Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba netruko atsišaukti. Jos teigimu, kava, arbata arba iš jų pagaminti gėrimai nėra energiniai. Tai – kita maisto produktų kategoriją. Jų apibrėžimai pateikti specialiuosiuose teisės aktuose.
Techniniame reglamente, nustatančiame kavos ekstraktų ir cikorijos ekstraktų sudėtį bei analizės metodus, numatyta, kokie produktai priskiriami kavos ekstrakto, tirpios kavos arba greitai tirpstančios kavos maisto produktų kategorijai.
Tam, kad energiniais gėrimais neturėtų būti laikomi kavos ir arbatos gėrimai taip pat patvirtina šiuo metu galiojanti bendruosius maisto produktų ženklinimo reikalavimus nustatanti Lietuvos higienos norma „Maisto produktų ženklinimas“ bei specialus Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriame numatyta, kaip vartotojams pateikti informaciją apie maistą. Jis bus pradėtas taikyti nuo 2014 m. gruodžio 13 d.
Tuo tarpu Nealkoholinių gėrimų ir giros apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninis reglamentas nurodo, kad gaiviųjų energinių gėrimų kategorija – tai gaivieji gėrimai, kurių sudėtyje yra vitaminų ir tonizuojamųjų ar stimuliuojamųjų augalinių medžiagų: kofeino, guaranino, ginsenozidų, taurino ir kitų.
Vadovaujantis šių teisės aktų nuostatomis, ženklinimo etiketėje turi būti nurodyta, kad gėrime yra daug kofeino ir kad jo nerekomenduojama vartoti vaikams ir nėščioms moterims.
Jeigu produkte, kuris skirtas vartoti tiesiogiai be jokių pakeitimų arba pagamintas iš koncentruoto ar išdžiovinto produkto yra daugiau kaip 150 mg/l kofeino (nesvarbu, iš kokio šaltinio), jis laikomas energetiniu.
Tačiau minėtuose teisės aktuose pažymima, kad šie reikalavimai netaikomi gėrimams, pagamintiems iš kavos, arbatos arba kavos ar arbatos ekstraktų, nors jų pavadinime yra žodžiai „kava“ arba „arbata“.
Taigi, įsigaliojus draudimui jaunesniems kaip 18 metų asmenims parduoti energinius gėrimus, kavos, arbatos ar jų ekstraktų pagrindu pagamintų produktų nepilnamečiai galės įsigyti.
Tuo tarpu, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė pažymi, kad įstatymo, draudžiančio vaikams ir paaugliams parduoti energinius gėrimus, nuostatos notifikuotos Europos Komisijoje ir Lietuva tapo pirmąja valstybe Europoje, kuri tinkamai reglamentavo šių produktų pardavimą nepilnamečiams.
„Iki šiol energiniai gėrimai parduotuvėse paprastai buvo išdėstyti prie gaiviųjų gėrimų, tarsi tam tikra gaiviųjų gėrimų rūšis, tačiau taip nėra. Retas vaikas ar paauglys žino, kokį poveikį sveikatai turi šie gėrimai. Pagrindinė veiklioji energinių gėrimų sudedamoji dalis yra kofeinas, kuris kartu su kitomis juose esančiomis medžiagomis yra žalingas centrinei nervų bei širdies ir kraujagyslių sistemoms“, – teigė D.Mikutienė.
