Vilnietė parodė, kokia įvairi ir nenuobodi gali būti vaiko mityba

Skambi frazė, kad vaiko gimimas apverčia tėvų gyvenimą, tinka daugeliui, bet ne visiems.

Neretai mamos su košės šaukštu bėgioja paskui kūdikį, kad jis nors kiek pavalgytų. Ne visos gali pasidžiaugti, kad jų vaikai nesiskundžia apetitu ir valgo viską.

E.Juzumas instagramo paskyroje „Mano. Vaikas. Valgo. Viską“ dalijasi motiniška kulinarine patirtimi. Sūnų auginanti vilnietė parodė, kokia įvairi ir nenuobodi gali būti vaiko mityba.

„Kai Leoną reikėjo primaitinti visaverčiu maistu, patyrinėjau vaikiško maisto rinką ieškodama ko nors įdomesnio nei košės.

Nieko neradau. Kaip įdomu, kad nieko nėra“, – anksčiau stebėjosi E.Juzumas.

Taip atsirado puiki terpė paskyrai „Mano. Vaikas. Valgo. Viską“. Motinai lietuviškos knygos apie vaikų mitybą nepatiko, jai norėjosi sudeginti tokius leidinius, kurie skelbia: vaikas turėtų valgyti košes arba labai prėską maistą.

Knygų brukamas požiūris, kad kūdikis turėtų pradėti maitintis nuo bulvių ar ryžių, Eglei pasirodė prastas ir labai pasenęs.

Tad ji rinkosi informaciją iš užsienio literatūros – skaitė mokslinius tyrimus, pediatrų, mitybos specialistų rekomendacijas, domėjosi kitų šalių vaikų maitinimo tradicijomis.

„Mažylių maistas gali būti ir skanus, ir estetiškas, ir įdomus, lygiai taip pat tinkamas suaugusiesiems. Todėl šeimos nariams atskirai maisto neruošiu. Nejaugi vaikas turi valgyti sveikai, o suaugusieji – ką nori?

Būtų neteisinga vaiko atžvilgiu jį išskirti iš šeimos“, – įsitikinusi maisto fotografė.

Eglė svarstė: kaip atrodytų, kad tėvai neva valgo skaniau, o vaikui skirta tik prėska žuvis ir prėska bulvė. Ji neslėpė, jog jiems truputį teko pakeisti ir savo mitybą, kad prisiderintų prie vaiko. Bet maistas suderintas taip, kad tiktų ir mažyliui, ir tėvams.

Savaitgalį, kai sūnus neina į vaikų darželį, pusryčiams, pietums ir vakarienei šeima valgo tą patį.

Darbo dienomis retkarčiais vyras ir žmona atsisako vakarienės, bet sūnui ji gaminama.

„Aš ir savo vaiko neverčiu valgyti, jeigu jis nenori. Kiekvienam alkio pajutimas skirtingas: vieną dieną gali jaustis taip, kad suvalgytum žvėrį, o kitą dieną, regis, nenori nieko į burną įsidėti. Tokių situacijų nedramatizuoju, į save ar vaiką stengiuosi žiūrėti kaip į normalų žmogų“, – tikino E.Juzumas.

Leono valgis nebūna prėskas, nes mama jį pagardina įvairiais prieskoniais. Fotografės virtuvės spintelėje galima rasti ne tik įprastų žolelių – džiovintų krapų, petražolių, čiobrelių, bet ir kalendrų, kuminų, pankolių, saldžiųjų paprikų, ciberžolių, kario prieskonių.

Šeimos patiekalai jais visais gardinami. Nei tėvai, nei vaikas dėl prieskonių skonio arba aromato nesirauko.

Eglė aštriai ar sūriai negamina, nes mažamečio skrandis yra jautresnis nei suaugusiojo, bet ir jis gali pajusti įvairią skonių paletę. Motina stengiasi patiekalams naudoti kuo mažiau druskos. Ir patyrę kulinarai neleistų pameluoti, kad druska pagerina skonį, tiktai jos reikėtų berti saikingai.

„Paaugliai ar net mano bendraamžiai sako, kad nevalgo alyvuogių, kepto svogūno, nes neskanu. Mano sūnus tai jau valgo“, – pasakojo pašnekovė.

Nors paskyra skelbia, kad vaikas valgo viską, yra ir išimčių.

Atsirado produktų, kurių Leonas tiesiog nemėgsta, – nevalgo pomidorų, virtų kiaušinių.

Dėl kitų produktų mažylis nesirauko. „Aš norėčiau, kad jis valgytų viską“, – užsiminė mama.

Eglę džiugina tai, kad sūnus mėgsta sriubas. Moliūgų ir saldžiųjų bulvių sriuba – viena Leono mėgstamų.

Priežastis gali būti paprasta – ši sriuba salstelėjusio skonio, todėl net ir nevalgiems vaikams būtų gera išeitis.

„Tai, kas saldu, manau, visi vaikai valgo. Ši sriuba trinta, todėl iš lėkštės nereikia išiminėti ne taip supjaustytų ar ne taip atrodančių daržovių“, – idėją mamoms virti moliūgų ir saldžiųjų bulvių sriubą pasiūlė E.Juzumas.

Leonui patinka mamos gaminti saldumynai be pridėtinio cukraus, todėl jis ragauja migdolų arba žemės riešutų sviestu įdarytas datules, apibarstytas kokosų drožlėmis, kanapių ar ispaninių šalavijų sėklomis.

Mažylis labai mėgsta razinas, kurios daug kam atrodytų keistas pasirinkimas.

Jam patinka ir saldžiųjų bulvių braunis, kurio recepte nėra šokolado ir miltų.

Šeimos draugai net neatspėja, iš ko pyragas pagamintas. Tai – saldžiųjų bulvių košė su kakava. Iškepus orkaitėje ir atvėsinus, po to palaikius šaldytuve desertas būna nepamirštamo skonio.

„Turiu galvoje ir tai, kad vaikus artėjant prie trečio gimtadienio ištinka valgymo ir naujų maisto produktų ragavimo krizė. Jie nenori ragauti to, kas nepažinta. Bet tai yra tik teorija, nežinau, ar moksliškai įrodyta.

Kad ir kaip būtų, vaiką iki dvejų metų reikia supažindinti su kuo daugiau produktų. Iki pirmo gimtadienio mažylis turėtų būti paragavęs šimto skirtingų produktų – daržovių, prieskonių, mėsos, vaisių“, – įsitikino E.Juzumas.

Teisininkę pomėgis nuvedė į kulinariją

Prieš dvylika metų E.Juzumas dirbo biuro administratore ir personalo vadovo asistente, o laisvalaikiu rašė tinklaraštį „Žaidimų aikštelė“. Tuo metu tinklaraščiai Lietuvoje buvo naujiena, tad Eglė buvo viena šios srities pradininkių. Kodėl jai to reikėjo? Ji mėgo rašyti, o mokydamasi mokykloje norėjo studijuoti žurnalistiką. Bet baigė teisės studijas, nes, pasak jos, taip susiklostė likimas.

„Domėjausi maistu kiek laiko, sekiau užsienio tinklaraštininkus. 2008 metais užsienyje maisto tinklaraščių banga buvo pradėjusi sparčiai augti, o Lietuvoje jų buvo vienas kitas. Iš to laikotarpio lietuvių tinklaraštininkų šiuo metu nė vienas neberašo apie maistą, nes nedidelėje rinkoje tokia veikla greitai išsisemia“, – įsitikino E.Juzumas.

„Žaidimų aikštelėje“ Eglė dalijosi įžvalgomis apie gyvenimą, o jose atsispindėdavo autorės santykis su maistu. Vilnietė rašė apie maistą remdamasi savo patyrimu, prisiminimais iš vaikystės, apžvelgė ir gastronomines knygas, restoranus.

Tačiau jau tuomet tinklaraštininkė įsitikino, kad labai svarbu kokybiškos patiekalų nuotraukos. Ji įsigijo pirmą profesionalų fotoaparatą, pradėjo mokytis fotografuoti savarankiškai. O vėliau Eglė šio meno mokėsi pas tuo metu labiausiai maisto fotografijoje patyrusį fotografą Remigijų Zolubą.

Įsukusi tinklaraščio veiklą E.Juzumas buvo pakviesta prisijungti prie vieno interneto portalo – tapo maisto rubrikos redaktore. Smogus ekonominei krizei portalas nutraukė veiklą, o E.Juzumas netrukus tapo žurnalo „Virtuvė“ vyriausiąja redaktore. „Labai netikėtai įkritau į maisto kultūrą“, – prisipažino pomėgį darbu pavertusi Eglė.

Maisto fotografę meilė būsimam vyrui Neriui nuvedė į Rygą, nes jis dirbo Latvijos sostinėje. Tad ir ten ji rado su kulinarija susijusios veiklos. Latviškoje apie maistą rašančioje žiniasklaidoje E.Juzumas turėjo pažinčių ir sulaukė kvietimo dirbti žurnalo „Četras sezonas“ („Keturi metų laikai“) maisto fotografe. Po dvejų metų mylimasis sulaukė pasiūlymo grįžti dirbti į Lietuvą, o fotografė jau laukėsi kūdikio. Porai grįžus į Lietuvą Eglė dirbo nedideliu tempu, o gimus vaikui darbai savaime sustojo.

Moliūgų ir saldžiųjų bulvių sriuba iš orkaitės

Reikės:

Įkaitinkite orkaitę iki 200 laipsnių. Moliūgą perpjaukite perpus, išvalykite sėklas. Nupjaukite poro baltąją dalį, perpjaukite pusiau ir kruopščiai išskalaukite po tekančiu vandeniu (tarp poro sluoksnių beveik visada būna žemių).

Nulupkite saldžiąją bulvę, česnako skilteles. Visas daržoves sudėkite į kepimo skardą, išklotą kepimo popieriumi ar pateptą aliejumi. Moliūgą dėkite perpjauta puse žemyn – taip jis neišsausės ir minkštimas gražiai karamelizuosis. Viską apšlakstykite alyvuogių aliejumi ir pašaukite į orkaitę maždaug 40 minučių.

Kai moliūgas bus iškepęs, minkštimą atsargiai išskobkite į puodą, kuriame virsite sriubą, sudėkite likusias keptas daržoves, užpilkite vandeniu arba sultiniu, kad apsemtų daržoves, ir užvirkite. Nukaiskite puodą nuo ugnies, supilkite grietinėlę ir viską sutrinkite rankiniu trintuvu. Pagal skonį pagardinkite druska ir pipirais.

Sriuboje labai tinkamai suskamba cinamonas ir muskato riešutas, tad jei trūksta išraiškingesnio skonio, galite įberti šaukštelį. Tik muskato rekomenduojama nepadauginti. Galite patiekti su trupučiu graikiško jogurto, moliūgų sėklų aliejumi ir smulkintomis moliūgų sėklomis.