Graikija šią žiemą jau ne kartą skelbėsi esanti šalčio gniaužtuose – uždaromos mokyklos, žmonės dėl nenuvalytų kelių negali nusigauti iki darbo.
Kaimų ir ypač salų gyventojai kartais net kelias savaites lieka be elektros ir interneto, be ryšio su civilizacija.
O namų šildymas tampa misija neįmanoma, nes didžioji dalis pastatų turi tik nedidelę metalinę krosnelę arba dekoratyvinį židinį. Čia retame būste įrengtas centrinis šildymas.
Tačiau graikai daug laiko praleidžia ne namuose, o tavernose, kavinėse, uzerijose, baruose, restoranuose ar tiesiog šeimyninėse pakelių ir kaimelių užeigose, kuriose visada laukiama sušalusiųjų.
Žiemą Graikijoje žmonės dažniau lankosi ir vieni pas kitus. Ir ne tik sušilti ar pasidžiaugti kompanija, kol Graikijos televizija transliuoja pasenusius filmus, bet ir pasimėgauti gėrimais ir maistu.
Vienas dalykas, kurį žvarbią dieną svečiui pasiūlys dauguma graikų, – „tsai tuo vounou“ – sirinių timsrų arbatos su medumi.
Graikai tokią arbatą geria jau apie tūkstantį metų. Ji populiari visame Viduržemio jūros regione ir turi panašių gydomųjų savybių kaip lietuvių pamėgti liepžiedžiai, kurie, beje, čia irgi populiarūs.
Dar graikų namuose žiemą mėgaujamasi ramunėlių arbata su pienu, šalavijų, raudonėlių ir, žinoma, laukinių čiobrelių arbata su čiobrelių medumi.
Vienos šalys turi karštą vyną, kitos – midų, o graikai per šalčius geria karštą rakomelą – tai rakis (tik nepainiokite su turkišku, nes graikiškame nėra anyžių), maišomas su medumi, cinamonu, gvazdikėliais ir šildomas mažame metaliniame indelyje, kuriame verdama graikiška kava.
Nors šis gėrimas kilęs iš Kretos, jis geriamas ne tik slidinėjimo kurortuose ar žiemos turizmą plėtojančiuose Šiaurės Graikijos regionuose, bet ir likusioje beveik 90 proc. Graikijos.
Mes, šiauriečiai, mėgstame sriubas ir stebiname graikus jos tavernoje reikalaudami net karštą vidurvasario dieną. O Graikijos virtuvėje sriuba nėra labai populiarus patiekalas. Net ir tai, ką jie vadina sriuba, dažniausiai jos neprimena.
Populiariausias žieminės virtuvės produktas yra ospria – džiovintos pupos ir pupelės, žirniai, avinžirniai, lęšiai ir ‘Fava’ pupelės – puikiausias maistas širdžiai.
Būtent iš jų sriubos ir verdamos. Graikės šeimininkės tiesiog verda avinžirnius, pupeles ar žirnius tol, kol beveik nebelieka skysčio, tada prideda pakepintų svogūnų su pomidorais, morkomis ir salierais, patiekia su citrina ir alyvuogių aliejumi.
Pasivažinėjus po apsnigtus kalnus tokia sriuba su gabalėliu kukurūzinės duonos – šilta atgaiva sielai ir kūnui. Graikai, aišku, dar siūlo paragauti ir stiklinaitę karšto rakomelo.
Mes, lietuviai, užsieniečiui siūlome cepelinų, silkės, šaltienos, baltos mišrainės, virto jautienos liežuvio, rūkytų kiaulės ausų, šakočio ir medaus torto.
Graikai irgi stengiasi įtikti, tad nenustebkite, jei žiemą, ypač po vakarykščių vaišių su daug vyno, anyžių skonio stipraus graikiško alkoholinio gėrimo ouzo ar vynuogių kauliukų skonio „tsipouro“, bus pasiūlyta skanumyno – sriubos patsa.
Jeigu gerbiate kitų kultūrų delikatesus, patsa sriuba tikrai išgydys net nuo didžiausių pagirių. Tai – ėriuko skrandžio ir žarnų bei kiaulės kojos sriuba su šiek tiek svogūnų, česnakų ir šviežiomis citrinų sultimis.
Panašus viralas, beje, valgomas ir Turkijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje, Rusijoje, Italijoje.
Jei graikiškos sriubos pasirodytų per sočios arba per keistos, be nesuskaičiuojamų keptų ožkų ir avelių, vienas skaniausių graikiškų žiemos patiekalų yra graikiški balandėliai – „lachanodolmades“.
Jie nuo lietuviškų skiriasi tik tuo, kad valgomi su kiaušinio ir citrinos (avgolemono) padažu.
Graikiška lęšių sriuba („fakes“)
Reikės:
450 g (dviejų stiklinių) lęšių,
30 gr alyvuogių aliejaus,
1 raudonojo svogūno,
2–3 skiltelių česnako,
nemažos morkos,
saliero koto,
210 g (skardinės) pomidorų tyrės arba pjaustytų pomidorų savo sultyse,
210 ml vandens,
pusės vištienos ar daržovių sultinio kubelio,
po pusę šaukštelio druskos ir pipirų,
poros laurų lapų.
Į šaltą vandenį sudėkite nuplautus lęšius, pavirkite 10 minučių ir nusunkite. Į atskirą puodą įpilkite alyvuogių aliejaus, jam įkaitus suberkite supjaustytus raudonąjį svogūną, morką bei saliero kotą ir pakepkite, kol pagels.
Tada sudėkite apvirtus lęšius, supilkite skardinę pomidorų tyrės arba pjaustytų pomidorų savo sultyse, vandenį, įmeskite pusę kubelio sultinio, įberkite po pusę šaukštelio druskos ir pipirų, įdėkite porą laurų lapų. Ant mažos ugnies virkite apie 45 minutes. Jei jūsų lęšiai pastovėję, senoki, pomidorų tyrę ir druską dėkite virti likus apie dešimt minučių, nes druska ir rūgštis išlaiko lęšius kietus ilgiau.
Taip galima virti ir avinžirnių, pupelių, žirnių sriubas. Tik juos reikia per naktį pamirkyti.
Patiekite su balta duona, feta ir šviežiu alyvuogių aliejumi.
