną vakarą, priklausomai nuo pasirinkto maršruto (jų iš viso būna trys, pažymėti skirtingomis spalvomis – raudona, geltona ir žalia), galima aplankyti net septynis skirtingus restoranus, barus ar kulinarijos studijas ir paragauti jų siūlomų patiekalų ir/ar gėrimų.
Pirmasis „Vilnius Gastro“ renginys, kaip ir pirmasis blynas, kiek prisvilo, daugiausiai dėl nevykusios jo pabaigos. Baigiamasis vakaro šou, turėjęs tapti torto vyšnia, patyrė visišką fiasko ir gerokai sugadino bendrą įspūdį.
Apie pernykštį „Vilnius Gastro“ vakarą galite paskaityti straipsnyje „Vilniaus restoranams – sunkus klientų išbandymas“.
Klaidos ištaisytos
Šįkart viskas buvo gerokai sklandžiau. Visų pirma atsisakyta nesusipratimu tapusio finalinio šou, o restoranų aplankymui skirta gerokai daugiau laiko, kurio pernai daug kam pritrūko.
Mėgautis aplinka, maistu, gėrimais ir kartu esančia kompanija šiemet buvo galima per daug neskubant – nuo 16 iki 23 valandos.
Be to, tiek restoranai, tiek ir klientai šiemet buvo geriau pasiruošę ir žinojo, ko tikėtis.
Restoranų personalas su klientais iš „Vilnius Gastro“ elgėsi pastebimai draugiškiau ir nebežiūrėjo į juos, kaip į juos užplūdusių nesusipratėlių minią, kurią reikia pamaitinti.
O ir orientuotis buvo patogiau. Bilietu į restoranus tapo QR kodas, kurį kiekvienas gaudavo į savo išmanųjį telefoną, užsiregistravęs mobiliuoju internetu. Prie jo buvo pridėtas žemėlapis su pažymėtais pasirinktojo maršruto restoranais.
Dalyvavo antrąsyk
Šiemet, kaip ir pernai, vertinau raudonojo maršruto restoranus. Jų iš viso buvo septyni.
Maršrutą pradėjome nuo Didžiosios gatvės, kur įsikūręs šiaurietiško stiliaus restoranas „Kitchen“. Šis restoranas buvo ir tarp pernykščio „Vilnius Gastro“ renginio dalyvių.
Tai, kad „Kitchen“, kaip ir kai kurie kiti restoranai, „Vilnius Gastro“ safaryje nusprendė dalyvauti antrus metus iš eilės, manau, rodo, kad renginys jiems pasiteisino ir padėjo rasti naujų klientų.
Šiemet „Kitchen“ renginio dalyviams siūlė rinktis iš dviejų patiekalų: burgundiško jautienos troškinio „Boeuf bourguignon“ arba vegetariško burgundiško troškinio “Portabello“ su grybais. Į meniu buvo įtraukti ir prie patiekalų derančių gėrimų pasiūlymai.
Pasirinkome jautienos troškinį – porcija buvo didesnė, nei degustacinė, o patiekalas išties gardus. Gal norėjosi, kad personalas būtų labiau bendraujantis, bet šiaip patiko.
Malonus atradimas
Toliau pasukome į Mėsinių gatvę, kur, greta Šiuolaikinio meno centro, mūsų laukė restorane „Georgian House – Gruzinų virtuvė“. Šis restoranas tapo malonia vakaro staigmena, vieta, kuriai iš visų aplankytų vietų, skirčiau turbūt aukščiausią balą.
Restoranas atidarytas tik pernai gruodį, todėl dar mažai kam žinomas. Bet neabejoju, kad jis tikrai taps mėgstamu ir žinomu, nepaisant to, kad jis nėra vienoje iš pagrindinių Vilniaus senamiesčio gatvių.
„Georgian House – Gruzinų virtuvė“ pradžiugino jaukia aplinka, maloniu, bendraujančiu personalu, kuriems nuoširdžiai rūpėjo, ar klientams patiko tai, ką siūlė, ir gardžiu maistu.
„Vilnius Gastro“ dalyviams buvo pasiūlytas lengvas užkandis su gardžia ir šviežia duonele, pagamintas iš populiariausių gruzinų virtuvės ingredientų – baklažanų, graikinių riešutų, granatų, kvapnių gruziniškų prieskonių ir žalumynų su salstelėjusiu granatų padažu. Pastarojo norėjosi kiek daugiau – tai būtų suteikę daugiau gaivumo patiekalui, bet skonį puikiai padėjo subalansuoti prie užkandėlės pasiūlytas lengvas baltasis namų vynas.
„Georgian House – Gruzinų virtuvė““ paliko puikų įspūdį ir tai tikrai yra restoranas, kuriame norėsis apsilankyti vėl ir rekomenduoti jį savo draugams.
Įspūdinga aplinka
Po pakilaus apsilankymo gruzinų maisto restorane pasukome link Vilniaus gatvėje veikiančio restorano „Trinity“. Šio buvusio XVIII amžiuje statyto vienuolyno patalpose įsikūrusio restorano daliai vilniečių pristatinėti nė nereikia. Restoranas veikia jau ne vienerius metus ir yra gana populiarus.
Jeigu „Trinity“ nebuvote, jus maloniai nustebins aplinka. Į antrąjį restorano aukštą veda gražūs aukšti laiptai – atrodo, tarsi koptum į dangų. O buvusio vienuolyno skliautai ir pro langus ant sienų krintantys šešėliai sukuria ypatingą ir nepamirštamą atmosferą. Nejučiomis imi galvoti apie laikus, kuomet čia veikė vienuolynas ir jame virusį gyvenimą. Net jeigu čia duotų visiškai paprastą maistą, ši vieta paliktų neišdildomą įspūdį.
Maistas buvo gardus. „Vilnius Gastro“ dalyviai galėjo rinktis iš dviejų galimų patiekalų: lėtai virtos kiaulienos papilvės su marinuotais burokėliais ir ridikėliais, kalafiorais, šitakiais ir kario aliejaus arba perlinių kruopų kruopainį (orzotto). Abu patiekalai buvo puikūs ir nenuvylė.
O pats „Trinity“ yra restoranas, kurį rekomenduočiau aplankyti ne tik savo lietuviams draugams, bet ir svečiams iš užsienio. Restorano aplinka tikrai nepaliks abejingų!
Pasirinkimas ir jam, ir jai
Po „Trinity“ patraukėme į Islandijos gatvę – pagrindinę sostinės pasilinksminimų arteriją, nes sekantis mūsų maršrute buvo kokteilių baras „Alchemikas“.
Skelbiama, kad tai – vienas iš seniausiai veikiančių kokteilių barų Vilniaus mieste. Tiesa, veikia jis vos penkerius metus. Tai liudija, kokia dar jauna ir trapi Lietuvoje yra kokteilių kultūra. Kita vertus jau ir turime gerų, ne tik mūsų šalyje įvertintų barmenų, mokančių suplakti puikius kokteilius.
Mažytis „Alchemikas“ įrengtas taip, kad primintų XIX amžiaus pabaigą – XX amžiaus pradžią – laiką, kada ir prasidėjo kokteilių era. Žvalgantis į ant žalsvų sienų iškabintas ano meto piešinių reprodukcijas ar palubėje virš baro kabantį milžinišką šviestuvą galvoje nuskamba Scotto Joplino regtaimas, kurio garsai čia puikiai tiktų. Apskritai aplinka nėra labai prabangi, bet visai jauku. Puiki vietelė pasilinksminimų vakarą užsukti, pasivaišinti kokteiliu ir traukti tolyn.
Apsilankiusieji „Alcemike“ iki 20 valandos „Vilnius Gastro“ dalyviai galėjo pasirinkti iš aperityvų: itališkojo kokteilio „Milano-Torino“ arba įžymiojo Džeimso Bondo pamėgto „Vesper Martini“.
Mes lankėmės vėliau, tad mums jau siūlė didžestyvus. Rinktis buvo galima iš serialo „Reklamos vilkai“ („Mad Men“) pagrindinio veikėjo Dono Draperio pamėgto kokteilio su viskiu „Old Fashioned“ arba itališkojo šokoladinio Martinio „Chocolate Martini“, kuris neabejotinai turėtų patikti smaližiams.
Kaip pajuokavo mano kompanionas, pasiūlyti tokie kokteiliai, kad vienas jų tiktų vyrui, kitas – moteriai. Bet pastebėjau, kad „Old Fashioned“ gurkšnojo ir ne viena dama, o šokoladinį martinį, manau, rinkosi ir vyrai.
Naminiai ir minkštučiai makaronai
Po neblogų „Alchemiko“ kokteilių patraukėme ieškoti „JOE skonių namų“ – Pamėnkalnio gatvėje įsikūrusios kulinarinės studijos. Ši vos prieš kelis mėnesius pradėjusi veikti vietelė buvo tokia mažytė, kad vos nepraėjome pro šalį.
„JOE skonio namai“ nėra kavinė ar restoranas. Tai studija, kurioje mokoma gaminti namų maistą. Tad nenuostabu, kad mažytėje kulinarinėje studijoje nėra labai daug vietų prisėsti.
Užtai personalas paperka draugiškumu ir gebėjimu bendrauti, o jų pasiūlyti naminiai rankų darbo makaronai su pesto padažu, prie kurio keistai derėjo žemaitiška spirgynė – sausai pakepintos ir sumaltos kanapių sėklos su druska, buvo tokie gardūs, kad neatsispyrėme pagundai nusipirkti pakelį naminių minkštučių vos per minutę išverdamų makaronų ir indelį pesto, kad galėtume iš jų paruošti gardžius greitus pietus ir namuose.
„JOE skonio namai“ – dar vienas įrodymas, kad net ir naujokai gali sužibėti tarp senbuvių, ypač jeigu jie pasistengia ir duoda gardų maistą bei maloniai bendrauja su klientais.
Prabanga ir pigumas viename
O toliau laukė Gedimino prospekte esantis „Esse“, kuris paliko keistą įspūdį.
„Esse“ skelbiasi esantis modernus europietiškas restoranas, kurio aplinka – jauki ir svetinga.
Šis restoranas lyg ir bando orientuotis į prabangą, tačiau jame gausu su tuo nederinančių detalių, tokių, kaip iš dėžutės ištraukiamos servetėlės, labiau tinkamos greitojo maisto restoranams, ar į pigias taureles įdėtos žvakelės.
Jaukumo nepridėjo ir apšvietimas. Salė buvo apšviesta per ryškiai. Paprastai taip apšviečiami namai, kuomet tvarkaisi, idant geriau matytųsi, kur dar reikia pavalyti. Tiesa, vėliau šviesos buvo kiek pritemdytos ir pasidarė kiek jaukiau.
Atneštas užkandis (gana arogantiškas padavėjas kažkodėl mūvėjo baltas pirštines) – duona su mangų užtepėle buvo patiektas labai estetiškai, bet skonis nebuvo išraiškingas, norėjosi kažko gaivesnio.
Ne, tai nebuvo vieta, kurioje norėjosi ilgai užtrukti. Nebuvo viskas beviltiška, bet lūkesčiai buvo didesni.
Papirko klasikiniu švedišku patiekalu
Skonių kelionę užbaigėme Konstitucijos prospekte esančio viešbučio „Radisson Blu“ restorane „Riverside“.
Vos įžengus į restoraną (eiti teko per viešbučio fojė) nusmelkė keistas jausmas – tarsi būčiau komandiruotėje. Atrodė, va, pasėdėsi restorane, o vėliau pakilsi į standartiškai įrengtą tinklinio viešbučio kambarį ilsėtis, kad pasiruoštumei sekančiai minučių tikslumu suplanuotai darbo dienai.
„Vilnius Gastro“ dalyviams „Riverside“ restorane buvo pasiūlyta rinktis iš dviejų patiekalų – kreminės špinatų sriubos su rūkytu unguriu bei putpelių kiaušiniais ir šviežiais krapais ir Rydbergo jautienos – klasikinio švediško patiekalo iš smulkiai pjaustytos jautienos išpjovos, patiekiamo su raudono vyno ir krienų padažais, salotomis bei keptomis bulvytėmis.
Rydbergo jautiena buvo tai, ką rekomendavo būtinai paragauti Švedijos ambasadorė Lietuvoje Maria Christina Lundqvist (apie tai galite paskaityti straipsnyje „Gaminti mėgstanti ambasadorė atskleidė du ypatingus švedų patiekalus“), tad nė nedvejodami jos užsisakėme.
Komplimentai šefei – jautiena buvo paruošta išties gardžiai, o prie jos puikiai derėjo rekomenduotas vynas.
Kaip įvertinti?
Jeigu paklaustumėte, kaip reitinguočiau aplankytas vietas nuo pirmos iki septintos, atsakyti į šį klausimą nebūtų labai paprasta. Nes sunku sulyginti restoranus ir kokteilių barą ar kulinarinę studiją.
Visgi apibendrinant galiu pasakyti, kad šįkart „Vilnius Gastro 2017“ renginys tikrai pavyko, o nusivylimų buvo mažai.
Tikiuosi, kad panašūs kulinariniai safariai bus rengiami ir toliau, gal netgi dažniau. Nes tai puiki proga naujausiems restoranams pristatyti save, seniau veikiantiems – apie save priminti ir galbūt pritraukti dar daugiau klientų, o visiems kartu, varžantis tarpusavyje, kiek kilstelėti bendrą kokybės kartelę.
