Velykų simboliu tapęs margutis nuobodokai atrodytų ant stalo, jeigu jo nepuoštų kiti gyvybės ženklai – sprogstančių medžių šakelės, besiskleidžiančios pirmosios gėlės.
„Šventinio stalo puošmenomis gali būti ne tiktai margučiai, bet ir pavasario gėlės, samanos, javų daigai“, – taip papuošti Velykų stalą pasiūlė kaunietė floristė I.Smalinskaitė.
Jeigu norite ir tradicijas išlaikyti, ir jas supinti su dabartimi, neprašausite pro šalį derindami gaivią pavasarišką stalo puošybą su klasikiniais indais, įrankiais ar kėdžių apmušalais.
Atsižvelgdama į žalsvo aksomo kėdžių apmušalus ir tokios pat spalvos servetėles floristė stalo puošybai panaudojo natūralią gamtos dovaną – samanas.
Į lietuviškame miške paplitusias žalias samanas lyg sniego lopinėliai buvo įterptos balkšvos kerpinės samanos. Kad atrodytų lyg miške, ant samanų galima paberti keletą kankorėžių.
Ilgą stalą dalijo į vieną eilę sustatyti keraminiai indai su skintomis baltomis ir geltonomis tulpėmis, gelsvais ir oranžiniais rununkulais, karklų kačiukais bei želmenimis.
„Pabandžiau sukurti gamtą – miško paklotę, augalų pabudimą ir skleidimąsi. Juk Velykos siejamos su nauja gyvybe, gamtos pabudimu.
Margučiai – gyvybės simboliai – puikiai įsiterps ne kokioje nors puošnioje lėkštėje, o natūraliai lyg gamtoje – ant samanų“, – stalo puošybos elementus apibūdino floristikos studijos „Si 888“ savininkė I.Smalinskaitė.
Pamiškėse įprastai sužaliuoja būsimas vasarojus, todėl natūraliai ant Velykų stalo atrodo ir sužėlę kviečių daigai. Juos reikėtų pradėti daiginti likus bent pusantros savaitės iki didžiosios pavasario šventės, kad galėtumėte džiaugtis sodria želmenų žaluma.
Reikėtų parą pabrinkinti kviečius, po to juos pasėti į žemę ir uždengti polietileno plėvele. Joje padarykite keletą skylučių, kad cirkuliuotų oras.
Kviečius laikykite šiltoje vietoje. Trečią ar ketvirtą parą grūdams sudygus plėvelę galite nuimti. Tačiau būtina palaistyti želmenis, kad jie suvešėtų.
Stalą galite dekoruoti ir pačių užaugintais, ir pirktais augalais. Kodėl floristė Velykų stalui puošti naudojo ryškiaspalvius, bet ne vietos augalus – rununkulus? Pasirodo, jie labiausiai panašūs į paupiuose pavasarį žydinčias purienas.
Gėlės ir karklų šakelės sustatytos į drėgnas oazes taip, kad atrodytų, jog jos – ne skintos, o tiesiog išaugusios.
Taip susmaigstytus augalus, jeigu kuris nuvystų, patogu pakeisti naujais.
Žinoma, oazes reikėtų kartais palaistyti. Tad stalo puošybą galima išsaugoti ir Atvelykiui, ir dar vieną kitą savaitę po to.
„Floristikoje populiaru derinti skintus ir augančius augalus, todėl pamerktos tulpės, rununkulai, kačiukai ir želiantys kviečių želmenys šią tendenciją atitinka. Deriname įvairius komponavimo būdus“, – apibendrino I.Smalinskaitė.
Tiems, kurie nenori įsipareigoti ir prižiūrėti stalo kompozicijos augalų, floristė siūlo išeitį. Nereikės laistyti augalų, jeigu naudosite skintus žiedlapius, kuriems leisite sudžiūti.
Tam reikės ir specialios priemonės – žiedlapių laikiklio, kuris padės sukurti kiaušinio formos kompoziciją. Bet pirmiausia keraminį indą išklokite samanomis arba sudėkite želmenis.
Indo kraštuose metaliniai laikikliai-iešmeliai pritvirtinami taip, kad žvelgiant iš viršaus ant jų pritvirtinti skinti žiedai sudarytų ovalo formą. Simboliška, kad Velykų stalo dekoracija primena iš spalvingų žiedų sukurtą kiaušinį.
Ant laikiklių-iešmelių patartina smaigstyti skirtingų spalvų ir formų žiedus – narcizus, susuktus tulpių žiedlapius, gvazdikus. Floristė savo kompozicijoje derino žalius gvazdikus, geltonas tulpes, oranžines kalankes ir herberas, baltus hiacintus.
„Žiedai po truputį džiūsta, traukiasi, o spalva šiek tiek blykšta. Ant iešmų būtų galima verti ir kietesnes uogas, krūmų šakas“, – pasakojo I.Smalinskaitė.
Jeigu turite samanų ir šiaudų, taip pat nesunkiai pasidarysite šventinę stalo dekoraciją. Į dubenį sudėkite samanas, o kraštus apkaišykite šiaudais. Ant samanų suguldykite margučius. Argi nepanašu į lizdą?
Kiaušinių marginimo būdų daug, tačiau I.Smalinskaitė juos dažo medvilnės siūlų dažais. Pirmiausia floristė į atskiras skiautes sudeda svogūnų lukštus, kiaušinius ir jas suriša siūlais, kad verdant neiškristų margučiai.
Tuomet į užvirusį vandenį su medvilnės siūlų dažais sudedami ryšulėliai su kiaušiniais. Juos reikia virti tiek, kokio kietumo kiaušinių norite.
Per tą laiką margučiai spėja nusidažyti ryškiais dažais, be to, būna matyti ir svogūnų lukštų pėdsakai.
Velykoms – kukurūzinis viščiukas
Per Velykas tinka valgyti paukštieną, tad išmėginkite kukurūzinio viščiuko receptą, kurį pasiūlė restorano „Bajorkiemis City“ gamybos vadovė Birutė Kerevičienė.
Reikės:
450–500 g viščiuko,
120 g vyšninių pomidorų,
150 g virtų bulvių,
druskos, pipirų ir čiobrelių pagal skonį,
natūralaus medaus, pesto padažo viščiukui aptepti.
Viščiuką pagardinkite druska ir pipirais. Pašaukite į iki 170 laipsnių įkaitintą orkaitę ir kepkite 40 minučių. Po to ištraukite, aptepkite natūraliu medumi bei pesto padažu ir dar pakepkite 10 minučių, kol gražiai apskrus.
Garnyrui tiktų vyšniniai pomidorai ir burokėlių sultyse pamarinuotos virtos bulvės. Vyšninių pomidorų šakelę įdėkite į iki 170 laipsnių įkaitintą orkaitę ir pakepkite 8 minutes.
Virtas bulves palaikykite šviežiai spaustose burokėlių sultyse apie porą valandų, kol jos įgaus rausvą spalvą, po to supjaustykite skiltelėmis ir apvoliokite aguonose. Garnyrą puoškite čiobreliais ir apšlakstykite balzaminiu actu.
