Ji ne tik teoriškai žino, kaip pagaminti bet kurios pasaulio šalies patiekalą, bet daug jų ir gamina. Labiausiai Gretai patinka italų ir indų virtuvės, bet kartais ji ruošia ir žydiškų valgių.
Maisto ruošimas namie – vienas populiarėjančio lėtojo gyvenimo būdo bruožų.
Apie tai vis dažniau kalbama, kai žmonės jaučiasi pavargę nuo didžiulio tempo, į kurį juos įsuko pernelyg aktyvi gyvensena.
Neretai įtemptą ir judrų gyvenimą pasirinkę žmonės vieną dieną nutaria viską lėtinti – surasti laiko pasivaikščioti gamtoje, ruošti namuose maistą. Kai kurie netgi ryžtasi didmiesčio šurmulį iškeisti į ramybę kaimo sodyboje.
Bet G.Dičiūnaitei nutiko kiek kitaip – iš Kupiškio kilusi Greta studijavo Vilniaus dailės akademijoje, sėmėsi žinių Mačeratos universitete Italijoje, nemažai keliavo ir jau porą metų Londone dirba vienoje tarptautinių prekybos įmonių grafikos dizainere.
Atrodytų, kad lietuvės gyvenimo tempas turėjo vis didėti, tačiau ji moka neskubėti.
„Maisto rojus su lėtai troškintais jaučio žandais pomidorų ir paprikų padaže bei salierų ir pastarnokų košė su parmezanu. Tai vadinama lėtu šeštadieniu namuose“, – randu apetitą žadinantį G.Dičiūnaitės įrašą „Instagram“ tinkle.
Tokiems pietums paruošti Greta greičiausiai paskyrė ne mažiau kaip šešias valandas, o jei dar pridėtume laiką, per kurį ji prekybos centre ir turguje supirko reikiamus produktus, išeitų, jog lėtai troškintų jaučio žandų jos širdies draugui Artūrui teko laukti kone aštuonias valandas.
Visa tai vadinama lėtu gyvenimo būdu, kuris yra labai malonus.
„Ketvirtadienis reiškia, kad savaitgalis jau čia pat, o savaitgalis reiškia ilgus ir tingius pusryčius! Idėja tokiems – pomidorų padaže virti kiaušiniai su aštriu jogurtu ir žolelėmis“, – socialinis tinklas išduoda, kad jau nuo ketvirtadienio Greta ramiai planuoja, ką paruoš šeštadienio ar sekmadienio pusryčiams.
Ji lėtus pusryčius vadina tiesiog meditacija, nes niekur nereikia skubėti. Darbo dienomis moteris keliasi prieš aštuntą ryto, o savaitgaliais – apie devintą ar dešimtą, todėl veiklos tempas gerokai skiriasi.
„Mano vėlyvieji sekmadienio pusryčiai, kaip ir dažniausiai, su kiaušiniu ir blynais – šįkart iš špinatų ir varškės“, – toks „Instagram“ įrašas, kurį iliustruoja nuotrauka su kalnu žalios spalvos blynų ir kepto kiaušinio viršūne bei ant jos užbarstytais keptais grybais, verčia ryti seiles.
Vien išvydus nuotrauką galima pasijusti sočiam. Tikėtina, kad šiuos pusryčius lietuvė paruošė per valandą.
Dažnas ir tiek negaištų, verčiau sekmadienį gerai išsimiegojęs išslinktų – jei ne pusryčiauti, tai papietauti į kavinę.
Tinklaraščio „Wild Spoons“ („Laukiniai šaukštai“) ir knygos „Vegetariniai valgiai“ autorė G.Dičiūnaitė niekada nevalgo kavinėse, nes dažniausiai maistą ruošia namuose.
Net ir šiokiadieniais Greta į darbą nešasi pačios paruoštą valgį – dažnai tai būna įvairūs troškiniai, kuriuos per pietus grafikos dizainerė pasišildo mikrobangų krosnelėje.
„Labiau mėgstu naminį maistą, nes žinau, kas iš ko pagaminta. Man patinka sveikai maitintis, todėl ir apsiperku prie namų esančiame ūkininkų turguje“, – pasakojo buvusi kupiškėnė.
Daržovių troškiniai, karštos salotos su kruopomis G.Dičiūnaitės valgiaraštyje atsirado po viešnagės Indijoje – lietuvė per dvi su puse savaitės išmaišė visą šalį ir mėgavosi jos aromatais bei skoniais.
Aplankytus kraštus Greta kartais ilgesingai prisimena dėl kulinarinių dalykų ir tai aprašo socialiniame tinkle: „Kol esu apimta atostogų nuotaikos, pasidalinsiu nuotrauka iš praėjusių metų kelionės Maroke.
Pirmą kartą ragavau jūros ežių! O visos spalvotos ir nepaprastai gražios lėkštės mane tiesiog sužavėjo. Grįžtant namo pusė lagamino buvo lėkštės.“
Londone gyvenanti grafikos dizainerė retai valgo lietuviškus valgius, nors pripažino, kad jų pasiilgo. G.Dičiūnaitė netgi bandė virti cepelinus, bet jie vos neištižo. Angliškos bulvės nėra tokios krakmolingos kaip lietuviškos, todėl ir cepelinų skonis buvo neįprastas.
Kad ir kur gyventum, kad ir kokio amžiaus būtum, vaikystės patiekalų skonio negali pamiršti labai ilgai. Tokiu nepamirštamu patiekalu G.Dičiūnaitei tapo varškėčiai su uogomis – jų nuotrauka socialiniame tinkle taip pat žadina apetitą.
„Varškėčiai, kurie taip priminė pusryčius pas močiutę! Su trintomis mėlynėmis ir grietine. Lietuviškas maistas pamažu ima kelti ilgesį“, – prisipažino Greta.
Kulinarijai neabejinga grafikos dizainerė dažnai mėgaujasi lengvai paruošiamais patiekalais.
Taip nutiko ne dėl to, kad ji neturėtų laiko, atvirkščiai, Gretai patinka lėtas gyvenimo būdas.
Jo virusu lietuvė greičiausiai užsikrėtė keturis mėnesius studijuodama Mačeratoje: „Italų požiūris į maistą ir valgymą man tapo labai priimtinas.“
Kadangi italai valgo daug makaronų patiekalų, juos kaipmat pamėgo ir lietuvė.
Ji įsitikino, kaip lengvai šis valgis paruošiamas: „Itališki makaronai gaminami ne kur nors kitur, o Italijoje. Todėl patiekalai tokie skanūs, kad jų beveik nereikia gardinti.
Makaronams tereikia trupučio itališko alyvuogių aliejaus, pipirų, česnako – ir turi skaniausią patiekalą.“
Gretą italų virtuvė žavi šviežiais produktais ir tuo, kad patiekalų nenustelbia pagardai.
Itališkus valgius sudaro vos kelios sudedamosios dalys, kurios visada būna išraiškingo aromato bei skonio.
„Nėra taip, kad itališką patiekalą sudarytų dvidešimt produktų ir nejaustum, ką valgai“, – įsitikino lietuvė pastebėjusi, kad pagrindiniai produktai dažniausiai buvo pomidorai, sūris, miltai.
Tačiau angliška virtuvė lietuvės nepavergė, jai net sunku britiškus valgius palyginti su kitų šalių, kuriose keliavo. G.Dičiūnaitei per dvejus metus anglų valgiai pasirodė keisti ir apsunkinantys skrandį.
„Man atrodytų nesuderinama pupelės pomidorų padaže ant skrebučio, o britams tai labai normalu. Dar labai keista pasirodė, jog ant keptų bulvyčių pilama keletą vyno acto lašų, kurie suteikia savotišką skonį patiekalui“, – pastebėjo tinklaraštininkė.
Lietuvę sužavėjo tik angliška sekmadienio pietų tradicija – įprasta tą dieną susirinkti šeimai ar draugams ir ragauti keptą vištieną arba jautieną su bulvėmis bei Jorkšyro pudingą, primenantį duoną.
„Šis valgiaraštis man patinka ne tiek kulinariniu požiūriu, kiek dėl paties proceso, kai visi susirenka drauge valgyti“, – pripažino lėtam gyvenimo būdui prijaučianti G.Dičiūnaitė.
