Devyniolikmetis vaikinas sako: „Mano vaikystė truko tik dešimt metų – juk tiek pakanka, ar ne?“ Jis stebina ir kitais posakiais. Pavyzdžiui: „Esu įpratęs prie aukštų standartų ir ekstremalios įtampos.“
Į klausimą apie didžiausią savo svajonę F.McGarry atsako: „Bent kartą pailsėti.“
Tokie vaikinuko žodžiai nekelia nė mažiausios abejonės, nes jis kasdien dirba po 18 valandų. Ir taip jau mažiausiai penkeri metai.
Bet iki taip trokštamo poilsio F.McGarry nori, kad išsipildytų dar ir kita, kur kas ambicingesnė, didžioji svajonė tapti jauniausia kada nors buvusia žvaigžde tarp virėjų.
JAV įžymybių pasaulyje F.McGarry darbuojasi tokioje srityje, kur iki šiol nebuvo nė vieno vaiko žvaigždės. Tai aukšto meistriškumo – patrauklios išvaizdos, skanių ir maistingų – valgių gaminimas.
Kitaip nei muzikoje, kino versle, ši sritis reikalauja ne tik talento, atitinkamo išsilavinimo, bet ir ilgametės patirties. Pastarosios 19-metis kol kas nesukaupė.
Įprastinis meistriško virėjo kelias – metų metus skusti morkas kokios nors įžymybės virtuvės kampe ir kartu krimsti maisto gaminimo subtilybes specializuotoje mokykloje.
Paskui galbūt atsiranda galimybė perimti mėsos ar žuvies patiekalų gaminimo skyrių. Kitas karjeros laiptelis – vyriausiojo virėjo pavaduotojas. Ir tik po to gal kada nors vyriausiasis restorano virėjas ar nuosavos maitinimo įstaigos šeimininkas.
Virtuvės virtuozu vadinamo F.McGarry gyvenimo kelias toks neįprastas, kad būdamas 15-os jis nusipelnė būti ant „New York Times Magazine“ viršelio.
Ir tuo metu jau buvo dirbęs geriausiuose Amerikos restoranuose, tokiuose kaip Čikagos „Alinea“ pas jo įkūrėją Grantą Achatzą, Niujorke – Danielio Hummo „Eleven Madison Park“.
Visų šių restoranų valgiaraštį jaunasis virtuvės talentas papildydavo vis naujais 12 patiekalų.
F.McGarry savo menu stebino ir tradicinės kiaušinių ridenimo šventės svečius, susirinkusius Baltųjų rūmų sode.
Iš Los Andželo (Kalifornijos valstija, JAV) kilusio vaikinuko valgių gaminimo talentu žavėjosi ir praėjusių metų „Berlinale“ svečiai.
Tarptautinio kino festivalio, vykusio Vokietijos sostinėje, išvakarėse F.McGarry sudarė keturių patiekalų valgiaraštį programos „Kulinarinis kinas“ atidarymui.
Šviesūs plaukai virtuvės vunderkindą daro kur kas jaunesnį. Kai juokiasi, jo balsas skamba lyg per mutaciją lytinio brendimo metu.
Per „Berlinale“ F.McGarry dažnai bendravo su Didžiosios Britanijos kino kūrėju Cameronu Yatesu, kurio sritis – komplikuoti šeimos santykiai. Į juos režisierius gilinosi ir juostoje „Chef Flynn“, bandydamas įminti šio virtuvės talento mįslę.
„Gaminant valgį man patinka sutelkti dėmesį į subtilias, iš pirmo žvilgsnio nereikšmingas detales“, – sako F.McGarry.
Kai Flynnui buvo dešimt, jo tėvai išsiskyrė. Greitai paruošiamas gatavas maistas, kurį nuolat užsakydavo motina, jį nervino. Ir Flynnas pradėjo pats ruošti valgį.
„Norėjau padėti ne tik motinai, bet ir sau. Valgio gaminimas padarė mane laimingą“, – sako jaunasis virtuvės talentas.
F.McGarry motina Meg neliko abejinga sūnaus pomėgiui – užrašė jį į maisto gaminimo pamokas specialiai vaikams. Flynnas nusipirko amerikiečių virtuvės guru tituluojamo Thomo Kellerio knygą „The French Laundry Cookbook“.
Jis pardavė vieną iš savo gitarų, kad savo kambaryje įrengtoje virtuvėje turėtų daugiafunkcį puodą.
Ir būtent po šio pirkinio Flynno motinai tapo aišku, kad sūnaus pomėgis nėra laikina vaikiška fantazija, kuri netrukus išgaruos.
Meg McGarry bandė sūnaus talentą nukreipti į tinkamas, sureguliuotas vėžes. Leido Flynnui kulinarijos meno mokytis namuose ir organizavo San Fernando slėnio vietos „svetainėje“ vadinamąjį „Supper Club“ („Pietų klubas“) „Eureka“. F.McGarry jį netrukus išgarsino.
Virtuvės genijaus motinos Meg vaidmuo, kuris brito C.Yateso filme piešiamas švelniomis spalvomis, nėra visiškai paprastas. Ji – taip pat filmų kūrėja, o į juostą „Chef Flynn“ įkelta nuotraukų, kurias ji padarė, kai sūnus dar buvo vaikas.
M.McGarry galėjo prisidėti prie savo sūnaus Flynno sėkmės, nes išmano kūrybos sritį ir pažįsta reikalingus žmones.
Ji skatino savo sūnų, nes jos karjera sustojo ir jai dar teko išgyventi skyrybas.
„Ar kas nors nori ją apkaltinti? Anuomet nenorėjau elgtis kaip sūnus. Buvau pakvaišęs vaikis“, – teigia Flynnas.
Anot F.McGarry, jis elgęsis, lyg būtų, kaip amerikiečiai apibūdina, „biggest pain in the ass“ – „didžiausia rakštis subinėje“.
Dabar jaunasis virtuvės talentas persikėlė į Niujorką ir ten atidarė savo pirmąjį restoraną.
Gyvenamosios vietos pakeitimas – mėginimas pailginti atstumą tarp motinos ir sūnaus, šmaikščiai sako F.McGarry.
Išties, labai švelnus, rūpestingas mėginimas: kinų kvartale atidarytą savo restoraną „Gem“ jis pavadino motinos vardu, skaitant jį atvirkščiai – „Meg“.
Naujojo F.McGarry restorano 16 svečių gali rinktis mažiausiai iš 12 patiekalų.
„Gem“ virtuvė tokia, kokia kadaise buvo jo kambaryje.
„Žinoma, ne viskas čia dar puiku ar net tobula. Bet geriausiai išmokstu tuomet, kai nuo A iki Z darau pats, o ne kas nors bando pamokyti ar įteigti, kas gerai, o kas blogai“, – sako F.McGarry.
Ir šiam virtuvės vunderkindui norisi palinkėti, kad jo didžioji svajonė papildyti žymių JAV ar net pasaulio virėjų gretas išsipildytų kuo greičiau. Ir ne tik todėl, kad F.McGarry yra toks simpatiškas.
Dar ir dėl to, kad neįtikėtinas jo, vaiko žvaigždės, profesinis šuolis nepaklūsta seniai nusistovėjusioms srities taisyklėms.
Parengė ONA KACĖNAITĖ
