Valgo viską, ko nori
Apie sveiką mitybą bei kaip ji padeda atsikratyti antsvorio ir išlaikyti puikias kūno formas kalba kone kiekviena moteris, tuo tarpu D.Avižiuvienės įžvalgos kiek platesnės – sveika gyvensena pašnekovei susijusi ne tik su fizine išvaizda, bet kartu ir su organizmo savijautos pokyčiais.
„Savęs nestatau į jokius rėmus – valgau viską, atsižvelgdama į tai, kas man patinka ir ko aš noriu.
Jei organizmui reikia mėsos, valgau mėsą, jei daržovių – daržoves. Gal tik žuvies nelabai mėgstu, jos rekomenduojamo kiekio tikrai nesuvalgau.
Nors šeimoje dėl vyro mitybos pokyčių praktiškai atsisakėme bulvių, iš savo raciono jis išmetė makaronus ir visus kvietinius produktus, pieno produktus, kiaušinius, gerokai sumažinome ir mėsos vartojimą, tačiau jokiais būdais nelaikome savęs išskirtiniais.
Daugeliui gali pasirodyti, kad atsisakius prieš tai išvardintų produktų nebelieka ką ir valgyti, bet atrandi sau priimtino maisto paruošimo būdų, naujovių ir ilgainiui racionas tampa įvairesnis“, – apie savo mitybos pasirinkimą kalba D. Avižiuvienė ir priduria, kad vyras ir pats puikiai pasigamina patiekalus, kai to nori.
Atradimai – su laiku
„Visada gamindavau maistą namuose – tradiciškai, kaip ruošdavo mano mama, kaip ruošia visi – anksčiau pietūs pas mus būdavo su sriuba, su antru patiekalu, dabar – užtenka ir vieno patiekalo, lengvų pusryčių ir vakarienės.
Labai džiaugiuosi, kad namuose pavyko išvengti tų civilizacijos „pasiekimų“, kurie atsirado atkūrus nepriklausomybę: greito maisto, padidėjusio saldumynų, sausainių, kepinių, duonos ir pyrago gaminių, gaiviųjų gėrimų su cukrumi asortimento, kas tikrai yra skanu, patrauklu, kvapnu ir mus visus vilioja.
Labiausiai požiūris į mitybą pasikeitė, kai dalyvavau septyniose Dainiaus Kepenio fizinės ir dvasinės sveikatos mokyklose, kurių iniciatorė ir buvau.
Tai 7 dienų užsiėmimai, per kuriuos mankštindavomės, grūdindavomės, mokėmės tinkamai ilsėtis, taip pat ir sveikai maitinomės.
Rezultatas buvo akivaizdus – teisingai paskirsčius dienos laikotarpyje maistą per savaitę pastebėjau labai ženklų pagerėjimą: tapau žvalesnė, savijauta pagerėjo, akyse prašviesėjo, oda atsigavo, nesunkiai per savaitę numečiau 5 kg. Pokyčiams užteko pirmos stovyklos.
Dar vienas atradimas, paskatinęs mane priartėti prie dabartinio gyvenimo būdo, buvo išbandyta trijų dienų sulčių terapija. Vėlgi žmogui gali būti tarsi nesuvokiama, kaip galima tris dienas gyventi su trimis stiklinėmis sulčių, papildomai dar gurkšnojant vandenį ar arbatą, tačiau be jokio kito maisto.
Net mano vyras, kuris yra šiek tiek skeptikas, mėgstantis sočiai ir nemažai pavalgyti, pasiryžo išbandyti šią terapiją – ir jam tai buvo puikus atradimas, padėjęs puikiai ir žvaliai pasijusti.
Tai ir atvedė mus prie tam tikrų gyvensenos pasikeitimų, negaliu tvirtinti, kad pas mus drastiškai viskas keičiasi, bet po truputį kažką naujo atrandame ir nebijome išbandyti“, – tikina D.Avižiuvienė.
Virtuvėje – eksperimentų gausybė
Kaip teigia pašnekovė, tai ir buvo ta pradžia, leidusi suprasti, kad eksperimentų virtuvėje galima ieškoti, ir jų atrasti tikrai puikiai pavyks.
„Supratau, kad svarbiausia maisto ruošime ne tai, kokius produktus naudosi, bet tai, kaip juos naudosi.
Virdama sriubą niekada neperverdu nei kruopų, nei morkų, nei bulvių. Ta pačia taisykle vadovaujuosi ir ruošdama košę – viską brandinu ir brinkinu, o galiausiai reikia tik pašildyti.
Vakarienei renkuosi lengvesnius, nuosaikesnius patiekalus ir pastebėjau, kad miego kokybė tikrai pagerėjo, poilsis tapo ramesnis.
Galima sakyti, dabar nieko naujo neatrandame, o maitinamės taip, kaip prieš šimtą metų, kaip maitinosi mūsų proseneliai, na tik gal šiek tiek naujų produktų ir patiekalų pridėdami, kuriuos atrandame bendraudami su žmonėmis.
Štai kad ir mūsų šiuo metu šeimoje mėgstamo sūrainio recepto atsiradimo istorija labai įdomi: mūsų namuose karts nuo karto apsistoja pažįstamas, kuris valgo tik vegetarišką maistą, man pradžioje visada didelis iššūkis būdavo, ką gi pagaminti...
Bet kai supratau, kad net ir šioje mityboje yra įvairiausių produktų ir skonių, kai išmokau žiūrėti kiek kitaip į prieskonius, į žoleles, kurias naudoji – gimsta puikūs šedevrai, kaip šį kartą sūrainis“, – akcentuoja D.Avižiuvienė.
Virtuvėje neužsibūna
Virtuvėje ilgai užsibūti nemėgstanti moteris stengiasi laiko maisto ruošai skirti minimaliai, tačiau keista, kaip jai tai pavyksta – juk ant stalo vakarykščio maisto niekada nebūna.
„Virtuvėje neužsibūnu, todėl dažniausiai gaminu orkaitėje. Stengiuosi, kad maisto užtektų visiems šeimos nariams ir nereiktų stovėti atskirai kiekvienam ruošiant. Dar vienas mano išskirtinumas – visada gaminu tik tam kartui, niekada maisto nepalieku rytdienai. Kadangi nesirenku sudėtingų ir daug laiko reikalaujančių patiekalų, todėl suspėju ir gaminti, ir apsitvarkyti, ir kitus reikiamus buities reikalus išspręsti.
Šeimoje vartojame daug daržovių įvairiais pavidalais – valgome ir žalias, ir troškintas, ir garintas, ir keptas. Dažnai renkuosi troškinius, kurie tampa mano eksperimentais – į juos dedu tai, ką turiu. Naudodama prieskonius stengiuosi išlaikyti patiekalo skonių balansą – svarbu, kad jis būtų ir kartus, ir saldus, ir sūrus, ir gaižus, ir rūgštus.
Pastebėjau, kad pavalgius tokio maisto, kuriame jaučiasi įvairūs skoniai, nebesinori ieškoti jokio papildomo skonio ir pavalgius dingsta polinkis varstyti šaldytuvą ieškant ką dar suvalgyti, kad būtų patenkinti visi poreikiai ir norai“, – dėsto D.Avižiuvienė.
Pašnekovė skaitytojams siūlo neprisirišti prie stereotipų ir nebijoti naujovių. Šį kartą – trys mėgiamiausi jos receptai.
Sūrainis
Reikės: 1 pakelio bemielės sluoksniuotos tešlos (geriausia rinktis pakuotę su dviem tešlos lakštais), 400 g varškės sūrio (galima rinktis 22% ar 13% riebumo), 100 g tarkuoto „Džiugo“ sūrio, 100 g fermentinio sūrio, 400 g špinatų (galima rinktis papriką, cukiniją, baklažaną, ar šaldytas daržoves), 150 ml natūralaus jogurto, 150 ml pomidorų padažo, kmynų ir žolelių (baziliko, petražolių ar kitų mėgstamų) pagal skonį.
Gaminimas: tešlą palikti kambario temperatūroje, kad atšiltų. Per tą laiką pasiruošime įdarą.
Varškės sūrį rankomis susmulkinti dubenyje, supilti tarkuotą „Džiugo“ sūrį, tarkuotą fermentinį sūrį, įdėti šiek tiek kmynų ir viską sumaišyti. Į kepimui skirtą indą (stiklinį, keraminį) kloti atšilusios tešlos lakštą, dėti sluoksnį pasiruoštos sūrio masės, dėti sluoksnį špinatų, tada vėl sūrio masės ir vėl špinatus, galiausiai viską uždengti kitu tešlos lapu.
Paruoštą patiekalą dėti į iki 180–190 laipsnių temperatūros įkaitintą orkaitę ir kepti apie 30 min. Kol sūrainis kepa, pasiruoškime padažą. Natūralų jogurtą sumaišyti su pomidorų padažų ir pagardinti žolelėmis. Iškeptą sūrainį pagardinti padažu. Skanaus.
Gaivios salotos
Reikės: 100 g pekino ar aisbergo salotų, kelių ridikėlių, 3–4 trumpavaisių agurkų, 2 pomidorų, 100 g špinatų, paprikos, moliūgų, sezamų ar saulėgrąžų sėklų ar džiovintų spanguolių (pagardinimui), neapdoroto, nerafinuoto, šviežiai spausto moliūgų, kanapių ar sėmenų aliejaus ir sojos padažo su sumažintu druskos kiekiu (salotų sulaistymui).
Gaminimas: visas daržoves stambiai susmulkinti. Naudojamas sėklas nuplauti ir prieš naudojant padžiovinti orkaitėje. Daržoves supilti į dubenį, sudėti pasirinktas sėklas.
Salotas pagardinti aliejumi ar sojos padažu, o galima viskuo pagal skonį. Salotos puikiai tinka su vištiena, su žuvimi, su bulvėmis ar tiesiog vienos.
Obuolių pyragas
Reikės: 5 kiaušinių, 1 indelio grietinės, pusės stiklinės rudojo cukraus, 6 šaukštų miltų, 6 obuolių, šaukštelio kepimo miltelių ar nugesintos geriamosios sodos, džiovintų vaisių, uogų, razinų ir 200 g kokoso drožlių (pagal skonį).
Gaminimas: kiaušinius išplakti su cukrumi iki vientisos masės. Supilti grietinę, sudėti miltus, kepimo miltelius ar nugesintą sodą ir viską gerai sumaišyti. Susmulkinti obuolius ir dėti į tešlą, taip pat suberti pasirinktus džiovintus vaisius, uogas ir kokosų drožles.
Paruoštą pyrago masę supilti į kepimo formą ir orkaitėje, įkaitintoje iki 170–180 laipsnių, kepti apie 40 minučių. Ar pyragas iškepęs, galima patikrinti mediniu pagaliuku – įsmeigus į pyragą jis neturėtų apsivelti tešla.
