Prieš pusantrų metų susituokusi pora netrukus apsisprendė laikytis vegetariškos mitybos – pirmiausia Anželika atsisakė mėsos, po kiek laiko ją iš savo valgiaraščio išbraukė ir Audrius. Abu netrukus nustojo valgyti žuvį ir kiaušinius, kasdieniame valgiaraštyje neliko ir pieno produktų.
„Niekam nėra pavykę iš karto tapti vegetaru arba veganu – nuspręsti tai per vieną dieną“, – įsitikinusi Anželika.
Vyras jai pritarė: „Tai atėjo pamažu. Bet tai – ne sprendimas, o gyvenimo būdas.“
Iš pradžių pora nesitikėjo, kad vegetariškų patiekalų įvairovė gali būti tokia didelė. Kelerius metus greta gestų kalbos ir architektūros inžinerijos juodu dirbo restoranuose virėjais – Nidoje, Juodkrantėje, Vilniuje.
Didžioji patiekalų dalis ten buvo ne vegetarinė ar veganinė, todėl porai pradėjus maitintis kitaip atsivėrė naujų spalvų, skonių ir malonių pojūčių kelias.
Kiekvienas jų kasdien domėjosi ir dalijosi geriausiais receptais, juos išbandė.
Ne viskas iš pirmo karto pavykdavo, bet vyras ir žmona patiekalus ruošė daug kartų, kol ištobulino receptūras.
Juk atsisakius kiaušinių reikėjo pasukti galvą, kaip iškepti keksą ar pyragą be jų ir kas galėtų sujungti visus tešlos produktus. O tam puikiai tiko sėmenys, kuriuos sutuoktiniai naudojo ir kepdami velykinį morkų keksą.
Pora kepiniams nebenaudoja ir miltų, turinčių glitimo. Todėl teko ieškoti, kuo juos pakeisti, kad pavyktų paruošti tinkamą tešlą ir iškepti įprastus pyragus ar tortus. Šiems skanėstams puikiai tiko ryžių miltai.
„Mitybos pokyčius šeimoje pradėjau aš, nes nuo vaikystės turiu skrandžio negalavimų: padidėjusį rūgštingumą, netoleruoju laktozės. Todėl juokauju sakydama, kad jau nuo mažens buvau veganė, tik to nežinojau.
Vaikystėje gėriau pieną, nors nuo jo visada jausdavausi prastai, ir tik sulaukus dvylikos metų man buvo nustatyti šie negalavimai. Jau tuomet teko keisti mitybą, todėl pastaruoju metu nedaug kas mano valgiaraštyje ir kito“, – pasakojo A.Teresė.
Šeimai atsisakius pieno produktų, mėsos, žuvų, kiaušinių, baltų miltų, kavos ir alkoholio gyvenimas dėl to nesugriuvo.
„Kai nebevartoji baltų miltų, pradedi norėti dar daugiau lengvumo, tampi energingesnis.
Tada nebemačiau poreikio valgyti mėsą, mane ji labai apsunkindavo“, – pastebėjo Anželika.
Mylimajai nustojus valgyti mėsą, vyras dar kiek laiko neatsisakė mėsiškų patiekalų. Anželika jam turguje pas ūkininkus pirkdavo mėsos, o netrukus Audrius tokių patiekalų tiesiog nebenorėjo.
„Mačiau, kad Anželika valgo daug įvairesnį, skanesnį ir turtingesnį maistingųjų medžiagų maistą, supratau, kad ir man vertėtų paįvairinti savo valgiaraštį. Tarytum savaime sužinai vieno patiekalo receptą, kito, ir užsisuka tas ratas, iš kurio nesinori pabėgti“, – patikino A.Teresius.
Vienas kitą jie dar labiau pažino eidami šiauriniu, per visą Ispaniją nusidriekusiu Šv.Jokūbo keliu.
„Nuėję devynis šimtus kilometrų pažinome kiekvienas save ir vienas kitą. Pažinome vienas kito norus, siekius ir skonį, kas mus įkvepia. Parsinešus į Lietuvą šią vidinę darną keisti skonius ir namuose tikrai nebuvo iššūkis, labiau dovana ir proga dar kartą atrasti ką nors vertingo drauge“, – patikino Anželika.
Nors jų virtuvė užima aštuonis kvadratinius metrus, sutuoktiniai joje nesunkiai išsitenka. Be to, kuris pirmas vakare grįžta po darbo, tas ir imasi ruošti valgį. Kadangi šiuo metu pora sutartinai laikosi vienodo mitybos principo, šįmet kitaip nei anksčiau švęs ir Velykas.
„Užaugau su tradiciniais Velykų ritualais, kai atsikeli anksti rytą ir dažai svogūnų lukštuose kiaušinius. Po to kartu su tėvais ruoši šventinius pietus, tada visi susėda ir daužo margučius, renka stipriausią. Dabar keičiame patiekalus ir šventinę veiklą“, – pasakojo A.Teresius.
Anželika neįsivaizduoja Velykų stalo be deserto, nors įprastai skanėstai vadinami nuodėme.
„Mes stengiamės kurti ne nuodėmes, kad nereikėtų skaičiuoti kalorijų ir kiek keksiukų jau suvalgėme“, – apie morkų keksą užsiminė gestų kalbos vertėja.
Šviežios morkos – vitaminų šaltinis, todėl sutuoktiniai iš šių daržovių gražiausiai pavasario šventei paruoš ir užkandį.
Prekybos centruose ir turguje jau pasirodė šiltnamiuose užaugintų naujo derliaus gėrybių, todėl vertėtų jas rinktis ir ruošti šventinius valgius. Vienas jų, kone pats paprasčiausias, – orkaitėje keptos morkos.
Šviežių morkų nereikėtų skusti ir visiškai nupjauti kotų, o tik pašveisti jas šveistuku, gerai nuplauti.
„Nulupę žieveles prarasime vitaminus. Jų daugiausia būna iškart po plonu žievės sluoksniu, todėl nulupus skųstuku neliks vitaminų bombos“, – sakė A.Teresė.
Paruošę aliejaus mišinį su prieskoniais (kariu, česnakais, mairūnais), juo aptepkite morkas ir pašaukite į iki 180 laipsnių įkaitintą orkaitę 25 minutėms, kol daržovės suminkštės.
„Morkos greitai nesuminkštėja, todėl jas reikia šiek tiek pakepti. Keptos morkos valgant išliks traškios, bet ne tokios, kad jas valgant triaukšėjimas girdėtųsi kitame kambaryje“, – juokdamasis tikino Audrius.
Keptos morkos valgomos pamirkant jas į veganišką majonezą. Jį sutuoktiniai gamina namuose iš avinžirnių nuoviro, dar kitaip vadinamo akvafaba.
Jos galima pasigaminti verdant avinžirnius. Jiems išvirus į atskirą indą nupilamas skystis, kuris ir naudojamas majonezui ruošti. Be šio nuoviro, kuris veganams atstoja kiaušinio baltymą, reikėtų turėti garstyčių ir aliejaus.
Prieskonius galima pasirinkti pagal skonį – Anželika ir Audrius mėgsta naudoti karį, rūkytą papriką. Visus produktus reikia išmaišyti ne šaukštu, o trintuvu.
Jeigu neįberiama prieskonių, majonezas išlieka baltas. Jeigu naudojamas karis, majonezas bus geltonas. Spalva priklauso nuo to, kokiais prieskoniais bus gardinama.
A.Teresius paruošti majonezą bandė daug kartų, nes ne iš pirmo sykio pavyko. Būdavo, kad išplakus produktus netrukus atsiskiria jų sluoksniai ir po to jų niekaip nesujungsi į vientisą masę. Reikia išmokti tarsi pagauti plakimo tempą ir suvaldyti procesą.
„Kai žengi kitokios mitybos link, iškyla sunkumų, nes nežinai, ką valgyti ir kaip produktai susijungia tarpusavyje. Mums ne tik majonezas iš pirmo karto nepavyko, bet ir kai kurie pyragai“, – neslėpė A.Teresė.
Kasdieniai patiekalai, kuriais mėgaujasi pora, jau nemažai kartų išmėginti ir visada pavyksta.
Tarp tokių – grikių ir voveraičių apkepas, įdarytos paprikos, baklažanų ir avinžirnių salsa, beglitimės picos su duonmedžio vaisiumi, balandėliai su bolivinėmis balandomis, anakardžių ir kokosų kremo tortai, šokoladiniai cukinijų pyragai, daržovių troškiniai ir sriubos.
„Kai mes pasikalbame apie ateities restoraną, Audrius sako: aš virsiu daug sriubų!“ – apie svajonę tapti nuosavo restorano šeimininkais užsiminė žmona.
Po vestuvių sutuoktiniai įsigijo pusantro hektaro dirbamosios žemės Trakų rajone, tad šį pavasarį jau kibs sodinti saldžiųjų bulvių (batatų), sėti morkų, burokėlių, auginti levandų ir gervuogių.
„Norime, kad toks keksas atsirastų iš mūsų pačių užaugintų morkų“, – tvirtino Vilniaus universitete Filologijos fakultete taikomosios kalbotyros magistro darbą netrukus ginsianti A.Teresė, kuri nuo vaikystės mėgo padirbėti tėvų sode.
A.Teresius taip pat pasirengęs dirbti žemę: „Auginsime viską, ką dabar valgome, ir tai, ko nerandame pas ūkininkus.
Pabuvus gamtoje kyla labai daug įkvėpimo, vienas po kito susikuria receptai – tai erdvė skaniai kūrybai.“
Ši pora tikisi, kad apie dešimt metų nedirbta žemė gerai pailsėjo, todėl jiems rudenį duos nemenką derlių.
Majonezas iš avinžirnių nuoviro
Reikės:
3 šaukštų avinžirnių nuoviro,
šaukštelio garstyčių,
žiupsnelio druskos,
0,5 šaukštelio klevų sirupo (galima keisti cukraus sirupu ar agavų sirupu),
100 ml beskonio aliejaus (rekomenduojama saulėgrąžų),
papildomų prieskonių:
tailandietiško kario,
saldžiosios raudonosios paprikos (jei norisi aštriau ir dar pikantiškiau, galima dėti rūkytos paprikos prieskonių),
pipirų.
Į cilindro formos indą supilkite avinžirnių nuovirą, klevų sirupą, įberkite druskos, įdėkite garstyčių. Pagrindinį majonezo skonį jau turite, tačiau šiame etape galite jį gardinti jums patinkančiais prieskoniais. Tai gali būti karis, aitrioji paprika, raudonoji saldžioji ar rūkyta paprika (prieskoniai), įvairios žolelės. Tai – jūsų kūryba.
Kai pirmas etapas baigtas, į rankas imkite plaktuvą – pradėkite plakti. Plakdami lėta srovele (tai labai svarbu ruošiant majonezą – jei labai skubėsite, majonezo sluoksniai gali atsiskirti) pilkite aliejų ir stebėkite majonezo tirštėjimą. Kuo daugiau pilsite aliejaus, tuo majonezas bus standesnis (pasirinkite tirštumą pagal numatytą paskirtį).
Veganiškas morkų keksas
Reikės:
160 g tirpinto kokosų aliejaus,
125 g smulkinto baltojo cukraus,
125 g rudojo cukraus,
400 g tarkuotų morkų,
0,5 arbatinio šaukštelio tarkuoto muskato riešuto,
šaukštelio cinamono,
350 g beglitimio miltų mišinio,
15 g sodos,
15 g citrinų sulčių (sodai aktyvinti),
1,5 šaukštelio kepimo miltelių,
50 g susmulkintų sėmenų,
150 g vandens,
20 g graikinių riešutų,
35 g razinų,
žiupsnelio druskos.
Nulupkite ir sutarkuokite morkas. Smulkintuvu sumalkite sėmenis ir užpilkite vandeniu, kad išbrinktų (palaikykite 5–10 minučių). Stambiai sukapokite graikinius riešutus ir padėkite juos į šalį.
Razinas nuplaukite ir palikite inde su vandeniu pabrinkti. Ištirpintą kokosų aliejų pilkite į dubenį kartu su baltuoju ir ruduoju cukrumi bei išbrinkintais sėmenimis. Viską gerai išplakite plaktuvu.
Į kitą indą suberkite miltus, cinamoną, kepimo miltelius, druską bei muskato drožles. Viską gerai išmaišykite šaukštu.
Aktyvinkite sodą su citrinų sultimis ir pilkite į pirmąjį indą. Šiek tiek pamaišykite. Per sietuvą suberkite sausus produktus iš antrojo indo. Vėl viską išmaišykite.
Suberkite tarkuotas morkas, razinas, riešutus ir viską gerai išmaišykite šaukštu. Paruoškite kekso kepimo formą: ištepkite kokosų aliejumi ir apibarstykite beglitimiais miltais. Pilkite masę į formą.
Kepkite orkaitėje, įkaitintoje iki 170 laipsnių, apie 50 minučių arba kol įdūrus medinį pagaliuką ant jo neliks prikibusios neiškepusios tešlos masės (jei kekso viršus ima skrusti, patikrinkite temperatūrą ir uždenkite folija).
Kol keksas kepa, paruoškite kremą. Šis kremas – tikras atradimas tiek dėl gundančio grožio, tiek dėl švelnaus skonio.
Reikės:
150 g kokosų kremo
pusės šaukštelio agaro (augalinės želatinos)
valgomojo šaukšto agavų sirupo
Kokosų kremą pilkite į puodą, dėkite šaukštą agavų sirupo ir berkite agaro miltelius. Viską maišykite ir lengvai pakaitinkite. Masei pradėjus stingti nukelkite nuo kaitlentės, leiskite kiek atvėsti ir pilkite ant kekso.
Keksą galite puošti šviežiomis uogomis ir šviežiomis prieskoninėmis žolelėmis. Kokosų kremas po truputį stings, tad padabinkite uogomis ir žolelėmis iškart.
