Vakar dalijomės linksmu jo pasakojimu apie vakarienę ir skanių kotletukų receptu (skaitykite paspaudę šią nuorodą), o šiandien pristatome jo patiekalą, paruoštą pusryčiams.
Jei Kęstutis šiuos nepaprastai skanius blynus išsikepė vilkiko kabinoje, jie tikrai pavyks ir jums.
Linksmos dienos kartu su Kęstučiu ir skanaus!
Sapnavau, sapnavau, kad...
Savaitgalis ir vairuotojams kartais būna savaitgalis tiesiogine žodžio prasme. Visi tikisi išsimiegoti už visą savaitę ir sapnuoti tai, apie ką rašė Justinas Marcinkevičius:
„Sapnavau, sapnavau, kad Mėnulyje buvau.
Ten saldainių krūvos guli. Plaukia upės limonado. Stovi kalnas Šokolado...“
Bet pažadino...
Ne mamytė. Čia aš, einame pusryčiauti. Nežiūrėkite taip išsigandę.
Nesijaudinkite, nebuvau šiąnakt į vilkolakį pasivertęs, ir pusryčiai ne iš jo aukų. Iškepsiu nepaprastus blyninius burgerius ir žmoną pažadinsiu, nes kas gali būti maloniau, nei ankstų rytą papusryčiauti kartu su artimu žmogumi.
Ačiū aukštoms technologijoms, kurios net per atstumą suteikia galimybę matyti vienas kitą. Brangioji daug neprieštaraudama atsikelia, per vaizdo kamerą stebi, kaip aš darbuojuosi, bet nieko nepatarinėja.
Ir vėl tie patys nepakeičiami visą Europą apkeliavę indai, šaukštai ir, aišku, virėjas.
Abejoju, ar jūsų naminiai indai yra matę daugiau, nei kaimyno tvorą, bet, kaip jau esu minėjęs, ne čia yra esmė, esmė – kas, ką ir kaip gamina.
Į nuo vakar likusius suplaktus kiaušinius įberiu miltų, druskos ir įpilu vandens. Padarau lėtai iš šaukšto ištekančią, bet ne iškrentančią blynų tešlą. Paimu šaldytuve užsigulėjusį sūrį ir dešrą. Šį kartą turiu saliamio dešros ir paprasto fermentinio sūrio.
Keptuvėje suformuoju tris (kas turi didesnę keptuvę – gali ir daugiau) plonus blynus. Truputį pakepu, dedu ant viršaus dešros ir sūrio.
Uždengiu ir pakepinu, kol sūris „susikimba“ su dešra. Ant viršaus užpilu blynų tešlos, uždengiu ir kepu.
Apskrudus apverčiu, kepu ir kai iškepa, patiekiu ant stalo. Kažkas panašaus į hamburgerį, bet skaniau, o svarbiausia – nė gramo cukraus.
Desertui – arbata su namuose virta aviečių uogiene. Labai skani uogienė, tik truputį neįprasta. Nė vienos sėklelės. Brangioji tikriausiai kaip Pelenė visas sėklas išrankiojo. Šaunuolė, reikia pagirti.
Pagyriau. Atsakė – kai būsi Ivanas Mičiurinas, galėsi išvedinėti avietes be sėklyčių, o jei maltų slyvų uogienės nebeskiri nuo aviečių, tai jau laikas namo.
Kaip visada, ji teisi. Ilgai nesvarstęs sėdu ant dviratuko ir simboliškai minu link namų.
Štai taip mes gyvename, dirbame, valgome ir nesiskundžiame.
Iki sekančio malonaus susitikimo trasoje!“