Europoje pomidorai buvo vadinami „meilės obuoliais“ ir buvo manyta, kad jie sustiprina lytinį potraukį, todėl buvo laikomi afrodiziaku.
Dabar šis vaisius yra kasdienis mūsų mitybos komponentas, kurį galbūt dažnas netgi augina savo šiltnamyje.
Parduotuvėse, turgavietėse neretai suglumina nemenkas pomidorų rūšių pasirinkimas, tačiau kaip išsirinkti skaniausius ir sultingiausius, ypač ne sezono metu?
Tie, kurie lankosi restoranuose, galbūt yra pastebėję, jog dažnai pomidorai patiekaluose būna skanesni nei tie, kuriuos išsirenkame prekybos centre.
Žinoma, gali pasitaikyti ir priešingas variantas. Vartydami restoranų menu juose randame įmantrių pomidorų pavadinimų, tačiau kartais lėkštėje atsiduria tas pats, kurį kiekvienas gali įsigyti bet kurioje parduotuvėje, tas pats, kuriuo galėtume iškulti ne vieną stiklą, o skoniu nedaug kuo skiriasi nuo žalios bulvės.
Visgi, kodėl restorane dažniausiai pomidorai būna sultingi ir skanūs, o parduotuvėse jie tokie baisūs, kad net savo priešui nerekomenduotum?
Kuo skiriasi grynaveisliai pomidorai nuo hibridų
Yra dvi pagrindinės pomidorų kategorijos – hibridiniai ir grynaveisliai. Pomidorai, kurie ištisus metus būna nugulę parduotuvių lentynose, yra hibridiniai.
Hibridiniai pomidorai buvo auginami ir veisiami pagal tam tikras specifines savybes. Nors tikrai ne visos hibridinių pomidorų rūšys yra blogos, didžioji dalis tų, kurias mes perkame prekybos centruose, tikrai yra. Kodėl?
Visi jie sukurti taip, kad būtų atsparūs ligoms, stora odele ir kietu minkštimu – šios savybės yra privalumas prekybininkams, nes pomidoras puikiai išsilaiko, ir transportavimo sąlygos jam mažai pakenkia.
Pagrindinės savybės – skonis ir sultingumas, dėl kurių pomidorai ir yra taip vertinami, deja, bet pamirštamos. Ne paslaptis, kad didžioji dalis pomidorų yra skinami žali ir kieti kaip akmenys, kad keliaudami į savo galutinę stotelę kuo mažiau nukentėtų ir išliktų tobulų formų.
Kai pomidorai pasiekia tikslą, jie yra apipurškiami etileno dujomis, kurios padeda pomidorui įgauti tinkamą spalvą ir suminkštėti, tačiau cukraus ir pomidorų rūgšties, kurie yra pagrindiniai pomidorų skonio ir kvapo šaltiniai, jie neįgauna. Pomidoras lieka beskonis ir bekvapis.
Kita kategorija – grynaveisliai („Heirloom“) pomidorai. Tai pomidorai, kurių žiedai yra natūraliai apdulkinami ir tai reiškia, kad jų rūšys atsiranda po to kai vėjas, paukščiai ar vabzdžiai perneša žiedadulkes. Jie yra grynaveisliai, kitaip tariant – „ką pasėsi, tą ir pjausi“, arba pasodinus pomidoro sėklą, išaugs augalas, kuris veda vaisius tokius pačius, kaip tas, kuris subrandino šią sėklą.
Grynaveisliai pomidorai auginami be kryžminimo ir pagal nerašytą susitarimą jais laikomi tie, kurie taip auginami daugiau nei 50 metų. Jie pasižymi įvairiomis formomis, spalvomis ir dydžiais. Ovalūs, širdies formos, svogūnų galvučių, juodi, žali, geltoni, dryžuoti.
Pavadinimai dažniausiai primena kokį knygos veikėją ar autorių: 'Antano', 'Green Zebra', 'Oxheart', 'Rose de Berne', 'San Marzano', 'Druzba' ir daugybė kitų. Būtent juos ir daugybę kitų rūšių galite rasti ūkininkų turgeliuose, kai pomidorai pasiekia savo piką, dažniausiai vasaros pabaigoje.
Tuo laiku, kai galime pasimėgauti šviežiu vaisiumi, mažai kas atsispirs riekei juodos duonos su sviestu ir nuo šakos nuskintam pomidorui, pagardintam „Maldon“ druska.
Pagrindinės pomidorų veislės
'Jaučio širdis' – šie pomidorai pripažinti dėl savo dydžio, dažnas jų sveria apie pusę kilogramo, o jų skersmuo siekia 15 centimetrų.
Dėl mažų ertmių, kuriose formuojasi sėklos, šie pomidorai turi daug daugiau „mėsos“ bei yra daug sultingesni nei kiti pomidorai. Šios rūšies pomidorai būna ir grynaveisliai, ir hibridiniai.
Nors esame įpratę juos matyti raudonos spalvos, ūkininkų turguje galima rasti geltonų, žalių ar net rausvų. Dėl savo mėsingos sudėties ir tekstūros 'Jaučio širdis' yra pagrindinis raktas idealioms salotoms pagaminti.
Taip pat puikiai dera ir su kitais komponentais – įvairių rūšių aliejum, actu, druska.
Slyviniai pomidorai – ovalo formos ir mažesni už 'Jaučio širdį'. Juos sudaro mažesnis kiekis vandens lyginant su kitomis pomidorų veislėmis. Jie yra pagrindinis komponentas geram pomidorų padažui pasigaminti.
Tokios rūšys kaip 'Roma', 'San Marzano' ar 'Juliet' yra tarsi šventas vardas Italijos platybėse, kur kiekviena šeimininkė turi bent po 3 mėgstamiausius pomidorų padažo receptus, kuriais lepina namiškius.
Mažieji – vyšniniai ir vynuoginiai, kokteiliniai. Vyšniniai pomidoriukai – tai maži apvalūs vaisiai plona odele. Jie yra saldi ir sultinga bomba, kuri sprogsta burnoje, vos tik prakandus. Jų yra gausybė rūšių ir spalvų. Mano mėgstamiausi – 'Black Cherry'.
Vynuoginiai – pailgi, primenantys vynuogių formą, jų gausu prekybos centruose. Jie turi storesnę odelę ir juose yra mažiau vandens nei vyšniniuose pomidoruose. Dėl šių savybių juos paprasta transportuoti ir laikyti prekybos centruose.
Kokteiliniai pomidorai yra didesni nei prieš tai minėtų veislių atstovai, bet taip pat yra priskiriami prie mažų ir saldžių kategorijos. Juos lengvai randame prekybos centruose, mano manymu, tai yra vienas iš geriausių pasirinkimų žiemos metu, kai visos kitos rūšys tinka tik langams daužyti.
Šiame dideliame ir svaiginančiame pomidorų pasaulyje, kuriame pats kiekvieną dieną vis atrandu naujų ir stebinančių dalykų, tikiuosi, sudėjau tam tikrus pagrindinius taškus itin painiame jų pasirinkime.
500 metų šie vaisiai karaliauja Europos virtuvėje. Sunku patikėti, bet ir šiandien atsiranda dalykų, kuriais jie mane nustebina.
Kaip tik artėja metas, kai vėl turėsiu galimybę sekti ir prisiliesti prie pomidorų auginimo, kai vasaros pabaigoje rankose laikysiu skirtingų formų ir spalvų pomidorus, tikrai neabejoju, kad galvoje vėl kils naujų patiekalų idėjų, o tai man ir yra svarbiausia.
