Dažnai tenka matyti likimo brolius, sėdinčius ant suolelių prekybos centruose nutįsusiais veidais, kol jų brangiosios neršia tarp rūbų eilių.
Vykau ir aš vieną dieną į panašią „ekskursiją“. Dažniau paleidžiu Katinienę vieną, bet kartais esu sugundomas gražių pažadų ir vykstu kartu. Šį kartą mane papirko pietūs viename iš prekybos centro restoranų pertraukoje tarp apsilankymų parduotuvėse.
Seniai norėjau apsilankyti grilio patiekalų restorane „Grill London“. Tad brangiosios prašymas palaikyti kompaniją ieškant eilinės suknelės sutapo su mano noru užsukti į šį restoraną. Kol kiti vyrai „degins“ laiką ant specialiai jiems pastatytų suoliukų alėjose tarp parduotuvių, aš laiką leisiu restorane. Sutikite – geresnis užsiėmimas.
Nežinau, kaip nutiko – ar Katinienė buvo alkana, ar suviliojo mano pasakojimas apie grilio patiekalus, bet į restoraną nuėjome kartu.
Nustebino tai, kad darbo diena, o restoranas – pilnutėlis. Šiaip ne taip randame staliuką, įsitaisome ir sulaukę padavėjos dėmesio pradedame žvalgytis po mums atneštus meniu.
Pradėkime nuo to, kad tokie meniu mano patys mėgstamiausi. Labai nuliūstu, kai restoranuose gaunu meniu, kurie lapų gausa galėtų galynėtis su bet kuriuo meksikiečiu romanu... Vartydamas didelius meniu sutrinki pasirinkimo gausoje, ir eilinį kartą priėjus padavėjai tesugebi ištarti: pasiūlykite ką nors savo nuožiūra iš žuvies ar mėsos patiekalų.
Čia tokios dramos nėra. Abu su Katiniene greit randame kiekvienas sau patraukliausią patiekalą. Nudžiugina galimybė rinktis garnyrą. Daugumoje restoranų naujosios technologijos taip apriboja virtuvės darbą, kad iš absurdiškų situacijų telieka tik juoktis. Pamenu, kartą užsimanėme papildomai keptų bulvyčių. Gavome jas, bet sąskaitoje figūravo ir daržovės, nes bulvyčių atskirai neįmanoa užsakyti...
Bet kiek žinau, dabar dauguma su tuo susitvarkė. Tad baigiu diskusiją apie meniu ir grįžtame prie maisto, juolab kad ant stalo jau garuoja karšti. Kelios nuotraukos – ir pradedame valgyti.
Žinoma, būdamas Riebus džentelmenas, pirma pasiteirauju Katinienės apie jos valgomą lašišos kepsnį. Džiugu išgirsti, kad kepsnys skanus. Lašiša sultinga, nepersistengta su
prieskoniais, neužgožtas žuvies skonis.
Man į akis krenta tos gruzdintos bulvytės. Visada, kai pamatau tuos bulvyčių pusfabrikačius, man kyla normalus klausimas: kada? Kada dauguma restoranų vadovų susės su savo virtuvės šefais ir užduos sau klausimą: kada mes tai pakeisime? Išties nuobodu... Negi sunku jas kepti patiems? Tiesiog nuskutus bulves, naudojant kažkokį savitą pjaustymo būdą, jas supjausčius iškept? Nėra ką ir šnekėti apie jų skonį. Virtuvėje pastangų įdėta minimum. Perkirpo maišelį, subėrė į gruzdintuvę reikiamą bulvyčių kiekį ir pakepę pabarstė druska.
Bent tiek gerai, kad morkas ir burokus sutarkavo vietoje. Tai mane kiek pradžiugina ir leiddžia sutelkti visą dėmesį į savo lėkštę.
Aš susirinkau tokį rinkinuką: brandintas antrekotas, bulvių košė, virš žarijų kepti daržovių iešmeliai ir pievagrybių padažas. Kai pats susirenki priedus prie kepsnio, pasijunti lyg pats tą kepsnį ir būtum kepęs. Įdomus jausmas. Siūlau pabandyti ir jums.
Na, o aš skanauju mėsę. Tai, kokia ji minkšta ir netąsi, leidžia man tik patvirtinti faktą, kurį perskaičiau meniu. Taip, mėsa iš tiesų brandinta, ar ji brandinta 30 dienų nepasakysiu, bet šiame procese ji tikrai sudalyvavo. Tad pjaunu gabalėlį, mirkau į grybų padažą, prisikandu puria bulvių koše ir grilinta daržove. Mmm... Jaučiate, kaip burnoje kaupiasi seilės? Jei taip, tai tik patvirtina, kad tądien aš valgiau išties skanų kepsnį.
Valgydami su Katiniene apkalbėjome „pilnos salės dėsnį“, kuris dažniausiai atspindi gerą maistą bei aptarnavimą restorane.
Nepaminėjau padavėjos, kuri mus aptarnavo. Tad dabar kelis sakinius skirsiu jai bei padavėjų darbui šiame restorane. Mano pastebėjimai: padavėjai turi per didelį stalelių skaičių. Tik jų profesionalumas leidžia nesusimauti ir nepriversti klientų ilgai sėdėti negaunant dėmesio. Bet net ir patys geriausi bėgant ilgoms darbo valandoms palūžta, o tuomet padaro klaidų.
Mačiau aš jų. Bet kai padavėjai tokie apkrauti, jie laikėsi puikiai. Ar toks krūvis keliems padavėjams atneša restoranui naudos? Dalinai taip. Mažesni kaštai darbuotojų algoms. Bet ar nuo to išlošia bendra prekyba? Ne. Padavėjai bėga įsijungę robotuką: meniu – užsakymas – patiekalų pristatymas klientui – sąskaita. Bendravimui su klientu, iš kurio galėtų užsakymas kiek „prasiplėsti“, nebelieka laiko...
Tad nebesiplėsdamas vertinu:
Interjeras – 8,
Švara – 9,
Aptarnavimas – 9,
Maistas – 8.
Iš viso: 34 balas (vidurkis – 8,5). Tad 5 nagučiai restoranui „Grill London“.
