Šiaulietė Skirmantė turi gerų idėjų, kaip sutaupyti virtuvėje: 3 svarbiausios taisyklės

„Mėgstu gaminti iš akies ir iš širdies“, – tokiu šūkiu vadovaujasi šiaulietė Skirmantė Sirevičienė (35 m.), kurianti maisto tinklaraštį „Raudona virtuvė“.

S.Sirevičienė turi daug gerų idėjų, kaip virtuvėje sutaupyti.<br> Asmeninis albumas.
S.Sirevičienė turi daug gerų idėjų, kaip virtuvėje sutaupyti.<br> Asmeninis albumas.
S.Sirevičienė turi daug gerų idėjų, kaip virtuvėje sutaupyti.<br> Asmeninis albumas.
S.Sirevičienė turi daug gerų idėjų, kaip virtuvėje sutaupyti.<br> Asmeninis albumas.
S.Sirevičienė turi daug gerų idėjų, kaip virtuvėje sutaupyti.<br> Asmeninis albumas.
S.Sirevičienė turi daug gerų idėjų, kaip virtuvėje sutaupyti.<br> Asmeninis albumas.
 Tortilijų suktinukai.<br> Asmeninis albumas.
 Tortilijų suktinukai.<br> Asmeninis albumas.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Nov 11, 2022, 5:44 PM

Skirmantė kulinarijos karuselę stipriai įsuko sukūrusi šeimą. Moteris nesivaiko madų, neišradinėja mitybos dviračio – tinklaraščio sekėjus supažindina su šeimos pamėgtais receptais.

S.Sirevičienė tikina, kad pagaminti skanų ir maistingą patiekalą nėra painu. Ji mano, kad šeimininkės neretai be reikalo apsisunkina gyvenimą manydamos, esą dėmesio verti tik įmantrūs, daug ingredientų reikalaujantys patiekalai. Tačiau esminė skanaus maisto paslaptis – produktų šviežumas ir jų sudėtis. S.Sirevičienė stengiasi valgius gaminti iš produktų, kurių sudėties aprašymas yra trumpas.

– Kaip sugalvojote kurti maisto tinklaraštį?

– Kai laukiausi antrojo sūnaus, turėjau daugiau laisvo laiko, įnikau į socialinius tinklus, kuriuose rasdavau daug įdomios ir naudingos informacijos. Pagalvojau, kad ir pati norėčiau kuo nors vertingu pasidalyti. Apgalvojau populiariausias temas ir supratau, kad mano arkliukas yra maisto gaminimas, nes ir draugai dažnai girdavo mano patiekalus, prašydavo išduoti jų ruošimo paslaptis. Tad pamaniau – o kodėl nepakalbėjus apie tai daugiau ir plačiau? Iš pradžių ilgokai ieškojau savo išraiškos, kol galiausiai atradau, kad šeimoje atsirandantys naminio maisto receptai ir naudingi patarimai, kaip gaminti be streso, yra mano tema.

– Neretai moterims, turinčioms vaikų, kulinarinė kasdienybė su metais tampa nemalonia rutina, siurbiančia brangų laiką ir verčiančia sukti galvą, ką čia naujo sugalvojus, kad įtiktų šeimai. Ar jums niekada nepabosta suktis prie viryklės?

– Tikrai suprantu, kad kasdienis maisto ruošimas gali apkarsti. Ir mane kartais aplanko visokios mintys. Nesu kuo nors išskirtinė. Bet stengiuosi, kad darbas prie viryklės truktų kuo trumpiau, tačiau patiekalų skonis ir kokybė nenukentėtų. Šeimoje nevengiame valgyti šildyto maisto, todėl nėra taip, kad gaminu prieš kiekvienus pietus ar vakarienę.

– Ar visų jūsų šeimos narių skonis sutampa?

– Mano sūnums – dešimtmečiam Vainiui ir penkiamečiam Vytarui – vis dar nelabai patinka daržovės. Kol kas jie seka mano vaikystės pėdomis – mėgstamiausi patiekalai yra blynai, dešrelės, makaronai. Aš vaikystėje apie daržoves irgi nenorėjau nieko girdėti. Bet su laiku viskas pasikeitė ir su daržovėmis draugauju, vis atrandu naujų skonių. Todėl viliuosi, kad ir sūnūs ateityje norės maitintis įvairiau, sveikiau.

Dabar dažnai turiu gaminti du skirtingus karštuosius patiekalus – mums su vyru ir vaikams. Tik sriubas valgo visa šeima, visiems jos tinka.

Bet iš esmės – taip, kartais valgių gaminimas atrodo lyg užburtas ratas, nes pavalgėme ir vėl norisi valgyti. Bet niekur nuo maisto ruošimo šiais laikais nepabėgsi.

Man labai padeda ir vyras Arūnas. Jis atpalaiduoja nuo paprastų patiekalų gaminimo. Tėčio blynai vaikams yra skaniausi, jie sako, kad aš taip nemoku.

Galima valgyti pusgaminius, kuriuos tereikia pasišildyti, kartais ir mes taip darome. Bet šiaip maisto negaminimo alternatyvų nėra arba jos labai brangios. Aš negaliu nusisamdyti asmeninio virėjo arba valgyti restoranuose. O valgyti noriu pati ir turiu pamaitinti šeimą. Tad stengiuosi sugalvoti, kaip maisto gamybą paversti kuo paprastesne ir atimančia kuo mažiau energijos.

– Parduotuvėse produktai kaip reikiant pabrangę. Kaip jūs bandote sutaupyti, kokiomis rekomendacijomis galėtumėte pasidalyti?

– Kartais draugai mane pavadina praktiškąja Skirmante, nes turiu daug gerų idėjų, kaip sutaupyti.

Yra trys pagrindiniai taupymo būdai: neišmesti maisto, stebėti akcijas ir išradingai gaminti, taip pat rinktis sezonines daržoves ir vaisius.

Suprantu, kad gyvename tame amžiuje, kai kartais galime sau leisti suvalgyti mangų, bet tada turėtume šešias dienas valgyti obuolius, o septintą – mangus. Negalime sau visko uždrausti, nes nuo įtampos sprogsime, bet turime ir racionaliai galvoti, nes sezoninių vaisių ir daržovių kainos būna kur kas mažesnės.

Taip pat neišsiversime be akcijų. Bet ir čia reikia remtis protingumo kriterijumi.

Juk akcijos kartojasi. Pavyzdžiui, jeigu ryžiams kažkurį mėnesį yra 40 procentų nuolaida, tai, žiūrėk, po dviejų mėnesių jiems vėl bus nuolaida. Jeigu akcijos metu prisipirksime ryžių metams, tikėtina, kad per laiką kruopose įsiveis vabaliukai, ir turėsime produktą išmesti. Tad ne tik nesutaupysime, bet ir išmesime pinigus. Bet kai gerai pagalvosime, kiek ryžių suvalgome per porą mėnesių, ir tiek nusipirksime, nuo akcijos iki akcijos tikrai užteks.

Taip pat gali pagelbėti išradingasis gaminimas, kai patiekalą sukuriame iš produktų, kurie parduodami su nuolaida.

Dar vienas niuansas taupant – pagalvoti į priekį: mėsą marinuoti pačiai, nepirkti jau marinuotos, avinžirnius, pupeles užsimerkti iš vakaro, nes jei to nepadarėme, teks naudoti konservus, o jų kaina didesnė, mielinę tešlą užsiminkyti, o ne imti šaldytą.

– Ar taupydama laiką darote paruoštukus?

– Kai ką pasiruošiu ilgesniam laikui, pavyzdžiui, užsišaldau žolelių, kad turėčiau žiemai. Kartais gaminu maistą, kurį galima panaudoti ilgesnį laiką. Pavyzdžiui, marinuotas morkų, kopūstų ir burokėlių salotas. Sudėtos į stiklainius šaldytuve jos gali stovėti mėnesį. Arba užšaldau varškėčius, lietinius – kai reikia labai greitai, tik ištraukiu iš šaldiklio, pašildau, ir skanu.

Yra dalykų, kuriuos perku jau pagamintus, pavyzdžiui, labai retai gaminu koldūnus, jų lipdymas mane vargina. Taip pat perku šaldytas bulves gruzdinti. Kažkada racionaliai pagalvojau, kokia yra dabartinė bulvių kaina, kiek man kainuos jas nuskusti, kiek išsimes svorio su žieve, tada kiek užtruks supjaustyti, tuomet nusprendžiau, kad mano permokėta kaina yra verta mano laiko, ir aš galiu sau tai leisti. Bet yra dalykų, kuriuos visada darau pati. Pavyzdžiui, visada pati marinuoju mėsą.

Manau, kad neracionalu pirkti marinuotą mėsą, nes labai lengva ją greitai pasiruošti pačiai, o išeina didelė permoka ne tik už mėsos paruošimą, bet ir sumokant už į svorį įskaičiuojamą marinatą, kurį tiesiog išpilame.

Dažnai marinuoju su citrina, svogūnais, druska, prieskoninėmis žolelėmis. Jei reikia labai greito rezultato, gali padėti kiviai ar mineralinis vanduo.

Šašlykų marinatui visada naudoju druską, pipirus, svogūną, gali būti šiek tiek aliejaus. Tik niekada į marinatą nededu majonezo. Kad būtų lengviau gaminti, mėgstu patiekalus, ruošiamus viename puode, – troškinius, sriubas, orkaitėje kepu mėsą.

– O tai kaip įtikti visiems su vienu puodu?

– Ne visada pavyksta. Kartais, būna, gaminu kokį nors patiekalą, tarkime, troškinį, o vaikai nevalgo kokio nors ingrediento, tai aš iš to troškinio jiems išimu mėsą ir atskirai išverdu, pavyzdžiui, bulvių košės, o mudu su vyru valgome troškinį su mėsa. Taip ir derinu parinkdama kitokį garnyrą.

Mėgstu valgyti aštriau, tad sau atskirai pasiruošiu aštresnio padažo.

Naudotis vienu puodu yra labai patogu, nes sudedi viską, palieki troškintis ir nereikia nuolat stovėti prie viryklės.

– Kuo pavaišintumėte draugus?

– Galiu pasakyti, kad iš mūsų draugų rato esu daugiausia gaminanti. Draugių vyrai visada žino, kad jeigu bus kokia suneštinė šventė, aš paruošiu tradicinės mišrainės, o jiems bus sotu ir gerai.

Į mano gimtadienį visada gausiai susirenka svečių. Kadangi esu gimusi vasarą, gimtadienis neretai trunka keletą dienų.

Pasistengiu, kad vaišių netrūktų. Kažkada gimtadieniui esu kepusi tris tortus. Visi žino, kad mano gimtadienis bus puota skrandžiui.

– Ko nevalgote visai arba ką valgote nenoriai?

– Kaskart atrandu naujų patiekalų. Labai norėčiau valgyti daugiau žuvies, bet šeimoje jos valgome mažai, gal dėl to, kad ji brangi ir nelabai moku jos paruošti.

Galima sakyti, kad nevalgau silkės. Vieną gabalėlį suvalgau pas mamą per Kūčias. Tokia yra mano metinė norma. Anksčiau labai nemėgau grybų, bet iš pradžių pradėjau valgyti pievagrybius, paskui voveraites, o galiausiai ir kitus. Ne itin patinka kinų maistas. Tai man tolima virtuvė.

Stengiuosi receptūrą paįvairinti ir nemėsiškais variantais. Netgi pernai dalyvavau veganiškos savaitės iššūkyje. Iš veganiškų pakaitalų man daug kas netiko ir nepatiko, bet kai kas prilipo, pavyzdžiui, sojų varškės sūris, riešutų padažas, augalinis pienas. Po eksperimento supratau, kad gali būti visai skanių veganiškų patiekalų.

– Ar rinkdamasi produktą vertinate ir jo kaloringumą?

– Į kalorijas nekreipiu dėmesio. Grietinę perku 30 procentų riebumo, nes kam tada ją iš viso pirkti, jeigu jos riebumas vos 12 procentų? Bet kreipiu dėmesį į produkto sudėtį. Jeigu ant etiketės yra prirašyta labai daug priedų, neaiškių žodžių, mane atstumia. Vertinu ir cukraus kiekį, stengiuosi nepirkti produkto, kuriame daug pridėtinio cukraus.

Bet suprantu, kad visiškai nepabėgsime nuo realybės. Kaip ir tai, kad baltojoje mišrainėje joks jogurtas nepakeis majonezo. Arba tortas su dirbtiniu cukrumi neatstos natūraliai saldaus torto. Tokiu atveju stengiuosi suvalgyti mažesnį gabalėlį, renkuosi mažesnę porciją. Man tikrai rūpi patiekalo sudėtis, bet dabar labai keičiasi ir teorijos. Sveikos mitybos šalininkai sako, kad reikia vengti riebių produktų, o ketogeninės mitybos šalininkai pataria vengti cukraus ir, sako, riebalai nesvarbu. Tų mitybos krypčių yra daug ir sunku pasakyti, kuri taisyklingiausia. Manau, reikia vadovautis savo galva ir atrasti, kas tinka, patiems.

– Ar mėgstate gaminti saldumynus?

– Ruduo – obuolių pyragų metas. Juos kepu dažnai, nes šeimos vyrai dideli smaližiai.

Jeigu vyksta kokia nors šventė, kepu tortą. Prisipažįstu – tortai yra mano silpnybė, nemoku jų gražiai papuošti. Bet ir šiaip nesu aistringa saldumynų gamintoja. Gal dėl to, kad man patinka gaminti pagal nuotaiką ir iš akies. O konditerijoje privalomas tikslumas ir preciziškumas.

Tortilijų suktinukai

Rekomenduoju rinktis pupelių padažą vietoj įprasto tepamojo sūrelio – taip gyvulinius riebalus pakeisite augaliniais riebalais, turinčiais daugiau skaidulų.

Reikės:

  • 1 skardinės konservuotų pupelių
  • kelių skiltelių česnako
  • 1 a. š. pomidorų pastos
  • druskos
  • mėgstamų aštresnių prieskonių

Visus ingredientus sudėkite į trintuvą ir sutrinkite iki vientisos masės.

Tortilijų lakštus aptepkite pasigamintu užtepu, dėkite plėšytų gūžinių salotų lapų, keptos vištienos, marinuotų agurkų juostelių, špinatų lapelių, raudonos paprikos šiaudelių. Viską susukite ir supjaustykite riekelėmis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.