Tačiau ar virtuvės profesionalų sukurti kulinariniai receptai irgi turi teisę į autorių teisių apsaugą?
Apie tai plačiau pasakoja Erikas Saukalas, advokatų profesinės bendrijos „Žabolienė ir partneriai METIDA“ partneris, advokatas.
Svarbiausia originalumas
Sparčiai populiarėjant socialiniams tinklams ir įvairiems maisto tinklaraščiams, šis klausimas tampa vis aktualesnis maisto mėgėjams ir profesionalams. Tačiau kol kas aiškaus ir vienintelio atsakymo į jį nėra.
Lietuvos autorių ir gretutinių teisių apsaugos įstatymas bei tarptautiniai teisės aktai, tokie kaip Berno konvencija dėl literatūros ir meno kūrinių, saugo originalius literatūros, mokslo ir meno kūrinius, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštos kūrybinės veiklos rezultatas.
Pagal galiojančius teisės aktus bei teismų išaiškinimus autorių teisių objektu yra laikomi ne bet kokios, o kūrybinės veiklos (žmogaus intelektinės veiklos), susijusios su literatūra, menu ir mokslu, rezultatai, kurie yra išreikšti objektyvia forma. Antrasis autorių teisių objektą apibūdinantis požymis yra originalumas – pagrindinė sąlyga kūrinio teisinei apsaugai atsirasti. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad originalumas negali būti tapatinamas su naujumu.
Lietuvos teismų yra išaiškinta, kad originalus kūrybinės veiklos rezultatas laikomas kūriniu ir saugomas, nepaisant jo meninės vertės, taigi saugomi bet kokie kūriniai, net jeigu jie meniniu požiūriu nėra vertingi.
Kartu pažymėtina, kad autorių teisės nesaugo idėjų, procesų ar faktų. Dėl šios priežasties receptas, kuriame nurodoma tik būtinų ingredientų su atitinkamomis proporcijomis sąrašas ir išvardyti veiksmai, ką reikia atlikti, norint pagaminti patiekalą, nėra originalus kūrybinės veiklos rezultatas. Todėl tokiam receptui nebūtų taikoma autorių teisių apsauga.
Saugomas kaip literatūros kūrinys
Nors šiuo metu nėra Lietuvos ir Europos Sąjungos teismų išaiškinimų šiuo nagrinėjamu klausimu, originalus recepto aprašymas, kuriame kūrybiškai pateikiamas maisto gaminimo paaiškinimas ir nurodymai greičiausiai būtų saugomas kaip literatūros kūrinys, nepriklausomai nuo šio recepto aprašymo apimties. Šiuo atveju vertėtų paminėti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą, priimtą byloje Nr. C-5/08, kurioje teismas pripažino, kad tik vienuolikos žodžių ilgio laikraščio straipsnio ištrauka gali būti saugoma autorių teisės, jeigu ji yra originali paties autoriaus intelektinė kūryba.
Paminėtina ir tai, kad autorių teisių apsauga taip pat gali būti taikoma su receptu pateiktoms patiekalo nuotraukoms, paveikslėliams ar iliustracijoms, suteikiančioms receptui papildomo originalumo, savitumo ir išskirtinumo.
Reikia pasitelkti kūrybiškumą
Vertėtų paminėti ir tai, kad vieni virtuvės profesionalai ir maisto gamintojai mielai dalijasi savo sukurtu kulinarinio šedevro receptu, tačiau kiti bando jį išlaikyti paslaptyje, remdamiesi komercinėms paslaptims taikoma teisine apsauga.
Komercinė (gamybinė) paslaptis yra informacija, jeigu ji turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą.
Taigi, komercinę paslaptį turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš konkurentus. Gerai žinomi pavyzdžiai, tokie kaip „Coca-Cola“ ir „KFC“ receptai, kurie iki šiol nėra viešai atskleisti, tačiau laikomi paslaptyje.
Kokiomis priemonėmis apsaugoti savo sukurtą receptą, priklauso nuo kiekvieno receptą sukūrusio asmens individualiai. Nors šiuo metu nei teisės aktai, nei teismų praktika nesuteikia aiškumo dėl receptams taikomos autorių teisių apsaugos, tačiau, pasitelkus kūrybiškumą ir sukūrus originalų ir išskirtinį receptą, tokį receptą apsaugoti yra misija įmanoma.
