Pilsnerio tipo alus įprastai kildinamas iš Čekijos, tačiau jūs kviečiate padiskutuoti ir pasvarstyti galimą jo vokišką kilmę. Kodėl?
Pilsnerį dauguma žmonių laiko čekišku alumi, nes pirmą kartą jis buvo išvirtas dabartinės Čekijos teritorijoje, Pilzeno mieste. Tačiau, istorikų nuomone, alaus kilmei įvardinti svarbi ne vien geografinė vieta, bet ir tai, kokios tautybės buvo alų išviręs aludaris ar iš kurios valstybės buvo atgabenta gamybos technologija. Būtent šie aspektai ir leidžia kalbėti apie pilsnerio vokiškumą.
Kaip atsirado pirmasis pilsneris? Iki XIX amžiaus vidurio Čekijoje tradiciškai buvo gaminamas viršutinės fermentacijos alus elis, kuris buvo tamsus ir drumstas. Tačiau 1842 metais į Pilzeno miesto bravorą „Mešťanský Pivovar“ (dabar vadinasi „Pilsner Urquell“) iš Bavarijos buvo pasamdytas aludaris Josefas Grollas. Tuo metu dalis Bavarijos aludarių savo alų gamindavo su apatinės fermentacijos mielėmis, saugodavo vėsiai, nuo ko alus tapdavo skaidresnis, gaivesnio skonio, ilgiau išsilaikydavo. Naudodamas šį bavarišką alaus išlaikymo būdą, naują šviesų salyklą ir minkštą Pilzeno apylinkių vandenį, vokiečių aludaris išvirė šviesų alų, turintį apynių aromatą ir stiprią putą. Būtent tai ir buvo pirmasis pilsnerio rūšies alus. Tad nors jis atsirado Čekijoje, jo autorystė – vokiška, bavariška.
Kuo „Volfas Engelman“ „Bavarų“ artimas vokiškajam pilsneriui?
Mūsų pilsneris atitinka visas išskirtines vokiškojo savybes. Jis šviesus, lengvas, nėra kartus, turi malonų apynių aromatą ir stiprią alaus putą. Kurdami šį produktą stengėmės išlaikyti ir istorines jo sąsajas su tarpukariu mūsų bravore virtu pilsnerio tipo alumi. Tai atspindi išlaikyti pagrindiniai etikečių dizaino principai ir, žinoma, pavadinimas, kuris tiesiogiai nurodo į pilsnerį išvirusio aludario J. Grollo tėvoniją – Bavariją.
Kokias sąsajas su Vokietija ir vokiškąją alaus kultūra „Volfas Engelman“ puoselėja iki šių dienų?
Visų pirma, vienas bravoro įkūrėjų Kaune buvo vokiečių aludaris – Ferdinandas Engelmanas. Su vokiška alaus kultūros tradicija siejasi ir bravoro puoselėjami ryšiai su menu bei kultūra. „Volfas Engelman“ mecenuoja ne vieną kultūros renginį ir projektą, muzikos festivalius ir meno įvykius, aktyviai dalyvauja visuomeniniame gyvenime. Na o Vokietijoje alus jau nuo viduramžių buvo neatsiejama įvairių švenčių ir net ritualų dalis. Tuometiniai vienuolynai, kurie buvo kultūros ir švietimo centrai, netgi laikydavo savo bravorus, kad galėtų apsirūpinti šiuo gėrimu patys. Galų gale, bravorai formuodavo ir miestų peizažą – įkurtos alaus daryklos tapdavo viso kvartalo akcentu, ką visoje Europoje, taigi ir Vokietijoje, siekiama atkurti ir šiomis dienomis, kai bravorai tampa architektūrinio savitumo ženklais, jų vardu vadinami rajonai bei gatvės, kurie tampa turistų traukos centrais. Atsižvelgdamas į tai, „Volfas Engelman“ taip pat investuoja į istorinio aludarystės kvartalo Kaune atgaivinimą bei plėtrą.
