Praėjusį mėnesį savo knygą „Saldžios dienos su Liu. Įkvėpimai, darantys mus laimingus“ pristačiusi L.Rimgailė prisipažino, kad pasiūlymas vesti laidą „Kalėdų skanėstai su Liucina“ buvo netikėtas, tačiau ji mėgsta iššūkius, todėl šį priėmė ilgai negalvojusi.
Nuo gruodžio 18 dienos matysime laidas, kuriose kulinarė kaskart pasiūlys po vieną patiekalą.
L.Rimgailė ruoš valgius, kurie papuoš Kalėdų stalą: užkandį, du karštuosius patiekalus ir du šventinius pyragus.
„Laida jauki, patraukli akiai, nes gaminsiu labai gražioje virtuvėje ir sukursiu šventinę nuotaiką“, – kalbėjo L.Rimgailė.
– Kokie skanėstai įprastai puošia jūsų Kalėdų stalą?
– Mama visuomet ruošia silkę pataluose, močiutė – silkę su grybais, pyragėlius su aguonomis, grybais, mišrainę su pupelėmis ir grybais. Sesuo kepa daržoves tešloje, o aš kaskart išbandau naujas salotas arba mišraines, būnu atsakinga už obuolių pyragą – jį kepu pagal giminaitės iš Lenkijos receptą.
– Garsėjate kaip desertų meistrė, be to, įkūrėte desertinę. Ar esate iš tų smagurių, kurie vietoj kepsnio mieliau renkasi saldėsį?
– Dėl gardaus deserto galiu atsisakyti visų kepsnių ir sriubų. Labai mėgstu saldumynus.
Man labai patinka ne tik valgyti, bet ir ruošti desertus. Reikia pasistengti, kad jie būtų gražiai pateikti, žaisti formomis, spalvomis – tai leidžia kurti ir mėgautis.
– Burnoje tirpstančių pyragaičių, tortų ir kitų gardumynų receptus kuriate pati?
– Taip. Dažniausiai įkvėpimo ieškau internete, knygose, o galutinį variantą sukuriu savo.
Dažniausiai mano mintys sukasi apie įvairius pyragaičius ir tortus. Juos kuriu savo desertinei. Namuose ruošiu kiek paprastesnius pyragus, sluoksniuotus desertus.
– O ar turite iš mamos, senelių paveldėtų receptų sąsiuvinių?
– Šįmet senelė man atvežė savo senus sąsiuvinius. Juose radau šį tą įdomaus. Kol kas tai viskas, ką turiu. Tikiuosi, kad mano parašyta knyga papildys šeimos receptų lentyną.
– Ar namų virtuvė yra išskirtinai jūsų valdos?
– Vyras Tadas (šokėjas T.Rimgaila. – Red.) virtuvėje nebent pasišildo arba pasipjausto ko nors. Jeigu kas nors garuoja, tai jau tikrai mano rankų darbas. Mielai pasidalyčiau savo valdomis, bet norinčiųjų neatsiranda.
– Gal prisimenate kokią linksmą istoriją, nutikusią ruošiant maistą?
– Turbūt visuomet prisiminsiu, kaip su vienu bičiuliu pirmą kartą kepėme tortą. Mums tuomet buvo šešiolika, gal septyniolika metų. Jis paprašė tetos recepto ir griežtai laikydamiesi jos nurodymų abu gaminome. Reikėjo matyti, kokios didelės buvo mūsų akys, kai pirmąkart gyvenime nugesinome sodą actu. Soda pradėjo putoti, o mes to nesitikėjome.
Tortą kepėme daugiau nei pusdienį, bet jis kuo puikiausiai pavyko. Pagal tą patį receptą medaus tortas kepamas ir mano desertinei.
– Kokie įprastai būna jūsų pusryčiai?
– Gausūs. Iš pradžių suvalgau avižinės košės, sumuštinį su avokadu ir lašiša arba jogurto su vaisiais. Tuomet beveik visada suvalgau kokį nors saldėsį.
Pusryčiams dažnai skiriu visą valandą. Kad ramiai pradėčiau dieną, susidėliočiau mintis ir planus, keliuosi anksčiau ir niekieno netrukdoma mėgaujuosi maistu bei ramybe.
– Ar vyras į lovą atneša kavos?
– Mano vyras – pelėda. Kol pabunda, aš jau būnu pusę dienos nugyvenusi ir milijoną darbų nudirbusi.
– Be kokio patiekalo jūsų namuose neįsivaizduojama šventinė vakarienė?
– Be mamos paruoštos mėsos, daržovių mišrainės su ryžiais ir mano deserto prie kavos.
– Kuo vaišinate netikėtai užsukusius svečius?
– Beveik visada turiu užtepėlių, šiaudeliais papjaustau šviežių daržovių, padėlioju sūrio ir vytinto kumpio. Dažniausiai turiu kokio nors saldumyno – juo pavaišinu prie puodelio kavos ar arbatos.
– Kokių ypatingų patiekalų esate ragavusi?
– Jei atvirai, nieko pernelyg egzotiško. Ypatingi produktai man yra jūrų gėrybės: aštuonkojai, krabai, šukutės.
– Ko už jokius pinigus negalėtumėte įsidėti į burną?
– Esu mačiusi, kaip ryja dar plakančią gyvatės širdį ir panašius dalykus. Neįsivaizduoju savęs tai valgančios.
Humusas su moliūgais
Reikės:
skardinės (300 g) konservuotų avinžirnių,
1 stiklinės moliūgų tyrės,
1 šaukšto alyvuogių aliejaus,
1 šaukšto žemės riešutų sviesto arba sezamų pastos,
skiltelės česnako,
moliūgų sėklų,
maltos saldžiosios paprikos,
šviežiai grūstų juodųjų pipirų,
žiupsnio druskos,
šviežios aitriosios paprikos.
Pirmiausia pasiruoškite moliūgų tyrę. Nulupkite ir nemažais gabalėliais supjaustykite moliūgą. Sudėkite į skardą, išklotą kepimo popieriumi, ir 40–60 min. kepkite orkaitėje. Kai gabaliukai visiškai suminkštės, reikia traukti iš orkaitės.
Atvėsintus moliūgo gabaliukus sudėkite į trintuvo indą ir sutrinkite.
Tokiu pat būdu paruoškite avinžirnių tyrę. Kad masė būtų vientisa, trindami galite įpilti kelis šaukštus skysčio, kuriame buvo avinžirniai. Kartu sutrinkite ir skiltelę česnako.
Moliūgų ir avinžirnių tyres supilkite į vieną indą, pagardinkite sezamų pasta arba žemės riešutų sviestu, malta saldžiąja paprika, druska ir šviežiai grūstais juodaisiais pipirais.
Sudėkite į indelį, apšlakstykite alyvuogių aliejumi, pabarstykite moliūgų sėklomis ir aitriosiomis paprikomis.
