Neretai mamos skundžiasi, kad jų atžalos nevalgo vieno ar kito produkto. Tačiau Jolanta patikino, kad įvairiausių receptų jos galvoje netrūksta. Ir ne tik galvoje: tiek Jolantos tinklaraštis „Zuikio receptai“, tiek tokio paties pavadinimo pernai išleista kulinarinė knyga pilni sveikų, visai šeimai pritaikytų receptų.
– Kada prasidėjo jūsų draugystė su maistu? Ar pirmi kartai buvo sėkmingi, ar buvo nenusisekusių patiekalų?
– Mano mama gamina nuostabiai, ji buvo tas žmogus, kuris supažindino su virtuve ir padėjo užmegzti draugystę su gardžiu maistu.
Iki dabar atsimenu: kai parduotuvių lentynose nebuvo didelio maisto, ypač saldumynų, pasirinkimo, mama mums su sese gamindavo ledus, virdavo karamelę, kepdavo tortus. Nuo mažų dienų mama leido padėti gaminti ir nedraudė eksperimentuoti virtuvėje.
Vaikystėje nenusisekusių patiekalų buvo daug, bet mama nė karto nesukritikavo, tik džiaugėsi, kad aš gaminu ir stengiuosi. Nenusisekusių patiekalų pasitaiko ir dabar, ypač gaminant veganiškai, be kiaušinių, cukraus ar panašiai, daugumai įprastus produktus keičiant jų pakaitalais.
Kai kas neiškyla, kai kas tampa ne tokio skonio, kokio tikėjausi, kai kas sutrupa, o kai kas keliauja tiesiai į šiukšlių dėžę. Tarkim, raudonųjų pupelių šokoladainio nė kąsnio negalėjau į burną įdėti.
– Neretai moterims suktis prie viryklės nėra jau toks didelis malonumas. Ką darote, kad maisto gamyba nevirstų rutina?
– Būsiu atvira, esu kaip ir visos moterys – pavargstu nuo rutinos, darbų ir kartais nenoriu gaminti. Turiu puikų vyrą Paulių (33 m.), kuris su malonumu pagamina šeimai. Labai tuo džiaugiuosi, tačiau, pasak jo, esu reikli ir, kai gamina jis, geriau į virtuvę neiti. Man tai ugnis per didelė, tai dūmų per daug, tai jis ne taip maišo, ne tokius prieskonius naudoja.
– Kaip atsirado tinklaraštis „Zuikio receptai“?
– Tikriausiai daugeliui mamų girdėta ar net išgyventa panaši istorija būnant motinystės atostogose. Mano sūnui Matui buvo vieni metai, turėjau daugiau laisvo laiko ir nesugalvojau, kaip jį įprasminti.
Vyras ir pusseserė paskatino rašyti maisto tinklaraštį. Kadangi tuo metu gyvenau sūnumi, domėjausi sveikatai palankesne mažylio mityba, nutariau rašyti ir dalintis jo amžiaus vaikams skirtais receptais. Augo sūnus, augo ir receptai – kūdikiui skirtus receptus keitė mažyliui, vėliau darželinukui ir visai šeimai skirti receptai.
– Ar patiekalai vaikams yra kuo nors išskirtiniai?
– Išskirtiniausi yra mažiausiems skirti receptai, juose naudojama kuo mažiau produktų, pirmiausia įsitikinus, kad jiems vaikas nėra alergiškas, jokio cukraus, saldumo suteikia tik vaisiai.
Visavertė vaikų mityba labai panaši į suaugusiųjų. Pagrindiniai sveikos mitybos principai yra įvairumas, saikingumas ir pakankamai reikiamų maisto medžiagų.
Gamindama vaikams laikausi paprastų taisyklių – mažiau sudedamųjų dalių, daugiau daržovių, mažiau cukraus, daugiau viso grūdo produktų.
– Vaikai kartais nemėgsta valgyti daržovių. Kaip jums sekasi savo atžalai jų įsiūlyti? Gal turite kokių nors ritualų, susijusių su maistu?
– Jei patys nerodome gero pavyzdžio, tokių veiksmų neturėtume tikėtis ir iš savo vaikų. Jei patys nevalgome daržovių, košių, viso grūdo produktų, negalima tikėtis, kad juos valgys mūsų vaikai.
Mano sūnus labai mėgsta brokolius, burokėlius, kukurūzų burbuoles, žirnelius, pupeles, nes tokį maistą pažįsta nuo mažų dienų.
Ant stalo šalia pagrindinio patiekalo visada yra porcija daržovių, kurių norimą kiekį įsideda visi. Mūsų šeimoje yra viena taisyklė – valgyti nebūtina, tačiau daržovių paragauti reikia.
– Esate sveikos mitybos šalininkė. Kokių produktų atsisakėte, kokius pakeitėte kitais?
– Vis dažniau pagalvoju, kad svarbiau nei sveika mityba yra sveikas santykis su maistu, gebėjimas valgyti intuityviai, įsiklausant į savo organizmą ir vaikų mitybos įpročių nesugadinimas.
Vis dar pasitaiko atvejų, kad suaugusieji vaikus, kurie „nieko nevalgo“, iš to rūpesčio „atmaitina“. Vaikai nebejaučia savo organizmo ir būdami sotūs vis dar valgo.
O vėliau, dažniausiai vaikams paaugus, tie patys suaugusieji teigia, kad dabar jau reikia mesti svorį.
Mano namuose galima rasti ir kvietinių miltų, ir cukraus, tačiau pastarieji produktai naudojami retai. Tiesa, namuose nerasite gazuotų dažytų gėrimų.
– Ar darote paruoštukus, kad maisto gaminimas neužtruktų?
– O, taip! Tai vienas patarimų norint maitintis sveikiau ir taupant laiką. Šaldiklyje visada turiu šaldytų daržovių, uogų, moliūgų tyrės, prieskoninių žolelių ar net mano paruoštų mėsos kukulių greitam pagrindiniam patiekalui.
Kartą per savaitę virtuvėje praleidžiu šiek tiek daugiau laiko, tarkim, paruošiu salotų ar padažo kelioms dienoms į priekį, pagaminu maistingesnį desertą, kuriuo būtų galima pasimėgauti staiga užsinorėjus ko nors saldaus.
Dažnai iš vakaro paruošiu viską patiekalui, kurį kitą dieną po darbų kepu orkaitėje, o jam kepant pagaminu daržovių garnyrą.
– Ar rinkdamasi produktus nagrinėjate etikečių sudėtį, ar jums svarbu produkto kaloringumas?
– Dažniausiai renkuosi neapdorotus produktus. Mano pirkinių krepšelis per daugelį metų labai nepasikeitė, ten visada bus daug daržovių, vaisių, mėsos, graikiško jogurto, ankštinių daržovių, kruopų, riešutų.
Kalorijų tikrai neskaičiuoju, o rinkdamasi produktą dažniausiai žiūriu į cukraus kiekį. Žinoma, kartais svečiuodamasi pas artimus žmones skaitau produktų etiketes ir šia savybe labai erzinu aplinkinius.
– Ar planuojate meniu savaitei?
– Taip, visada. Namuose yra lenta, kurioje surašyta, ką valgysime kasdien, ir palikta keletas laisvų dienų, kai norisi ko nors kito arba valgome ne namie.
– Kaip dažnai apsiperkate?
– 2 kartus per savaitę.
– Kaip atsirado knyga „Zuikio receptai“? Kokiam skaitytojui ji skirta?
– Mintis išleisti knygą kilo, kai supratau, kad į tinklaraštį neįmanoma įdėti tiek informacijos, kiek norėjau papasakoti apie sveiką vaikų mitybą, pasidalyti ne tik vaikams, bet ir visai šeimai pritaikytais receptais (niekas nenori gaminti dešimties patiekalų kiekvienam šeimos nariui atskirai).
Knyga „Zuikio receptai“ skirta ne tik vaikams, bet ir visai šeimai, norinčiai maitintis sveikiau ir maistingiau. Nemeluosiu – į ją įdėjau visą širdį, dalelę savęs ir mūsų šeimos mitybos filosofijos. Knygoje pateikti receptai nesudėtingi, pritaikyti prie puodų nenorinčiai stovėti mamai, į daugumos patiekalų gaminimą lengva įtraukti vaikus. Ir tai net svarbiausia, nes maisto gaminimas gali būti ir visavertis laikas su vaikais. Džiaugiuosi, kad ši knyga jau rado nemažai skaitytojų.
– Ar visada pavyksta pagaminti patiekalą, kuris patiktų visai šeimai? Gal kartais tenka patenkinti įnorius ir gaminti kelis skirtingus patiekalus?
– Mano mama dažnai gamina atskirus patiekalus beveik kiekvienam šeimos nariui, ir tai mane veda iš proto. Laiko ir produktų švaistymas, nesąmoningas vartojimas ir pirkimas – vis dažniau man nerimą keliančios temos. Namie negaminu skirtingų patiekalų, visi turime galimybę sudaryti šeimos meniu savaitei ir taip įtraukti mėgstamus patiekalus. Mano vyras ir sūnus nėra įnoringi, valgo beveik viską, ką pagaminu.
– Ar laikotės tradicijos visai šeimai susėsti prie bendro stalo, ar kiekvienas valgote sau priimtinu metu?
– Matas pusryčius ir pietus valgo darželyje. Man labai svarbu, kad vakarieniautume prie bendro vakarienės stalo ar pusryčiautume kartu savaitgalį.
– Kokių produktų ar patiekalų nemėgstate?
– Iš dalies pati maitinuosi kaip vaikas. Nemėgstu daugumos mėsos produktų, kepenėlių, širdelių, plaučiukų ir panašių kai kam gardžių produktų. Nemėgstu jūrų gėrybių ir net džiaugiuosi, kad esu joms alergiška.
– Gaminte pagal tikslias instrukcijas ar intuityviai?
– Intuityviai. Tik tada gamindama jaučiu malonumą. Vis dėlto gimtadienio tortus ir veganiškus kepinius dažnai gaminu pagal patikrintas tikslias instrukcijas.
– Esate alergiška. Kokių produktų ar patiekalų atsisakėte dėl sveikatos?
– Kaip minėjau, jūrų gėrybių. Taip pat mano organizmas netoleruoja virtų kiaušinių ir karvių pieno. Esu alergiška kai kuriems kosmetikos produktams, namuose naudoju mažai buitinės chemijos priemonių.
– Savo vaiką irgi įtraukiate į maisto gaminimą. Kaip tai vyksta?
– Mano sūnus tokio amžiaus, kai jam patinka laiką leisti su tėvais, jis smalsus. Kartais gaminti pasiūlau pati, kartais nori jis. Tarkim, mėgstamame filmuke ar knygoje pamato patiekalą, kurį norėtų pagaminti. O kartais nupiešia, kokių sausainių norėtų. Išklausinėju, kaip tie sausainiai turi atrodyti, ir gaminame.
– Kaip išsprendžiate saldumynų problemą?
– Desertus gaminu 1 kartą per porą savaičių. Namuose visada yra vaisių, medaus, šaldytų uogų, graikiško jogurto, granolos, todėl staigų saldumo poreikį galima greitai įveikti.
– Ką dažniausiai mėgstate valgyti pusryčiams?
– Įvairiai. Granolą, sumuštinius, tortilijų suktinukus, blynus, keptą avižų košę, vyras su sūnumi valgo kiaušinius.
– Ar fantazuojate prie viryklės atrasdama naujus skonius, ar dažniau renkatės jau žinomus, laiko patikrintus receptus?
– Labiausiai mėgstu eksperimentuoti, ieškoti naujų skonių, tačiau dažniau renkuosi jau žinomus ir patikrintus receptus.
Vištienos buritai su žemės riešutų padažu
6 didelėms tortilijoms reikės:
- 3 puodelių smulkiai pjaustyto arba tarkuoto raudonojo kopūsto
- 1 puodelio smulkiai pjaustytų arba tarkuotų morkų
- 1/3 puodelio skrudintų žemės riešutų
- 400 g supjaustytos ir apdorotos vištos krūtinėlės (galima kepti, virti ar gaminti taip, kaip mėgstate)
Padažui reikės:
- 1/4 puodelio medaus
- 1/4 puodelio alyvuogių aliejaus (arba kito aliejaus)
- 1/4 puodelio žemės riešutų sviesto
- 3 šaukštų citrinos sulčių
- 1 šaukšto sojų padažo
- 1/4 šaukštelio druskos
- 1/4–1/2 šaukštelio raudonos paprikos miltelių
- 1 šaukšto tarkuoto šviežio imbiero
- 1 mažos susmulkintos česnako skiltelės
Dubenyje sumaišykite žemės riešutų padažo sudedamąsias dalis. Į kitą dubenį sudėkite kopūstus, morkas ir žemės riešutus. Išmaišykite. Į tortilijas sudėkite vištieną ir kopūstų, morkų ir žemės riešutų salotas. Užpilkite padažu.
Tortilijas tvirtai susukite, prireikus pritvirtinkite dantų krapštukais. Prieš patiekdami pašildykite keptuvėje arba orkaitėje.
Veganiška tarta su anakardžių kremu
Pagrindui reikės:
- 150 g migdolų
- 100 g datulių
- 1 šaukšto kokosų aliejaus
Kremui:
- 150 g anakardžių
- 5 šaukštų vandens
- 2 šaukštų agavų ar klevų sirupo
- 1 šaukšto kokosų aliejaus
- 1 v.š. citrinos sulčių
- 0,5 nutarkuotos citrinos žievelės
- žiupsnelio druskos
- apie 200 g uogų papuošti
Anakardžius užpilkite vandeniu ir palikite mirkti 16 valandų.
Gaminkite pagrindą. Riešutus paskrudinkite sausoje keptuvėje ir maisto trintuvu kartu su kitais pagrindo produktais sutrinkite iki lipnios vientisos masės. Mase išklokite kepimo formos pagrindą. Dėkite į šaldytuvą sustingti.
Tuomet gaminkite kremą. Nuo anakardžių nupilkite vandenį. Į trintuvą sudėkite anakardžius, citrinos žievelę, įspauskite citrinos sultis, supilkite sirupą, dėkite kokosų aliejaus, žiupsnelį druskos ir trinkite, kol gausite kreminę masę. Supilkite ją ant tartos pagrindo, papuoškite uogomis. Pagamintą tartą dėkite 1–2 valandoms į šaldytuvą sustingti.
