Kiekvienais metais vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje viena paklausiausių maisto prekių Švedijoje, ypač pietinėje jos dalyje, tampa vėžiai. Mat tada švenčiama Vėžių šventė, arba švediškai – „Kräftskiva“.
Tuo metu skrupulingieji švedai net pasičepsėdami doroja vėžius, o turėdami galimybę savo tradicijų moko ir kitus.
Rugsėjo 7-ąją skanauti vėžių Švedijos prekybos rūmų Lietuvoje atstovai pakvietė į viešbutį „Vilnius Grand Resort“.
Kai nuo XVI a. Švedijoje imta valgyti vėžius, tai buvęs turtingųjų delikatesas. Bet ilgainiui juo ėmė mėgautis ir žemesniųjų visuomenės sluoksnių atstovai.
Vėžių šventė pradėta švęsti XIX a., o 1900 metais teisės aktais net buvo reglamentuota konkreti šventės diena.
Pasak Šiaurės muziejaus Stokholme etnologo Jono Engmano, šios šventės esmė yra atsisveikinti su vasara ir pasitikti rudenį, o vėžiai valgomi todėl, kad rugpjūtis yra vėžiavimo mėnuo.
Dėl šios šventės XIX a. vėžių suvartojimas smarkiai išaugo ir jų išgaudyta per daug.
Kad nesumenktų šių gyvūnų populiacija, Švedijoje net buvo priimtas įstatymas, leidžiantis juos gaudyti tik nuo Vėžių šventės – rugpjūčio 7-osios iki lapkričio 7 dienos. Šis įstatymas atšauktas 1994 metais.
Taigi kaip atrodo švediška Vėžių šventė? Paprastai ji švenčiama rugpjūčio 7 dieną, susėdus prie didelio stalo su šeima, kaimynais ar bendradarbiais.
Dažniausiai šventė vyksta namuose ar sodybose, jeigu geri orai – būtinai lauke. Joje netrūksta šurmulio, dainų, vėžių, alaus ir net stipriųjų gėrimų.
Ant stalo paprastai užtiesiama popierinė vėžiais išmarginta staltiesė, palubėje ir ant sienų neretai pakabinamos vėžių figūrėlių girliandos ir ryškiaspalvės popierinės dekoracijos, vaizduojančios besišypsančią mėnulio pilnatį.
Veikiausiai šie mėnuliai žymi, kad dienos iki Kalėdų vis labiau trumpėja. Be abejo, pagrindinė sudedamoji šventės dalis yra vėžiai, paprastai išvirti ir patiekti su krapų vainikais.
Prieš šventę jų paklausa taip išauga, kad norint ją patenkinti vėžiai vežami ir iš Kinijos, Turkijos ar JAV. Žinoma, geidžiamiausi yra Švedijoje sugauti vėžiai, nepaisant jų brangumo.
Per metus švedai vidutiniškai suvalgo net apie 3200 tonų vėžių! Daugiausia – per Vėžių šventę.
Švedai žino, kad bandyti tvarkingai valgyti vėžius – bergždžias reikalas. Juk gliaudant juos sultys tykšta į visas puses!
Taigi eidami švęsti jie nesivelka pačių geriausių drabužių, bet po kaklu pasiriša dažniausiai vėžių piešiniais išmargintus popierinius seilinukus, o ant galvos užsivožia komiškas kūgio formos popierines šventines kepurėles.
Švedai turi netgi specialius vėžiams gliaudyti skirtus stalo įrankius – žnyplių formos replytes, skirtas žnyplių kiautui pralaužti, ir mažyčius peiliukus mėsai iškrapštyti. Bet dažniausiai vėžiai lukštenami rankomis.
„Pirma ties pilvu reikia iščiulpti sultis. Jos – tikras skanumėlis“, – pamokė mane per Vėžių šventę greta sėdintis švedas.
Sultis švedai iščiulpia garsiai, pasičepsėdami – Vėžių šventėje tai nelaikoma blogo tono ženklu. Iščiulpus sultis pagal laikrodžio rodykles nusukamos vėžių žnyplės, gliaudoma jose esanti mėsa.
Pats skanumas, be abejo, yra uodegoje likusi mėsa. Ji lengvai ištraukiama vėžį ties uodega perlaužus pusiau.
Jeigu nė karto negliaudėte vėžio, visa tai gali pasirodyti sudėtinga, bet lengva įgusti.
Be vėžių, per šventę visada pateikiama ir kieto brandinto švediško sūrio „Västerbotten“ iš Vesterboteno regiono bei traškios švediškos duonelės („knäckebröd“).
Vėžių šventėje neapsieinama be alkoholio – degtinės ar alaus ir išgertuvių dainų, kurias švedai vadina „šnapso dainomis“. Jos dažniausiai nebūna sudėtingos, o po kiekvienos dainos įprasta išgerti po taurelę degtinės.
Paprastai per šventę išdalijamos dainų knygutės. Dažniausiai jų būna perpus mažiau nei svečių. Taip daroma tyčia, kad viena knygele tektų dalytis su kaimynu ir taip visi galėtų glaudžiau sėdėti vieni prie kitų.
Ši linksma šventė labai mėgstama švedų ir su Švedija vienaip ar kitaip susijusių asmenų. Tad nenuostabu, kad ilgainiui tradicija švęsti Vėžių šventę peržengė Švedijos Karalystės ribas ir pasklido po kitas šalis.
Lietuvoje gyvenantys švedai, tarp kurių buvo aktyvių švediško verslo atstovų, Vėžių šventę pradėjo švęsti dar praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje.
Kaip sakė Švedijos prekybos rūmų Lietuvoje asociacijos pirmininkė Jūratė Kugytė, vienais iš šios šventės tradicijų Lietuvoje pradininkų galima būtų laikyti tuomečius „Ericsson“ kompanijos Lietuvos skyriaus vadovus ir jų šeimų narius.
Tarp pradininkų buvo ir vienas iš Švedijos prekybos rūmų Lietuvoje steigėjų bei rūmų vicepirmininkas Janas Hanssonas, pasakojęs, kad iš pradžių švedų bendruomenės Lietuvoje nariai švęsti Vėžių šventės kas rugpjūtį rinkdavosi garažuose.
Čia kiekvienas atsinešdavo tradicinio šios šventės maisto – virtų vėžių, švediškų bulvių salotų, švediškai pagamintos silkės bei gėrimų.
Taigi senas švediškas tradicijas turinti Vėžių šventė būdavo švenčiama paprastai, bet labai linksmai.
2001 metais Lietuvoje įsteigus „Sweden House“ šventė tapo oficialesnė ir iš garažų persikėlė į Lietuvos restoranus. 2006-aisiais įsteigus Švedijos prekybos rūmus Lietuvoje šventė tapo didesnė ir labiau organizuota.
Dabar kasmet į šį vieną didžiausių Švedijos prekybos rūmų Lietuvoje organizuojamų renginių susirenka vis daugiau dalyvių – ne tik švedų, bet ir lietuvių.
Paprastai čia šurmuliuoja apie 150 svečių.
Galbūt dėl to, kad Vėžių šventę švenčia vis daugiau lietuvių, ji įgavo ir lietuviškų tradicijų. Pavyzdžiui, dainuojamos ne tik švediškos, bet ir lietuviškos užstalės dainos, kurias traukia abiejų tautų atstovai.
Be to, kadangi rugpjūtis paprastai būna pats atostogų įkarštis, lietuviška Vėžių šventė yra nukelta į rugsėjo pradžią.
Perkelta į restoranus lietuviška šventė tapo puošnesnė ir iškilmingesnė už švedišką. Joje visada dalyvauja ir sveikinimo kalbą asociacijos nariams, draugams ir partneriams pasako Švedijos Karalystės Lietuvoje ambasados atstovas ar pati ambasadorė.
O patiekalus šventei Lietuvoje ruošia profesionalūs virtuvės vadovai, jie griežtai paiso švediškų receptų. Šventėje patiekiami ne tik Lietuvoje sugauti, bet ir iš kitų šalių atvežti vėžiai, mat jie pasižymi kitokiomis skoninėmis savybėmis ir dydžiu.
Iš viso šiemet per šventę Lietuvoje suvalgyta 1200 vėžių, taigi kiekvienam svečiui jų teko ne taip jau mažai. Be vėžių, šventėje patiekta ir tradicinių švediškų mėsos kukulių, silkės, lašišos, kitų šaltųjų užkandžių, desertų, įvairių kokteilių.
Nepaisant iškilmingumo, salėje tvyrojusi nuotaika nedaug skyrėsi nuo tos, kurią galima pajusti Vėžių šventėje Švedijoje.
Juk vėžiai yra patiekalas, kurį valgant dera pamiršti mandagumą ir nepykti, jeigu gliaudydamas kiautą sultimis jus aptaško kaimynas.
Vėžiai su krapais pagal švedus
Reikės:
2 kg šaldytų vėžių (juos reikėtų paruošti prieš parą),
didelio ryšulio krapų, įskaitant vainikėlius,
1 smulkiai supjaustyto svogūno,
350 ml tamsaus alaus (porterio ar stauto),
1 arbatinio šaukštelio anyžių sėklų,
3 l vandens,
100 g druskos,
2 arbatinių šaukštelių cukraus.
Atidėkite gražiausias krapų karūnėles papuošti. Kitus krapus įdėkite į didelį kibirą – pakankamai didelį visiems vėžiams, pridėkite pjaustyto svogūno, įpilkite alaus ir įberkite anyžių sėklų.
Į didelį prikaistuvį įpilkite vandens, įberkite druskos ir cukraus ir užvirkite. Išimkite šaldytus vėžius iš šaldiklio ir iškart sumeskite į verdantį vandenį prikaistuvyje. Uždenkite ir toliau virkite apie 8 minutes, kol vėžiai taps šviesiai oranžiniai arba raudoni.
Kiaurasamčiu išgriebkite vėžius ir įdėkite į kibirą su krapais ir alumi. Supilkite į kibirą karštą nuovirą iš prikaistuvio, kuriame virė vėžiai, ir leiskite, kad atvėstų. Atvėsus sudėkite vėžius į mažesnes talpyklas ir palikite jas šaldytuve ar kitoje vėsioje vietoje per naktį, kad vėžiai išsimarinuotų. Kai bus laikas juos patiekti, išgriebkite iš marinato, nusausinkite, sudėkite į lėkštes ir papuoškite krapų vainikėliais.
