Čia į aristokrato vaidmenį galima įsijausti išsinuomojus autentiškų kostiumų ir bajoriškai papuotavus – į didikų laikus gali nukelti ir gardi pažintis su senąja virtuve.
Pakruojo dvare veikia restoranai, kurių meniu buvo kuriamas pagal unikalius guvernantės užrašus, bendradarbiaujant su istorikais.
Pakruojo dvare veikia autentiškas alaus bravoras, viena seniausių spirito varyklų Lietuvoje, trys restoranai.
Pagrindinis dvaro restoranas, kuriame puotaudavo tuometiniai valdovai, veikia savaitgaliais ir priima išankstinius užsakymus. Dvare atgaivintos tikros XIX amžiaus bajorų puotos, kurių metu patiekiami autentiški to meto patiekalai, laikomasi visų tradicijų pradedant sutiktuvėmis, žaidimais, baigiant serviravimu, patarnavimo ceremonija, kai tarnaitės plauna rankas.
Meniu atkurti padėjo guvernantės užrašai
Kaip naujienų portalui lrytas.lt pasakojo dvaro rinkodaros vadovė Ieva Lukoševičiūtė, tokių puotų dabar nelabai ir pamatysi. Dvaro rūmų restorane galima paragauti senovinių autentiškų patiekalų su putpele, trintos burokėlių sriubos su eršketu, jaučio uodegų sriubos, kuri verdama 12 valandų, jautiena ir antiena įdaryto karpio.
Dvaro atstovė pasakoja, kad atkuriant restorano meniu buvo daug bendrauta su istorikais, konsultuotasi su profesoriumi Rimvydu Laužiku, remtasi knygomis, išlikusiais užrašais apie Radvilų virtuvę, bendrauta su bajorų palikuoniais, išsibarsčiusiais po visą pasaulį. Į Pakruojo dvarą buvo sugužėję beveik keturios dešimtys baronų, kurie pasidalino savo žiniomis ir netgi guvernantės užrašais.
Vyriausia gaspadinė Anuška diriguodavo visų pokylių, Kalėdų, kitų švenčių meniu, todėl jos aprašyti kilmingųjų mitybos įpročiai ir patiekalai buvo neįkainojama dovana.
Įdomu tai, kad nors didikai ir keldavosi anksti, pusryčiaudavo pirmą valandą dienos. Dvare būdavo 43 pastatai, kuriuos reikėdavo apeiti ir prižiūrėti. Baronienės būdavo lepesnės, keldavosi ne taip anksti, kaip baronai. Kadangi visi mėgdavo valgyti prie bendro stalo, pusryčiauti susitikdavo tik gerokai po vidurdienio. Iki to laiko pasistiprindavo nebent arbatėle su sausainukais.
Bajorų palikuonys prisipažino iki šiol valgantys labai vėlai. Anot jų, vėlyvi pusryčiai yra aristokratiškas palikimas.
Tačiau pusryčiaudavo bajorai sočiai ir gardžiai, dažniausiai valgydavo virtienius su bulvių įdaru, spirgučiais, grietine. Jų išskirtinumas – dydis, virtieniai buvo delno dydžio. Todėl gaminimo procesas ilgas ir sudėtingas. Šis senovinis patiekalas dvaro svečiams ir dabar patiekiamas per kalėdines puotas.
Vakarienė bajorams būdavo patiekiama apie šeštą vakaro. Vakarienė nebūdavo pageidaujama, nes jau tada buvo įsitikinę, kad tai kenkia svoriui ir grožiui.
Meniu išlikę ir ūkiški patiekalai
Dvaro teritorijoje taip pat įsikūręs restoranas – karčiama „Traktierius“, kuriame siūlomi Šiaurės Lietuvos kulinarinio paveldo patiekalai, kaip, pavyzdžiui, karšta burokėlių ir džiovintų slyvų mišrainė su apkepta bulve ir kariu. Įdomu tai, kad tais laikais dvariškoje virtuvėje buvo net ir šio aukso vertės prieskonio. Tai buvo prabangos elementas.
Dar vienas įdomus karčiamos patiekalas – šaltsriubė. Panaši į šaltibarščius, tik į kefyrą vietoje burokėlių dedama kepta trinta silkė, obuoliai, agurkai.
Kitas įdomus senovinis patiekalas, kurio gali paragauti dvaro lankytojai - duonos trupininis desertas. Juoda duona kepinama, trupinama, apipilama su šokoladu ir mirkoma Madeiros vyne. Šis trupininis desertas patiekiamas su plakta varške.
Meniu išlikę ir ūkiški „Bumbulų blynai“ – didelis bulvinis blynas iš tarkuotos tešlos, kurio skersmuo per visą keptuvę – 24 centimetrai. Apkepus vieną sluoksnį, ant jo dedamas mėsos įdaras, kuris užklojamas antru tarkių sluoksniu. Bumbulais vadindavo nusipelniusius, darbščiausius kumečius, kurie daug dirbdavo, todėl būdavo gausiai pamaitinti.
Beje, įdomu tai, kad Pakruojo dvare buvo filmuojamos legendinio filmo „Tadas Blinda“ scenos. Todėl „Traktieriuje“ puikuojasi pagrindinį herojų įkūnijusio aktoriaus Vytauto Tomkaus paveikslas.
Po išdavystės pokylių salę pavertė kiaulide
Turistai taip pat gausiai lankosi ir Baltojoje pokylių salėje, turinčioje labai įdomią nelaimingos meilės istoriją. Nors ši salė buvo statyta pokyliams ir atrodo prabangiai, baronas šioje vietoje įrengė kiaulides... Vieno pokylio metu vyko maskaradas, o kadangi šalimais buvo dvaro spirito varykla ir alaus bravoras, jaunoji grafaitė padaugino ir sužadėtinį išdavė. Liaudiškai sakant, iškrėtė jam kiaulystę. Tuomet baronas, sukvietęs visus kumečius, iš pokylių salės padarė kiaulidę.
Tiesa, Baltojoje pokylių salėje gaminami patiekalai nėra tikroji dvariška virtuvė. Tačiau kai kurie patiekalai gaminami pagal bajorų mitybos įpročius. Pavyzdžiui, „Baronaitės mėgstamiausias kotletukas“ - kilmingieji labai mėgdavo minkštą maltą mėsą. Faršas buvo naudojamas įvairiausiuose patiekaluose – juo netgi įdarydavo žuvį.
Dar vienas įdomus patiekalas, kurį yra pamėgę dvaro lankytojai – sūriu ir daržovėmis įdarytas kiaulienos krepšelis. Patiekalas yra įkvėptas „Zrazų“, tačiau atsižvelgiant į žmonių valgymo įpročius vietoje kapotų kiaušinių ir grybų įdaro buvo pasirinktos daržovės.
Pagal senosios virtuvės tradicijas dvaro lankytojams čia pat vietoje gaminami ir desertai, kurių gardžiausius ir populiariausius aprašiusi savo užrašuose ir ateities kartoms perdavusi dvaro guvernantė Anuška.
