Daugelis jų, pradėdamos savo veiklą, dirba be priekaištų. Patiekalai niekuo nesiskiria nuo nuotraukų meniu. O padavėjų meilumas ir lipšnumas toks, tarsi jie tau norėtų atsidėkoti už kažkada išgelbėtą gyvybę.
Bet bėgant metams daugelyje restoranų tai išblėsta. Ir daugeliu atvejų kalti ant laurų užmigę maitinimo įstaigų savininkai. Su jais kartu užmiega ir kolektyvas.
Virtuvės darbuotojams, kelis metus iš eilės gaminantiems tuos pačius patiekalus, ne tik dingsta meilė darbui, bet ir kyla noras iššokti per langą ir pasileisti laukais, bandant pabėgti nuo įgrisusios kasdienybės.
Su padavėjais panašiai, tik tie nesvajoja apie bėgiojimą laukais – dėl ilgamečio darbo tame pačiame restorane pasijunta tarsi būtų jo savininkai. Dėl to ir atsiranda daugelio jų arogantiškas bendravimas su pretenzijas reiškiančiais klientais.
Per 6 mano klajonių per Lietuvos restoranus metus ir patirtų įspūdžių aprašinėjimo pastebėjau, kad keli mano išgirti restoranai neverti to balo, kuriuo juos įvertinau pirmojo apsilankymo metu.
Tad po ilgos įžangos noriu jus visus informuoti, kad nuo šiol mano apžvalgose atsiras ir jau kažkada vertintos maitinimo įstaigos.
O šią apžvalgą noriu skirti Klaipėdos „BBQ barbarui“, apie kurį pirmą kartą parašiau prieš 5 metus, ir tada jį išgyriau ir įvertinau 5/5.
Tiesa, tada testavau tik kelis patiekalus. Šį kartą rinkdamiesi iš meniu, nesikeitusio per keletą metų, pasirinkome žymiai daugiau patiekalų.
Pradėsiu nuo stalo vandens, kuris sąskaitoje įvardintas kaip „stalo vanduo negazuotas“. Spėju, tas žodelis „negazuotas“ pridėtas tik tam, kad kiek paslėptų tą kliento apiplėšinėjimą už vandenį iš krano, pagražintą citrinos riekele.
Suprantu, kad dalinti vandenį nemokamai nėra tikslinga, bet jei klientas ateina pietų, tai gal neplėšikaukit ir, užgniaužę norą pralobti, sąskaitoje vandens nenurodykit. Dabar dviems už pietus palikus 50 eurų, sąskaitoje esanti 3 eurų suma už vandenį atrodo apgailėtinai.
O jei noras lupti pinigus iš klientų nedings, tada gal vandenį tiekite grafinuose, į juos įdėdami kelių rūšių citrusinių vaisių ir mėtos lapelių.
Sriubos. Nors pietavome dviese, užsisakėme 3 sriubas. Dienos sriubą užsakiau tiesiog iš smalsumo, norėdamas pamatyti, ką galima gauti už 1,50 euro.
Tą dieną dienos sriuba buvo špinatų. Pradėjęs valgyti ją, net užmečiau akį į meniu ar neapsirikau su dienos sriubos kaina. Ši sriuba buvo verta ne dienos sriubos vardo – ji verta įtraukti į pagrindinį meniu. Tiršta, su dominuojančiais špinatais, kuriuos, gaila, kiek užgožė grietinė.
Aš rekomenduočiau grietinę tiekti šalia sriubos, o ne dėti ją į sriubą. Suprantu – žiema, riebalai būtini, bet jie kartais kardinaliai pakeičia patiekalo skonį, užgoždami pagrindinius ingredientus.
Aitriųjų paprikų arba čili sriuba, mano nuomone, buvo per švelni. Tirštoje sriuboje, numargintoje traškučiais, pasigedau kiek didesnio aitriųjų paprikų kiekio. Nesakau, kad aitrumo ten turi būti tiek, kad aš po kiekvieno sriubos šaukšto „apsipilčiau“ vandeniu, siekiant užgesinti išsiplieskiantį aitriųjų paprikų gaisrą. Bet sriubą valgydamas aš turiu jausti bent intensyvų gomurio dilginimą.
Užtat „Tom kha“ sriubą su kokosų pienu ir vištiena Katinų komanda buvo įvertinta aukštu balu.
Taip pat maloniai nustebino ir vištienos kepsnys sūrio ir Chalapos paprikų (vadinamųjų jalapenų) padaže. Atrodo, įdomesniems poskoniams išgauti turėjo pakakti ir padažo, bet vištienos filė padarytose įpjovose įdėta šoninė tą skonį dar labiau pagyvino ir padarė sodresnį.
Vienintelis, kas, mano nuomone, prie šio patiekalo nederėjo, – tai makaronų su sūriu garnyras, kitaip „Mac&cheese“. Pagaminti jie buvo gerai, tik prie sūrio gausa galėjusio pasigirti kepsnio labiau būtų derėję užkepti ryžiai ar kroketai, kuriuos kaip garnyrą galėtume rinktis patys.
Dėl to, kad mažasis Katinas užsisakė ne ryžius, o makaronus su sūriu, kaltas pats. Bet jei padavėja būtų parekomendavusi kažką kitką vietoje makaronų, kliento akyse ji būtų užsidėjusi dar vieną pliusiuką. Nebijokit siūlyti klientams to, kas labiau dera – tai yra padavėjo darbo dalis.
BBQ šonkauliai susilaukė tik vieno priekaišto, kurį išsakiau ir padavėjai. Tai per didelis kiekis padažo. Šioje vietoje negalima persistengti. Profesionalo akis turi matyti mėsoje esančių riebalų kiekį, žinoti, kiek kepimo metu ji išsausės. Pagal šiuos kriterijus mes ir tepame ant šonkaulių glazūrą (padažą). Sausesnė mėsa sugers daugiau, riebesnė – mažiau.
Man asmeniškai norėjosi nubraukti nuo šonkaulių padažo perteklių. Suprantu, kad yra padažų mėgėjų. Yra tokių, kurie tinklinėse Lietuvos picerijose sugeba ant vienos picos užsipurkšti pusę indelio padažo. Bet tokius aš vadinu skrudžais, nes gailėdami pinigų sriubai, ją keičia padažu ant picos. Jis gi duodamas nemokamai.
Grįžkime prie šonkaulių. Jei ne tas padažo perteklius, galėčiau drąsiai teigti, jog tai vieni iš skaniausių šonkaulių, kuriuos valgiau Klaipėdoje.
Su desertais nusprendėme irgi „nesicackinti“. Nors buvome visiškai pasisotinę, užsakėme beveik visus desertus, kurie buvo siūlomi meniu. Neėmėme tik ledų.
Mėgstantiems saldžius ir riebesnius desertus galiu drąsiai rekomenduoti sūrio pyragą. Kadangi mėgstu gaivesnius ir mažiau saldžius desertus, man asmeniškai labiau tiko blyneliai.
Kol neprapjoviau ir neparagavau lavos pyragėlio, abejojau padavėjos patikinimu, jog pyragėliai gaminami vietoje, o ne pašildomi pusfabrikačiai. Kieta tešla ir viduje vos besilydantis šokoladas arba jo pakaitalas – tokie yra šaldyti lavos pyragėliai.
Mūsų skanautas „BBQ Barbare“ buvo jo priešingybė. Kad tai – ne pusfabrikatis, patvirtina ir tai, kad jo reikėjo laukti ilgiau nei kitų desertų.
Reziumuoju. Penkeri metai po pirmojo mano apsilankymo – bet niekas kardinaliai nepasikeitę. Jei neklystu, net ir padavėjos tos pačios likusios. Jei virėjų gamintam maistui ir išsakiau kelias pastabas, prie padavėjų darbo prikibti aš negaliu.
Šį kartą užsakėme keliskart daugiau patiekalų, ir keli pastebėjimai buvo, bet tai netrukdo man šį barą įvertinti kaip ir pirmą kartą – 5/5. Tiesa, kiek „liesesnis“ ir krypstantis link 4/5.
O prisimindamas teksto pradžioje minėtą posakį, galiu tik pasidžiaugti, kad šis baras neužmigo ant laurų, ir toliau išlaiko panašų aukštą lygį.
P. S. Tikiuosi, kitą kartą apsilankęs ir po pietų žvelgdamas į sąskaitą, nematysiu to nesusipratimo su vandeniu iš krano. Jis nedidina baro prestižo, o priešingai – menkina.
