Profesorė įspėjo – jei keliautumėte į Kiniją, venkite tai daryti prieš Naujuosius metus ir dar savaitę po 15 dienų trunkančios didžiausios Kinijoje šventės.
Tuo metu visi lėktuvai, traukiniai ir autobusai būna perpildyti. Ne veltui šis laikas vadinamas didžiausia migracija visame pasaulyje.
„Tai džiugi ir spalvinga šeimos susibūrimo ir besiartinančio pavasario sutikimo šventė – ilgiausios mūsų atostogos. Todėl visi kinai, kad ir kur gyventų, skuba į gimtuosius namus. Tikima, kad šeimos rate sutikus Naujuosius visus jos narius lydės sėkmė“, – pasakojo Jie Zhou.
Šiemet tik antras kartas, kai profesorė Naujuosius metus sutinka toli nuo namų. Iš Kinijos šiaurės rytuose esančio Šenjango miesto kilusi Jie Zhou į Lietuvą persikėlė gyventi vos prieš tris mėnesius.
Todėl tėvus iš anksto perspėjo, kad namo šventei negrįš. Naujuosius ji sutiko su kolegomis iš Vilniaus universiteto Konfucijaus instituto ir kitais Vilniuje gyvenančiais kinais.
Moteris stengėsi nenukrypti nuo šventės tradicijų ir šventinei vakarienei gamino tokius tradicinius valgius kaip virtiniai su kiauliena, ant stalo dėjo žuvies patiekalus, vaisius, riešutus.
Nors Kinijoje, kaip ir visame Vakarų pasaulyje, Grigaliaus kalendorius naudojamas jau daugiau nei šimtmetį, Naujieji metai vis dar sutinkami pagal senąjį Mėnulio kalendorių.
Kinų Naujųjų metų data kasmet skiriasi, nes jie minimi antrosios mėnulio jaunaties metu, po žiemos lygiadienio.
Profesorė pasakojo, kad Naujieji metai jos gimtojoje šalyje sutinkami spalvingai ir sočiai. Visur vyrauja raudona spalva.
Tikima, kad ji padeda atbaidyti mitinę pabaisą Nianą, kuri senovėje Naujųjų išvakarėse rydavo žmones.
„Raudona – ryški spalva, todėl ji atbaido ir bloga linkinčius žmones. Jeigu esate gimę Šuns metais, kokie ir prasidėjo, Naujųjų išvakarėse privalote dėvėti ką nors raudono.
Mes tikime, kad ši spalva apsaugo nuo visapusiško blogio“, – apie kinų prietarus kalbėjo profesorė.
Likus kelioms dienoms iki pagrindinės šventės dienos – Naujųjų išvakarių – visų kinų namuose iš pagrindų valomi namai, išmetami seni nereikalingi daiktai. Taip siekiama išvalyti namus nuo negandų, pykčių, negatyvios energijos.
„Kiekvienas namų kampas turi būti švarus. Tikima, kad tik išvalius namus ir atsikračius senienų yra pasiruošta naujai pradžiai, naujai laimei“, – aiškino Lietuvoje gyvenanti kinė.
Namai taip pat puošiami spalvingais ir tam tikrą reikšmę turinčiais ritualiniais karpiniais, kaspinais, mazgais, paveiksliukais. Tikima, kad jie gali į namus pritraukti turtus, meilę, laimę, sveikatą ir sėkmę.
Profesorės namų langą puošė popierinis apvalus karpinys iš raudono popieriaus, linkintis ramybės, o ant sienos kabojo tradicinis kinų mazgas, kuris, tikima, pritraukia į namus laimę.
Prieš Naujuosius ant namų durų įprasta klijuoti ir ant raudono popieriaus surašytus rimuotus dvieilius. Ši tradicija siekia daugiau nei tūkstantį metų.
Taip pat visuose namuose kabinamas apverstas laimės hieroglifas „fu“. Tai esą pritraukia trokštamą laimę ir sėkmę.
Prieš šventę kinų namai kvepia įvairiomis gyvomis pavasarinėmis gėlėmis, simbolizuojančiomis naują viltį. Ten, kur gyvena Jie Zhou, kinų namus dažniausiai puošia orchidėjos, simbolizuojančios šeimos santarvę.
Šventės laikotarpiu kinai netaupo. Prieš Naujųjų sutikimą visi masiškai užgula parduotuves, ieškodami naujų drabužių, batų. Kinams Naujuosius metus būtina sutikti pasipuošus naujais apdarais.
Kaimiškosiose vietovėse skerdžiamas gyvulys, kurio mėsa per šventinę vakarienę gardžiuosis visa susirinkusi šeima.
Naujųjų išvakarėse ant apskrito stalo visuomet turi būti daugiau patiekalų, nei šeima gali suvalgyti. Manoma, kad tai užtikrins sočius, sėkmingus ir turtingus metus.
Ant stalo tradiciškai galima rasti didelę žuvį, kuri simbolizuoja perteklių, įvairių daržovių, vaisių, saldumynų.
O populiariausias valgis – tradiciniai kiniški virtiniai, kurių forma primena senovinį kinų pinigą. Jie valgomi išmušus dvyliktai valandai. Tuo metu valgomi virtiniai esą padeda pritraukti turtus ir simbolizuoja naują pradžią.
Simboliška ir tai, kad virtinių įdaras, kuris gali būti pagamintas iš bet kokios rūšies mėsos, ir paplotėliai turi būti apvalūs. Ši forma kinams labai svarbi, nes reiškia pilnatvę.
„Būtent todėl per Naujuosius metus mes būtinai sėdame prie apvalaus stalo. Tuomet visi jaučiasi lygūs“, – aiškino profesorė.
Virtinius dažniausiai ruošia visos šeimos moterys, o gudrios šeimininkės į kai kurių įdarą įdeda ir po saldainį, monetą ar riešutą. Tas, kuriam pavyksta rasti laimingą virtinį, gali tikėtis turtų, meilės, galios ar ilgaamžiškumo. Virtiniai valgomi ir pirmąją naujų metų dieną.
Po šventinės vakarienės vaikams ir jaunesniems šeimos nariams dovanų įteikiami raudoni vokai su pinigais ir visi žiūri tą pačią televizijos programą – naujametes iškilmes su dainomis, šokiais, akrobatiniais pasirodymais, parodijomis, pokalbiais.
Šventinę naktį kinai į viršų kelia vietinės degtinės ar alaus bokalus. Gėrimų ir maisto turi nepristigti visą naktį. Net ir patys mažiausi naujametę naktį nemiega. Vidurnaktį, suskambus varpui, visi išsiruošia į gatves.
Tuomet į dangų kyla fejerverkai, o paskui į namus prie stalo sugrįžę seniai matyti šeimos nariai iki paryčių pasakoja, kas nutiko per pastaruosius metus, žaidžia stalo žaidimus.
Naujųjų rytą kinai taip pat dažnai pabunda nuo kieme kaimynų jau sprogdinamų fejerverkų. Jų keliamas didelis garsas turi nubaidyti piktąsias jėgas.
Yra ir dar vienas gajus prietaras – pirmąją naujų metų dieną nešluoti grindų, neišmesti šiukšlių. Manoma, kad kartu su visu tuo galima išmesti ir į namus atėjusią naują laimę.
Šventės išvakarėse ir pirmąsias penkias dienas dažniausiai laikas leidžiamas namuose, o paskui lankomi giminės, kolegos, draugai.
Dažniausiai į svečius nešamos mažos dovanėlės – vaisiai, saldumynai, vynas, vietos gaminiai. Tradicinės kinų poros Naujųjų išvakares sutinka vyro šeimoje, o pirmąją naujų metų dieną skuba pas žmonos tėvus.
Naujųjų metų sutikimo šventė neįsivaizduojama ir be tradicinės Žibintų šventės, kuri žymi šventinio laikotarpio pabaigą ir tai, kad metas grįžti prie įprasto gyvenimo.
„Svarbiausia sutinkant Naujuosius – gera nuotaika ir tikėjimas, kad kiti metai bus geresni nei praėjusieji“, – sakė Jie Zhou.
Tokiomis nuotaikomis profesorė ir kuriasi Vilniuje. Moteris tvirtino jau pripratusi prie lietuviško gyvenimo tempo, maisto ir netgi šaltų orų. Tik pilkas dangus ir saulės trūkumas profesorę verčia ilgėtis namų.
„Šiais laikais pasaulis yra tapęs kaimu. Šiuolaikinės technologijos leidžia man su savo šeima bei draugais kalbėtis ir netgi juos matyti kasdien. O pažinti naujas kultūras yra didelė dovana“, – džiaugėsi kinė.
Iki atvykimo į Lietuvą nieko apie mūsų šalį nežinojusi profesorė dabar domisi mūsų kultūra ir istorija. Jie Zhou neslėpė susižavėjimo sostinės Senamiesčiu, jo architektūra.
Dažnai profesorę galima išvysti apsiperkančią turguje, užsukusią į lietuviškus restoranus ir kavines. Priešingai nei dauguma kinų, Jie Zhou vietoj arbatos mieliau renkasi gardžios kavos puodelį.
„Aš čia jaučiuosi kaip namie. Galiu rasti visko, ko man reikia. Žmonės čia ramūs, stilingi ir draugiški. Jūs, kaip ir dauguma šiauriečių, iš išorės atrodote šalti, bet viduje esate karšti. Gyvenimas čia teka ramia eiga, todėl tai ideali vieta apmąstyti likimą. Vilnius – ideali vieta filosofams“, – įsitikinusi Jie Zhou.
Tradiciniai šiaurės rytų kinų virtiniai (jiaozi)
Reikės (visų produktų dėkite pagal savo nuožiūrą ir skonį):
baltų miltų,
vandens,
kiaulienos faršo,
kininio kopūsto,
imbiero šaknies,
svogūnų laiškų,
aštriųjų pipirų miltelių,
baltųjų pipirų, druskos,
sojų padažo,
aliejaus,
makaronams skirto padažo (nebūtina).
Iš miltų ir trupučio šalto vandens sumaišykite tešlą. Pilkite tiek vandens, kad tešla taptų lipni, bet būtų gana kieta kočioti. Palikite valandai.
Per tą laiką paruoškite įdarą. Į didelį indą sudėkite faršą, susmulkintą kininį kopūstą, imbierą ir pjaustytus svogūnų laiškus. Įberkite aštriųjų pipirų miltelių, baltųjų pipirų ir druskos. Taip pat įlašinkite sojų padažo, truputį vandens ir aliejaus.
Su dviem kiniškomis lazdelėmis arba šakute maišykite mėsą ir prieskonius viena kryptimi. Tai ypač svarbu, kad mėsa paskleistų savo sultis ir įdaras taptų lipnus.
Tuomet iš tešlos suformuokite pailgą dešrą. Ją padalinkite į mažas dalis ir kiekvieną jų atskirai iškočiokite ant miltuoto stalo paviršiaus. Pasistenkite iškočioti kuo plonesnius skrituliukus. Ant kiekvieno skrituliuko dėkite po nedidelį gniužulėlį mėsos, perlenkite tešlą ir kraštą užspauskite. Taip paruoškite visus virtinius.
Dideliame puode užvirinkite vandenį, tada į jį dėkite paruoštus virtinius. Kai vanduo vėl užvirs, o virtiniai iškils į paviršių, įpilkite truputį šalto vandens. Tada vėl palaukite, kol vanduo užvirs, ir dar kartą įpilkite truputį šalto vandens. Kai virtiniai iškils į paviršių, jie jau bus paruošti.
Kad įsitikintumėte, jog virtiniai paruošti, galite vieną išimti – palietus jis turėtų būti labai minkštas, tarsi pilnas oro viduje.
Patiekite su sojų padažu, ryžių actu ir mėgstamomis salotomis.
