Vasario 16-osios Akto lietuvių kalba originalą suradęs profesorius L.Mažylis pusiau juokais pasakojo, kad jo kulinarinius gebėjimus ugdė ne vienas mokytojas.
„Tarp įtakingiausiųjų – mano senelė, tėvo motina Antanina Mažylienė, mano motina, žmona Aldona, uošvė ir duktė Liucija. Daugeliu atvejų buvau šių moterų pagalbininkas virtuvėje, jos patikėdavo man vadinamuosius juodus darbus. Tikriausiai buvau gabus mokinys, nes išmokau ir pats gaminti įvairius patiekalus“, – kalbėjo profesorius.
Daugiau nei prieš keturis dešimtmečius vedęs L.Mažylis bendro gyvenimo su žmona pradžioje maisto ruošimo paslapčių mokėsi ir iš lenkų kalba išleistos knygos „Virimo paslaptys jauniems ir įsimylėjusiems“.
„Ta knyga prasidėjo nuo pasakojimo apie senovės romėnus, kurie puotas pradėdavo virtais kiaušiniais, ir mokymo, kaip juos išvirti.
Net po kelių dešimtmečių praktikos išvirti kiaušinį taip, kad trynys išliktų skystas, o baltymas tvirtas, man ne visada pavyksta“, – juokėsi L.Mažylis.
– Kada jus galima išvysti prie viryklės?
– Pietų kasdien negaminu. Juos puikiai gamina žmona. Aš virtuvėje dažniausiai sukiojuosi prieš šventes, ypač gimtadienius. Daugeliu atvejų maisto ruošimas – komandinis darbas su artimaisiais, tačiau yra patiekalų, kuriuos gaminu tik aš.
– Ką mėgstate gaminti?
– Tarp mėgstamiausių – iš motinos išmoktas ruošti jaučio kepenų paštetas, gardintas lašinukais, morkomis, svogūnais ir pipirais.
Senelė Antanina perdavė kiaušinių receptą. Virtus kiaušinius sumalu su sūriu ir krapais, sudedu į lukštus ir keptuvėje pakepinu su sviestu. Sunkiausia nulupti kiaušinį taip, kad kuo mažiau suskiltų lukštas.
– Viename interviu „TV antenai“ esate sakęs, kad aukščiausias jūsų konditerinis pasiekimas – tortas „Napoleonas“. Iš kur atkeliavo jo receptas?
– Jis – taip pat senelės Antaninos. Ji šį tortą kepdavo dažnai. Anuomet šis desertas buvo kone didžiausias skanėstas. Man ne kartą buvo patikėta išmaišyti tešlą, paruošti kremą tortui pertepti. Todėl drąsiai galiu teigti, kad „Napoleoną“ pagal seną receptą keliskart per metus kepu nuo mažens.
– Iškepti šį tortą nėra lengva. Ar ranką prie širdies pridėjęs galite pasakyti, kad visada pavyksta iškepti burnoje tirpstantį skanėstą?
– Neaišku, kokios jėgos ar aplinkybės tai nulėmė, bet yra buvę atvejų, kai lakštai sudegė arba tešla tiesiog neiškilo. Įdėjęs į orkaitę kaskart turiu ištarti burtažodį: „Tešla, iškilk.“
Jeigu lakštai iškepa nesubliūškę ir trapūs, paruošti kremą jiems pertepti jau nesudėtinga. O kad skonis būtų dar subtilesnis, reikia nepamiršti bruknių arba spanguolių uogienės.
– Ar tiesa, kad „Napoleonas“ kitą dieną būna dar skanesnis?
– Iš dalies. Skanesnis jis būna net po dviejų dienų, tik ne visada pavyksta tiek išlaikyti nesuvalgytą.
Tortas „Napoleonas“
Tešlai reikės: 500 g sviesto, 5 stiklinių miltų, 1 kiaušinio, 200 g grietinės, citrinų žievelių.
Kremui reikės: 300 g sviesto, 200 g miltų, 200 g cukraus, 4 kiaušinių trynių, 1 litro pieno, vanilinio cukraus, 1 citrinos, bruknių ar spanguolių uogienės.
Kaip gaminti
Ant medinės lentos paberkite miltus, padarykite duobutę, sukrėskite grietinę, įmuškite kiaušinį, sudėkite atšaldytą sviestą ir kapokite peiliu, kol neliks sausų miltų. Tešlą suspauskite į rutulį ir padėkite į šaldytuvą. Kai tešla atšals, imkite po gabalėlį ir kočiokite papločius. Juos dėkite ant kepimo popieriaus ir kepkite 170–175 laipsnių temperatūros orkaitėje, kol pagels.
Kremui skirtą sviestą išlydykite, suberkite miltus ir kaitinkite smarkiai maišydami, kol miltai pradės gelsti.
Kitame inde užvirinkite pieną su cukrumi ir stipriai maišydami maža srove supilkite į sviestą su miltais. Sudėkite kiaušinių trynius, suberkite vanilinį cukrų, sutarkuokite žieveles ir plakite, kol kremas taps purus. Įspauskite citrinų sulčių.
Atvėsusius papločius pertepkite kremu (kelis papločius galima pertepti uogiene). Torto viršų ir šonus aptepkite kremu ir apibarstykite trupiniais.
