Kulinarija G.Šapiro-Bilas domėjosi nuo vaikystės, todėl ir dabar stoti prie puodų – joks iššūkis. „Kulinarija yra mano aistra ir aš tikrai daug laiko praleidžiu virtuvėje“, – sakė vyras, jau nuo liepos 7-osios kartu su žiūrovais trauksiantis į skonių ir potyrių kupiną kelionę per visas dešimt Lietuvos apskričių.
– Kaip atsidūrėte virtuvėje, kokį pirmą patiekalą paruošėte? – pasiteiravau G.Šapiro-Bilo.
– Pirmasis patiekalas – karbonadas, kurį iškepiau jau paruoštą. Buvau gal septynerių ar aštuonerių metų. Mama palikdavo maisto termose, bet man jis nepatikdavo. Tada parodė, kaip įjungti dujas, ir pats šildydavausi maistą. Nuo to prasidėjo kulinarinė kelionė.
O šiaip kulinarinis talentas, matyt, paveldėtas. Puikiai valgį ruošė mano mama, močiutės.
Iki šiol pagal močiutės receptus ruošiu kapotą silkę, troškinį su džiovintomis slyvomis, morkų troškinį, kuris žydiškai vadinamas tsimmes, gardų raugintų kopūstų troškinį, kurį mėgsta ir mano vyresnysis vaikas.
– Namuose esate pagrindinis kulinaras. O žmonai ar atsiranda vietos virtuvėje?
– Pagrindinis aš, ji kartais mano užsakymu iškepa varškės apkepą, pyragą.
Aš miltinių patiekalų neruošiu – bijau miltų ir tešlos, man atrodo, per daug sudėtinga, nors kiti sako, kad labai paprasta.
– Ko jūsų namuose visada galima rasti šaldytuve ar spintelėse?
– Svogūnų, šoninės ar sūdytų lašinių, makaronų, kruopų, sviesto – esminių produktų. Iš jų visada gali ką nors paruošti.
– Jei užsuktų netikėtas svečias, kuo jį pavaišintumėte?
– Picą užsakyčiau. O šiaip visada galima paruošti makaronų.
Jei yra šoninės, žolelių, pomidorų, visada galima ką nors suregzti.
– Ar vis dar patiriate atradimų virtuvėje – naujų produktų, derinių?
– Žinoma. Tiek gamindamas, tiek kur nors valgydamas atrandi. Tie patys patiekalai atsibosta – vieną paruoši ir atsiranda azartas daryti ką nors kita.
Iš mano naujausių atradimų – tailandietiška virtuvė, aštrios sriubos. Dabar mane tai veža.
– Sugebėtumėte išvirti sriubą iš kirvio?
– Žinoma. Kirvis – tik simbolis. Visada yra kruopų, kokia nors daržovė – reikia tik fantazijos.
– Kaip manote, ar galima išmokti kulinarijos meno?
– Virtuvė – toks dalykas: arba gali ruošti maistą, arba ne, sekasi arba nesiseka.
Gali skaityti daug knygų, žiūrėti daug laidų, bet jei neturi gyslelės, skonio neišgausi. Gali tik išmokti gražiai pjaustyti.
– Kuo žiūrovai praturtės žiūrėdami jūsų vedamą laidą „Maisto kelias“?
– Tikiuosi, ši laida padės geriau pažinti visą Lietuvą ir jos kulinarijos paveldą.
Mes važinėjame po apskritis, turinčias išskirtinę virtuvę, ypatingų patiekalų, – yra ką veikti Lietuvoje, ką pamatyti ir paragauti. Nors, atrodytų, mūsų šalis tokia nedidelė, maisto įvairovė – didžiulė. Tos pačios bulvės kiekviename regione vis skirtingai patiekiamos.
Jau lankėmės Kauno apskrityje, Raudondvario dvare, ir ten ragavome elnienos didkepsnio, „Šiluvos karūnoje“ – fantastiški virtinukai su voveraitėmis, Alytuje – bulvinė banda.
Visuomet raginu žmones: kai kur nors važiuojate, nukrypkite nuo pagrindinių kelių ir išvysite daugybę neatrastų, tačiau neįtikėtinai įdomių vietų. Pastaruoju metu Lietuvoje atsirado daug smulkiųjų verslininkų, kurie verčiasi maisto ar maisto produktų gamyba. Pasirodo, ne vien cepelinai, kugelis ir šaltibarščiai yra Lietuvos nacionalinis maistas.
Su skaitytojais G. Šapiro-Bilas pasidalino savo receptu. Puikiai tiks savaitgaliui!
Kebabas su cinamono lazdelėmis
Vasarą, kai pačiame įkarštyje kepsnių ant grotelių sezonas, G.Šapiro-Bilas siūlo paragauti kebabo su cinamonu.
Reikės: 0,5 kg maltos avienos, 0,5 kg maltos jautienos, daug šviežių kalendrų, vienos arba dviejų svogūno galvų, druskos, pipirų, 10–15 cm ilgio cinamono lazdelių.
Svogūną su žolelėmis ir prieskoniais sutrinkite trintuvu, sumaišykite su malta mėsa, padarykite į kumštį telpantį pailgą kukulį ir iš galo įsmeikite cinamono lazdelę. Tai suteiks netikėto skonio ir aromato. Kepkite ant grotelių, tik neperkepkite.
Patiekite su jogurtiniu padažu, kuriam reikės: 200 g graikiško jogurto, žiupsnelio šviežių mėtų, citrinų sulčių, alyvuogių aliejaus ir trupučio česnako. Viską sumaišykite ir valgykite su kebabu.
