„Man patinka paversti maistą ne tik maistu. Nežinau, ar tai galima pavadinti menu. Gal tai taikomasis, o gal valgomasis menas? Bet man tai išraiškos būdas“, – prisipažino Elžbieta.
Daugiau nei prieš 30 metų profesionalia konditerininke tapusi vilnietė niekada taip ir nedirbo pagal specialybę.
E.Monkevič pasuko į leidybos verslą – ruošė publikacijas apie maistą ir viską, kas susiję su maistu, viena ar su bendraautoriais išleido ne vieną receptų knygą, keletą metų buvo populiaraus kulinarinio žurnalo redaktorė.
Vėliau įsigijo konditerijos studiją „Baker Street“, kurioje dabar kuria naujus savo receptus ir fotografuoja pagamintus patiekalus, o kai tik bus leista, ketina vesti kulinarijos ir konditerijos mokymus. Virtuvės profesionalė prisipažino dabar negaminanti pagal užsakymus ar tam, kad parduotų.
„Gaminu, kad išbandyčiau kokias nors idėjas. Pagal užsakymus dirbu nebent tuo atveju, kai man labai patinka kokia nors idėja, noriu išbandyti naują techniką ar produktą arba gaminu žmogui, kuris man patinka arba jaučiu simpatiją, – pasakojo E.Monkevič. – Bet niekada nesakyk „niekada“. Šis posakis mano gyvenime pasitvirtina itin dažnai.“
Tačiau taip neatrodo pažiūrėjus į jos asmeninį tinklaraštį (elzbieta.mon), kuris dažnai pasipildo naujų įspūdingų skanėstų receptais ir nuotraukomis. Tarp jų gana daug tortų. Kas visa tai suvalgo?
„Turiu nuostabią artimą draugę, su kuria bendraujame nuo vaikystės. Jos šeimai labai patinka želės tortai, tad kai pagaminu, visuomet turiu su kuo pasidalinti.
Taip pat pastebiu, kad dabar žmonės tortą arba kitą namuose pagamintą skanėstą priima kaip tikrą dovaną, o ne kaip neaiškų nevertingą priedą prie dovanos, kaip buvo prieš dešimt ar dvidešimt metų. Tad labai dažnai pasirenku būtent tokias dovanas“, – šyptelėjo virtuvės meistrė.
Kurdama skanėstus ji mėgsta panaudoti neįprastus, įdomesnius ingredientus, dėl kurių kartais turi gerokai pasukti galvą. Pavyzdžiui, kilus minčiai tortui panaudoti sakurų žiedus Elžbieta jų paieškoms sugaišo gal pusę metų.
„Tai nėra tiesiog nuskabyti žiedai – jie yra sūdyti. Būtent taip konservuojami šie žiedai. Gal ir pati galėčiau jų pasiruošti, bet neturiu sakuros, kurios žiedus galėčiau nuskabyti. Tad atsisiunčiau iš Japonijos.
Įsivaizduokite: jeigu tortą su šiais žiedais ruoščiau pagal užsakymą, užtruktų ne tik jo gaminimas, bet ir minties plėtojimas, produktų suradimas, atsisiuntimas“, – pasakojo Elžbieta, kurios įspūdingais tortais ir desertais žavisi sekėjai.
Kuo ją traukia šie skanėstai?
„Labai retai skanauju savo desertus – nebent norėdama suprasti, ar tinka koks nors produktų derinys. Man neįdomu juos valgyti, kur kas įdomiau kurti. Kartais neišeina taip, kaip norėtųsi. Želė, želatina yra gana sudėtingi ir įnoringi produktai, bet man patinka bandyti ir ieškoti. Man tai tarsi meditacija“, – prisipažino E.Monkevič.
Ne mažiau įspūdingi ir Elžbietos pyragai, ant kurių dėliodama daržoves, vaisius ar uogas ji išpiešia gražiausius paveikslus.
„Visuomet neblogai piešiau, netgi norėjau studijuoti dailę. Man patinka lankytis parodose, apžiūrinėti paveikslus, kitus meno kūrinius – jie man suteikia nemažai įkvėpimo. Dažnai iš parodų parsinešu idėjų ir bandau jas įgyvendinti virtuvėje“, – pasakojo vilnietė.
O kasdienė virtuvė jos visai nevilioja. „Iš tiesų nekenčiu rutinos virtuvėje, todėl visais būdais bandau jos išvengti. Esu tinginė, o tinginiai, kaip žinoma, yra vieni kūrybingiausių žmonių, nes nuolat ieško, kaip ką nors sukurti neįdedant daug darbo. Tad ir aš siekiu, kad kasdienis gaminimas namų virtuvėje būtų kuo paprastesnis, racionalesnis ir užimtų mažai laiko“, – prisipažino virtuvės profesionalė.
Su vyru Arsenu ir dukra Anna gyvenanti moteris prisipažino namuose visuomet turinti paruoštukų, kuriuos lengva paversti įvairiais patiekalais, patinkančiais visai šeimai. Pavyzdžiui, nusiperka 2 kilogramus paukštienos faršo, pasigamina kukuliukų ir užšaldo porcijomis po 12–15. Kaip juos panaudoti, turi ne vieną idėją.
Pavyzdžiui, ruošdama pietus ar vakarienę deda kukuliukus į sriubą. Arba paruošia padažą ir turi švediškus kukuliukus su bulvių koše. Arba gamina makaronų padažą su kukuliukais. Taip pat iš jų galima paruošti apkepą, sumuštinį, dabar taip madingą vadinamąjį dubenėlį ar net salotas.
„Jeigu šaldytuve nelabai ko yra – o taip būna retai – ruošiu lęšių sriubą. Mes dieviname lęšius, o lęšių sriuba – vienas patiekalų, kurį galima paruošti iš 4–5 ingredientų: vandens, lęšių, morkų, svogūnų ir bulvių. Sotu, greita, maistinga ir sveika“, – apie namų virtuvę pasakojo E.Monkevič.
Niekas jos šeimoje nedaro iš maisto kulto, ypač ji.
„Turbūt per daug apie maistą sukuosi darbe, kad dar ir namuose tai sureikšminčiau“, – paaiškino vilnietė.
O per šventes ar savaitgaliais virtuvės darbus Elžbieta patiki vyrui: „Mano vyras kilęs iš Armėnijos, tad natūralu, kad jis nuostabiai kepa šašlykus ir ruošia kitus Kaukazo šalių patiekalus. Jis su malonumu įsitraukia į gaminimą savaitgaliais ar per šventes.“
Pati Elžbieta tikriausiai tobuliausia įvardintų Kaukazo šalių virtuvę. „Nors trys Kaukazo šalys, atrodytų, panašios, jų patiekalai skiriasi. Labai laukiu, kada vėl galėsime nuvažiuoti į Armėniją ir paragauti autentiškų tos šalies patiekalų“, – svajonę išdavė vilnietė.
Taip pat ji labai mėgsta Vidurinių Rytų ir su Viduržemio jūra besiribojančio Magribo regiono – tai Šiaurės Vakarų Afrikos šalys – virtuvę.
E.Monkevič santykis su lietuviška virtuve – dvejopas. Nė vienas iš jos šeimos narių nemėgsta bulvių tarkių, o ji niekada nėra gaminusi cepelinų.
Tačiau jai patinka senoji, istorinė, lietuviška virtuvė, kurioje buvo naudojama daug prieskoninių žolelių – rozmarinų, mairūnų, bazilikų, čiobrelių ir kurioje buvo daug laukinės gamtos dovanų – uogų, grybų, grūdų, žvėrienos, žuvies.
„Tokią virtuvę ir tokius produktus aš mėgstu. Manau, kad virtuvėje viskas sukasi ratu: pasirodo naujų produktų ar receptų, tačiau pasigilinus paaiškėja, kad tai jau buvo, tik buvo pamiršta. Pavyzdžiui, lęšiai. Dar neseniai jų nebuvo, o dabar tai madingas ir populiarus produktas. Pasirodo, Lietuvoje jie buvo auginami dar karalienės Bonos Sforzos laikais“, – pasakojo maisto žinovė, įsitikinusi, kad viskas virtuvėje kartojasi, tik kitokia forma.
Ar ji išragavo daug pasaulio skonių? „Manau, kad išragavau daug, bet dar daugiau manęs laukia“, – šyptelėjo E.Monkevič.
Keptų vaisių salotos
3–4 asmenims reikės:
- 4–5 riekelių šviežio ananaso
- 3 persikų arba nektarinų
- 5–6 nedidelių abrikosų
- 300 g trešnių
- 2 šaukštų skysto medaus
- 500 ml natūralaus jogurto
- 1 žaliosios citrinos žievelės
- mėtų lapelių
Persikus arba nektarinus supjaustykite riekelėmis. Vaisių riekeles nusausinkite servetėle, dėkite ant įkaitintų grotelių arba grilio keptuvės ir lengvai apkepkite.
Išimkite trešnių kauliukus. Jogurtą sumaišykite su medumi ir žaliosios citrinos sultimis.
Vaisius išdėliokite serviravimo lėkštėje ir užpilkite jogurto padažu.
Apibarstykite mėtų lapeliais ir tarkuota žaliosios citrinos žievele.
